LŠSI pagerbė
Šv. Kazimiero kapinėse palaidotus Lietuvai nusipelniusius visuomenės
veikėjus, karius, diplomatus. Rasos Marganavičienės ir Irenos
Šalaviejienės nuotraukos
Čikagos Šv. Kazimiero kapinėse pagerbti generolai
IRENA ŠALAVIEJIENĖ
Saulėtą lapkričio 3 dieną lietuvių bendruomenės nariai rinkosi į
Šv. Kazimiero kapines, prie Steigėjų paminklo. Kalbėjo
Šv. Kazimiero kapinių sklypų savininkų draugijos pirmininkė
Birutė Matulienė. Kunigas Gediminas Keršys sukalbėjo maldą,
pašventino vainiką. Nuskambėjo ,,Šventa Marija”,
JAV ir Lietuvos himnai.
Baltijos Jūrų Šaulių kuopos vadas Rimantas Šalaviejus
pakvietė visus aplankyti keturių generolų kapus ir pagerbti jų atminimą
tylos minute. Amžinam poilsiui Šv. Kazimiero kapinėse atgulė:
gen. Povilas Plechavičius, Stasys Dirmantas, Kazys Musteikis ir Mikas
Rėklaitis. Prie paminklų padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės. Kuo žymus
šie generolai ir kokie jų nuopelnai?
Povilas Plechavičius – Lietuvos kariuomenės generolas.
Gimė 1890 m. vasario 1 d. Židikų valsčiuje, Mažeikių apskrityje. Mirė 1973 m. gruodžio 19 d. Čikagoje.
Žymūs apdovanojimai: 1920 m. Vyčio kryžiaus ordinas, 2004 m. Vyčio kryžiaus ordino Didysis kryžius (po mirties)
.
1908 m. Maskvoje baigė gimnaziją, 1911 m. – komercijos institutą,
1914 m. – Orenburgo kavalerijos karo mokyklą. Dalyvavo Pirmajame
pasauliniame kare, o 1917 m. kovojo prieš bolševikus
Rusijos pietuose. 1918 m. grįžęs į Lietuvą, apsigyveno Žemaitijoje ir
suorganizavo žemaičių partizanų rinktinę. Tapo Mažeikių karo
komendantu. 1924 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus
Kaune,1926 m. Generalinio štabo akademiją Prahoje. Lietuvos
kariuomenėje tarnybą pradėjo kapitonu, baigė generolu
leitenantu.Vadovavo 1926 m. gruodžio 17 d. perversmui Lietuvoje. Nuo
1927 m. buvo Lietuvos kariuomenės vyriausiojo štabo
viršininkas. 1944 m. vadovavo vietinei rinktinei, buvo suimtas
ir išvežtas į Salaspilio koncentracijos stovyklą, po to į
Dancingą, Klaipėdą, o iš ten paleistas. Netrukus išvyko į
Vokietiją. Nuo 1949 m. P. Plechavičius apsigyveno JAV, kur gyveno jo
motina. Gyvendamas Čikagoje, generolas domėjosi lietuviška
veikla, kultūriniu gyvenimu, ypač lietuvių veteranų sąjungos
,,Ramovė” veikla.
Stasys Dirmantas –
geodezininkas, profesorius, Lietuvos kariuomenės brigados generolas,
politinis ir visuomenės veikėjas. Gimė 1887 m. lapkričio 14 d.
Raseiniuose. Mirė 1975 m. sausio 26 d. Čikagoje.
Žymūs apdovanojimai: 1928 m. – Gedimino 2 laipsnio ordinas, 1933 m. – Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinas.
1914 m. baigė Maskvos Konstantino matininkų institutą. Per Pirmąjį
pasaulinį karą buvo Rusijos kariuomenės artilerijos karininkas. 1919 m.
įstojo į Lietuvos kariuomenę, 1919–1924 m. dėstė Karo mokykloje.
1921–1920 m. jis – Aukštųjų kursų, nuo 1922 m.
Lietuvos universiteto Geodezijos katedros vedėjas, nuo 1930 m.
profesorius. 1935–1938 m. XVII ministrų kabinete krašto
apsaugos ministras, nuo 1937 m. vasario 16 d. – brigados
generolas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1950 m. gyveno Čikagoje.
