Traukinys vis dar važiuoja, bet tuštėja

Romualdas Kriaučiūnas

Spalio 31 d. ,,Drauge” skaitėme Donato Janutos aktualų straipsnį apie šio dienraščio patalpas ir tėvus marijonus. Jį tikrai verta atidžiai pasiskaityti, pamąstyti ir imtis žygių. Janutos žodžiais tariant, laikas žvelgti į ateitį, jeigu norime ,,Draugą” toliau turėti. ,,Po to, kai tas traukinys išvažiuos iš stoties, mes jo nebepavysime”, rašo jis.

Jau ketvirti metai, kai spaudoje dalinuosi žiniomis apie išeivijos laikraščių padėtį. 2005 m. aprašiau ,,Amerikos lietuvio”, ,,Dirvos”, ,,Draugo” ir ,,Lietuvių balso” laikraščių tiražus. Jų skaitytojai buvo tarsi keturiuose vagonuose sėdintys keleiviai. Nuo 2006 m. pabaigos ,,Lietuvių balso” leidimas buvo sustabdytas ir tas vagonas nuo mano analizės tapo atkabintas. Likusių trijų laikraščių išplatinamų egzempliorių skaičius 2007 metais, palyginti su 2006 metais, sumažėjo. Pernai metų apibendrinime pastebėjau, kad vis didėja lietuvių skaičius Amerikoje, bet mažėja lietuviškos spaudos skaitytojų skaičius. Pastebėjau tarsi nematomą, bet didėjančią konkurenciją iš elektroninės žiniasklaidos pusės. Buvo siūloma tiesiai šviesiai tam faktui žiūrėti į akis ir prideramai reaguoti.

Jau skaitėme oficialius pranešimus, laikraščių administracijų pateiktus US Postal Service (JAV Pašto tarnybai). ,,Amerikos lietuvis” 2008 m. vidutiniškai spausdino 2,916 egzempliorių (2005 m. spausdinta 3,813 egz., 2006 m. pakilo iki 3,925, o 2007 m. sumažėjo iki 3,612 egz.). Panašioje ataskaitoje ,,Draugas” šįmet vidutiniškai spausdino 3,300 egz. (2005 m. spausdinta 4,500, 2006 m. tiražas sumažėjo iki 3,700, 2007 m. tas skaičius jau buvo 3,500). ,,Dirvos” 2008 m. vidutiniškai spausdinta 1,000 egz. (2005, 2006 ir 2007 m. buvo toks pat – 1,300 egz). Kaip galima visa tai apibendrinti? Atrodo, kad traukinėlis rieda į tą pačią pusę, bet tempiami vagonai tuštėja. Tai turėtų būti didelė paskata grįžti prie Janutos straipsnio ir pažiūrėti, kas buvo sakoma ir kas siūloma, ypač ,,Draugo” atveju.

Januta primena neužmiršti ir būti dėkingiems tėvams marijonams už jų didelę paramą dienraščio leidime. Jis pastebi, kad sukauptas didelis kapitalas įdėtas ne kieno kito, bet mūsų pačių lietuvių. Straipsnio autorius viliasi, kad marijonai, parduodami vienuolyno ir ,,Draugo” pastatus, bus dosnūs ir dalį gausimų pinigų atiduos lietuviškos spaudos reikalams. ,,Prieš kelis metus panašiomis sąlygomis pranciškonai laisvu noru perdavė pusę milijono dolerių New Yorko lietuviams”, teigia jis. Būtų galima ginčytis dėl žodžių ,,laisvu noru” prasmės, nes priėjimas iki to taško pareikalavo advokatų, išlaidų ir teismų.

Gana preciziškai Januta aptaria dabartinę ,,Draugo” padėtį, šiuo metu dirbančius darbuotojus, susidarančias išlaidas, patalpų klausimą. Reikia spėti, kad ši informacija yra teisinga ir ja galima naudotis planuojant ,,Draugo” ateitį. Vilties teikia jo teiginys, kad ,,Draugui” yra paruoštas projektas internete leisti pilną kasdieninę laidą. Tiems, kurie norėtų toliau skaityti pavėluotai pristatomą popierinę versiją, tokia galimybė liktų. Vienai ar kitai versijai būtų nustatyta prenumeratos kaina.

Atsižvelgiant į sutelktą informaciją ir daugybę galimų sprendimų, man asmeniškai arčiausiai širdies yra elektroninis ,,Draugas”. Jeigu būtų ir popierinė versija, ir ją užsisakyčiau sentimentalumo vedamas. Nors Draugo fondas buvo įkurtas numatant galimybę, kad dabartinės patalpos bus prarastos ir reiks naujų, nemanyčiau, kad savų patalpų įsigijimas būtų toks kritiškas reikalas. Neturint didelių patalpų, yra gera proga pasiskirstyti darbais ir net dirbti savo namuose. Gražiu ir sėkmingu pavyzdžiu turime ,,Draugo” kultūrinį priedą, kuris yra redaguojamas Lietuvoje. Svarbu, kad būtų suprantama turima sistema bei technologija ir artimai bendraujama su kitais spaudos komandos nariais.

Kiek painiai skamba kalbos apie tėvus marijonus ir jų noras parduoti patalpas ,,Draugui”. Reikia prisiminti, kad ,,Draugas” yra Lietuvių katalikų spaudos draugijos nuosavybė, o tos draugijos direktorių taryboje daugumą turi tie patys tėvai marijonai. Čia jau darosi teisinė painiava, kurią, aišku, galima atnarplioti. Dėl to gali likti nauja pelno nesiekianti organizacija, kuri ,,Draugą” toliau globotų ir leistų. O gal tokiu nauju tėveliu galėtų tapti Draugo fondas, jau turįs savo juridinį statusą? Tai pasauliečių tvarkoma pelno nesiekianti organizacija. Norint viską įteisinti ir ,,našlaitį” ,,Draugą” ,,įsūnyti”, gali prireikti pakeisti dabartinius Draugo fondo įstatus ar kitus dokumentus. Kiek suprantu, pats dienraščio pavadi nimas ,,Draugas” nėra teisiškai apibrėžta marijonų ar Lietuvių katalikų spaudos draugijos nuosavybė. Šiandien Jaunimo centre vykstantis Draugo fondo suvažiavimas gal norėtų ar turėtų tai pasvarstyti ir padaryti atitinkamus nutarimus.