,,Draugo” padėtis ir ateitis


MARIJA REMIENĖ

,,Draugo” šimtmetis ir jam parodytas dėmesys nuskambėjo plačiai ne tik tarp Amerikos lietuvių, bet ir Lietuvoje. Lietuviai Amerikoje, palyginti su kitomis etninėmis grupėmis, yra mažuma. Tačiau galime ir turime didžiuotis savo spauda, ypač dienraščiu ,,Draugas”, kuris šiais metais sulaukė šimto metų, gyvuoja ir nemano sustoti. Nors per paskutiniuosius keletą metų dienraštis prarado skaitytojų ne dėl kokių nors ypatingų priežasčių, bet tik dėl neišvengiamos mirties, kuri retina skaitytojų gretas, ,,Draugas” buvo ir tebėra pats įtakingiausias Amerikos lietuvių laikraštis.

Kadangi ,,Draugas” užima svarbią vietą mūsų lietuviškame gyvenime, vis atsiranda įvairių kalbų apie jį. Noriu visiems pareikšti, kad ,,Draugas” laikosi tvirtai ir yra toje pačioje vietoje, tėvų marijonų patalpose (4545 W. 63rd Street, Chicago, IL 60629), prižiūrimas ,,Draugo” tarybos direktorių.

,,Draugas” buvo įsteigtas didelių sumanymų turėjusio kunigo Antano Staniulyno 1909 m. liepos 12 d. Amerikos lietuvių Romos katalikų kunigų sąjungos (vėliau – Kunigų vienybės) pastangomis. Per šimtą metų dienraštis nesustojo eiti, nors teko išgyventi įvairių sunkumų, ypač finansinių. Jau pačioje pradžioje ,,Draugo” leidimo reikalai buvo neaiškūs. Nors kunigai redaktoriai ir administratoriai dirbo veltui, skolos augo, ir jo rėmėjai nuolat turėjo jas dengti. Todėl kreiptasi į marijonų vadovybę, kad ši perimtų ,,Draugą” ir jo leidybą į savo rankas. Marijonų užnugaris buvo stipresnis, ir tėvai marijonai krikščioniškos tiesos ir lietuviškų reikalų vedami ryžosi aukotis – 1919 m. sausio 29 d. jie perėmė ,,Draugą” į savo rankas.

Perėmusi ,,Draugą” vienuolija ant savo pečių užsidėjo sunkią naštą, tuo pat metu jai atsivėrė plati dirva apaštalavimo ir tautiniuose darbuose. Ilgą laiką dienraštį redagavo itin gabūs žurnalistai, jame dirbo neeiliniai bendradarbiai. 1941 m. buvo įkurta pelno nesiekianti organizacija – Lietuvių katalikų spaudos draugija, tačiau visą leidimo, redagavimo ir administravimo naštą ir toliau nešė marijonai. Dėl šios priežasties Draugijos taryboje daugumą sudaro marijonų vienuolijos nariai: 11 kunigų marijonų ir 9 pasauliečiai.

Tėvai marijonai globojo ir leido ,,Draugą” 90 metų. Jų darbai spaudos srityje Amerikoje yra neįkainojami. Jokia kita organizacija, nesiekdama pelno, tiek nesiaukojo krikščioniškai lietuviškai spaudai. Tėvų marijonų pastangomis 1956 m. buvo pastatytas spaudos centras, kur iki šiol yra įsikūrusi ,,Draugo” redakcija, administracija ir spaustuvė. Nors statybos darbus gausiomis aukomis rėmė lietuvių visuomenė, vis dėlto tėvai marijonai nešė didelę atsakomybę, ėmėsi rizikos surinkti ir išmokėti visas statybos skolas.

Laikai keičiasi. Nebėra ištikimų marijonų broliukų, mažėja pašaukimų į kunigus, kurie kalbėtų lietuviškai. Visą dienraščio leidimo darbą teko perimti pasauliečiams. Spaudos centras, kuris buvo pritaikytas dienraščio leidybai, paseno, jam reikia remonto. Tėvų marijonų jėgos ribotos, aukų sumažėjo, o senus kunigus reikia išlaikyti slaugos namuose. Todėl marijonų provincija nutarė pastatą parduoti.

,,Draugui” atėjo sunkus apsisprendimo metas. Kur keltis? Yra 3 vietos, bet nė viena jų netinka redakcijai ir administracijai. O kur dėti knygas ir šimto metų ,,Draugo” archyvą? Tokio didelio archyvo negali priimti ALKA, esanti Putnam. Nėra vietos Jaunimo centre. Vienintelė išeitis yra nupirkti dabartinį ,,Draugo” pastatą. Deja, nei ,,Draugo” leidėjai, nei Draugo fondas neturi tokios sumos. Todėl dienraštis ieško mecenatų. Mūsuose yra turtingų tautiečių. Yra fondai, kuriuos ,,Draugas” išaugino, o ir kitos organizacijos. Gal mes visi esame kalti dėl susidariusios neaiškios padėties? Neišauginome naujų skaitytojų, nors veikia ir yra remiamos lituanistinės mokyklos. Nėra pašaukimų į kunigus, kurie dirbtų spaudos darbą be atlyginimo.

Dabartiniai ,,Draugo” leidėjai kol kas nieko konkretaus nėra nutarę. Jei bus kokių pokyčių, leidėjai tuoj pat praneš. Mieli ,,Draugo” prenumeratoriai ir nuoširdūs rėmėjai, nespėliokite ir neklausykite įvairių gandų – teisinga informacija ateis iš ,,Draugo” leidėjų.

Dienraštis bus leidžiamas ir toliau. Dabartinis tėvų marijonų provincijolas Dan Cambra ,,Draugo” šimtmečio pokylyje kalbėdamas apie mūsų dienraščio ateitį pareiškė, kad ,,Draugas” gyvuos dar 25 metus. Provincijolo žodžius susirinkusieji palydėjo plojimais. Tuo ir tikėkime.