Juk jis buvo ateitininkas!

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Spalio 30 d. ateitis@konferencijos.lt pranešta, kad, eidamas 91uosius metus, spalio 30 d. Vilniuje mirė buvęs ilgametis Vilniaus universiteto (VU) rektorius, matematikas, profesorius Jonas Kubilius. Ramunės Kubiliūtės pranešime rašoma, jog ,,Ateityje” galima rasti žinučių apie velionio, dar moksleivio, pastangomis įsteigtą/vadovaujamą matematikų bei fizikų ateitininkų klubą Raseinių gimnazijoje, o jo 70 metų gimimo proga dr. Česlovas Masaitis ,,Aiduose” apie velionį rašė: ,,Juk jis buvo ateitininkas! Ir jo žmona (a.a. Valerija) priklausė ‘Giedros’ korporacijai! Neišsižadėjo jie tų idealų ir priespaudos metais. Tik gal Dievo apvaizda, skyrusi Jonui vadovauti moksliniam darbui, apsaugojo juos nuo represijų. Kad prof. Kubilius neatsisakė šių idealų, liudija ir faktas, jog šiais metais birželio mėnesį jis dalyvavo Vilniaus universitete vykusioje Ateitininkų sendraugių konferencijoje…”

Kai šią žinutę gavau, buvau ką tik baigęs rašyti savo skiltį apie Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą, įvykusi prieš 45-rius metus. Ten trumpai paminėjau ir prof. Jonas Kubilių, su kuriuo Kongreso rengimo komiteto pirmininkas buvo susitikęs. Dalis mūsų visuomenės į tą susitikimą neigiamai pažiūrėjo, bet Kongresas vis tiek įvyko. Po poros dienų ,,Tėviškės žiburių” 2011 metų spalio 18 d. laidoje skaičiau Genovaitės Gustaitės reportažą, kuriame aprašomas šių metų rugsėjo 15 dieną įvykęs profesoriaus 90-mečio minėjimas Vilniuje. Iškilmių dalyviai turėjo progos aplankyti knygų saugyklą, kurioje yra asmeninės profesoriaus bibliotekos knygų – apie 12,000 – rinkinys, įskaitant ir jo epochinę knygą. ,,Šioje knygoje pateikiamas pirmasis vieningas naujos matematikos šakos – tikimybės skaičių teorijos – išdėstymas”, – rašo buvusi profesoriaus mokinė Gustaitė.

Pagrindinė minėjimo pranešėja prof. V. Daujotytė-Pakerienė pasakojo apie profesoriaus tėvus, išauginusius penkis sūnus. Jų noras buvo išlikti, ištverti su Lietuva, su savo šaknimis. 1948 metais Jono Kubiliaus jaunesnis brolis Juozas buvo nuteistas 25 metams už veiklą pogrindyje. Jo motina ir brolis Antanas taip pat buvo ištremti į Sibirą. Trečias brolis Bronius buvo pašalintas iš universiteto, nes buvo nepatikimas.

Dr. Česlovas Masaitis ,,Lituanus” žurnale (1992 m. 38, nr. 2) profesoriaus 70-ties gimtadienio proga Joną Kubilių plačiau pristatė anglakalbiams. Iš ten sužinome, kad VU rektoriumi jis išbuvo ilgiau nei bet kas kitas. Ankstyvesnieji rektoriai tose pareigose išbūdavo apie trejetą metų. Tapus VU rektoriumi (1958–1990), prof. Kubiliui ypač rūpėjo du uždaviniai: 400 metų universiteto jubiliejus (1979), matematikų ugdymas, taip pat pastangos atgauti universiteto Šv. Jonų šventovę. ,,Jų siekti padėjo ir pelnytas mokslinis autoritetas. Buvo laimėjęs tam tikrą nepriklausomumą”, – pastebėjo pranešėja. Pagerbime prezidentas Valdas Adamkus teigė, kad profesorius dirbo dviem kryptimis – Lietuvai ir pasauliui. Rektoriumi paskirtas ypatingai jautriu metu, jis netapo marksistinės ideologijos įrankiu, neišsižadėjo lituanistikos. Savo žodyje pats profesorius prisiminė praeitį. ,,Buvo daug tamsių ir šviesių valandų. Tačiau man pasisekė, kad mane supo daug šaunių bendradarbių ir bendraminčių”, – teigė J. Kubilius. Dar visai neseniai, jau pensijoje būdamas, profesorius ,,Lietuvos rytui” kalbėjo: ,,Nemanykite, kad nuobodžiauju. Neturiu laiko, nes užsiimu tuo, ką mėgstu.” Toje pat laidoje jis juokavo, kad matematiko darbo priemonių nėra daug: ,,Tai – gera galva ir pieštukas, todėl investicijų tam nereikia. Dar vienas puikus dalykas – matematikai ilgai gyvena, nors nedaug žmonių supranta, kuo jie užsiima.”