Dalyvavo JAV lietuvių organizacijų veikloje, 1959–1968 m. buvo
Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos, 1964–1974 m.
Lietuvių profesorių draugijos Amerikoje pirmininkas.
Kazys Musteikis – Lietuvos karinis ir valstybės veikėjas, Lietuvos kariuomenės brigados generolas.
Gimė 1894 m. lapkričio 22 d. Stučiuose, Tauragnų valsčiuje. Mirė 1977 m. birželio 6 d. Čikagoje.
Žymūs apdovanojimai: 1929 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas, 1935m. Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinas.
1915 m. baigė Oranienbaumo praporščikų mokyklą. 1917–1918
m. Lietuvių atskirojo bataliono Rovne vado E. Adamkavičiaus adjutantas.
1920 –1921 m. – Automobilių bataliono šarvuočių
būrio vadas. 1921–1924 m. Šarvuočių diviziono,
Šarvuočių rinktinės vadas. 1930 m. išvyko į Briuselį, kur
1932 m. baigė generalinio štabo akademiją. 1934 m. laikinai ėjo
Vyriausiojo štabo viršininko pareigas. 1934–1938 m.
– Karo mokyklos viršininkas. 1937 m. – brigados
generolas. 1938–1940 m. XIX, XX, XXI Ministrų kabinetuose
krašto apsaugos ministras. 1940 m. birželio 15 d. pasitraukė į
Vokietiją. 1941 m. grįžo į Lietuvą, o 1944 m. vėl pasitraukė į
Vokietiją. 1949 m. persikėlė į JAV. Dalyvavo lietuvių išeivijos
visuomeninėje veikloje, buvo Karininkų ramovės seniūnas.
Mikas Rėklaitis – Lietuvos karinis ir visuomenės veikėjas, generolas pulkininkas.
Gimė 1896 m. rugsėjo 6 d. Daugirdėliuose prie Alytaus. Mirė 1976 m. kovo 21 d. Čikagoje.
Žymūs apdovanojimai: 1919 m. Vyčio Kryžiaus ordinas su kardais.
1915 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją, 1916 m. Maskvoje baigė
Aleksejaus karo mokyklą. 1918 m. Lietuvoje organizavo Alytaus
apskrities miliciją, buvo milicijos vadas, apskrities viršininko
pavaduotojas. 1930 m. – Pirmojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo
Kunigaikščio Gedimino pulko vadas. 1935 m. – brigados
generolas. 1941 m. liepos 9 d. NKVD suimtas ir kalintas Kaune. 1944 m.
pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. į JAV. Bendradarbiavo JAV lietuvių
spaudoje.
***
Šaulio Ernesto Lukoševičiaus kvietimu aplankėme buvusio
konsulo Čikagoje Antano Kalvaičio kapą. Tai buvo pirmos Vėlinės, kai
Jakubonių kapavietėje (konsulo giminaičiai), ant paminklo pasirodė ir
A. Kalvaičio vardas – po išsamios E. Lukoševičiaus
studijos, šią vasarą išspausdintos ,,Drauge”, tuo
pasirūpino keli Čikagoje gyvenantys idealistai. Po ilgesnės pertraukos
ant šio kapo sužibo ir kelios Vėlinių žvakutės – jas
uždegė LR generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas (nuotrauka
apačioje) bei šauliai. Po to pietavome Šaulių namuose.
***
Primename, kad š. m. lapkričio 17 d. bus
minima Lietuvos kariuomenės diena. Minėjimas prasidės 10:30 val. r.
šv. Mišiomis Jaunimo centre, Tėvų jėzuitų koplyčioje.
Pagerbimo iškilmės vyks prie paminklo kritusiems už Lietuvos
Laisvę. Vėliau programą pratęsime Šaulių namuose, kur vyks
pokalbis su iš Washingtono atvyksiančiu LR karo etašė
pulk. Juozu Kačergiu.
Kviečiame visus dalyvauti ir garbingai paminėti Lietuvos kariuomenės dieną.
Konsulo Antano Kalvaičio amžino poilsio vieta pagaliau pažymėta.