Profesorius buvo habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys, Greifsvaldo, Prahos, Latvijos, Zalcburgo universitetų garbės daktaras, Santarvės fondo laureatas, Lietuvos matematikų draugijos prezidentas, 1992–1996 m. Lietuvos Respublikos Seimo narys. Jis specializavosi tikimybių teorijos ir matematikos statistikos, aritmetinių funkcijų, reikšmių pasiskirstymo, analizinės ir tikimybinės skaičių teorijos srityse. Ruošė knygą apie matematikos istoriją Lietuvoje.

Paskelbtoje užuojautoje LR prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad prof. Kubiliaus mirtis yra didelė netektis ne tik mokslui, bet ir visai šaliai. ,,Velionis buvo apdovanotas ir neeiliniu vadovo talentu. Jis daugiau nei tris dešimtmečius buvo Vilniaus universiteto rektoriumi, aktyviai dirbo Lietuvos Mokslų akademijos prezidiume bei Lietuvos matematikų draugijoje. Iki paskutinių savo gyvenimo dienų profesorius buvo kūrybingas, pilnas idėjų ir sumanymų – toks jis išliks mūsų atmintyje”, – teigė šalies prezidentė.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė, pastebėdama velionio pasiekimus pasaulio mokslui, priminė, kad tuo pačiu prof. Kubilius sukūrė lietuviškąją matematikos mokyklą. ,,Tačiau ne mažiau vertinga, prasminga ir toliaregiška buvo principinė nuostata kuo daugiau lietuvių mokslo darbų skelbti svarbiausiuose pasaulio leidiniuose. Iš to laimėjo ir pasaulio, ir Lietuvos mokslas, bet svarbiausia – laimėjo jaunesnių kartų Lietuvos žmonės, kuriems buvo dar kartą priminta: kad ir kur gyventume, kad ir kaip būtų susiklostę likimai, kad ir kokie istorijos lūžiai būtų įvykę, lietuvių tauta yra viena ir atstumai tarp jos žmonių – tik geografiniai”, – savo užuojautoje rašė Seimo pirmininkė. ,,Ir didžiausia šio darbo vertė ta, kad Vilniaus universitetas netapo sovietinės ideologijos centru, kokį jį buvo tikėtasi padaryti. Vilniaus universitetas atsilaikė prieš spaudimą visus dalykus dėstyti rusų kalba – ir tai buvo išimtis visoje sovietinėje erdvėje. Universitetas neišsižadėjo senų lituanistikos tradicijų ir, formaliai atiduodant duoklę sovietinei ideologijai, realiai tapo stipriu lietuvybės, tautinės kultūros, tautinės atminties centru. Su didžiausiu dėkingumu ir nuoširdžia pagarba tesaugo tautos atmintis šviesų Jono Kubiliaus vardą ir atminimą”, – kalbėjo Degutienė.

Velionis buvo pašarvotas ir šv. Mišios atnašautos Šv. Jonų bažnyčioje, dėl kurios atgavimo savo laiku profesorius pats kovojo. Palaidotas Antakalnio kapinėse. Gili užuojauta velionio šeimai ir artimiesiems. Tesiilsi ramybėje!