,,Draugo” padėtis ir ateitis
MARIJA REMIENĖ
,,Draugo” šimtmetis ir jam parodytas dėmesys nuskambėjo
plačiai ne tik tarp Amerikos lietuvių, bet ir Lietuvoje. Lietuviai
Amerikoje, palyginti su kitomis etninėmis grupėmis, yra mažuma. Tačiau
galime ir turime didžiuotis savo spauda, ypač dienraščiu
,,Draugas”, kuris šiais metais sulaukė šimto metų,
gyvuoja ir nemano sustoti. Nors per paskutiniuosius keletą metų
dienraštis prarado skaitytojų ne dėl kokių nors ypatingų
priežasčių, bet tik dėl neišvengiamos mirties, kuri retina
skaitytojų gretas, ,,Draugas” buvo ir tebėra pats įtakingiausias
Amerikos lietuvių laikraštis.
Kadangi ,,Draugas” užima svarbią vietą mūsų lietuviškame
gyvenime, vis atsiranda įvairių kalbų apie jį. Noriu visiems
pareikšti, kad ,,Draugas” laikosi tvirtai ir yra toje
pačioje vietoje, tėvų marijonų patalpose (4545 W. 63rd Street, Chicago,
IL 60629), prižiūrimas ,,Draugo” tarybos direktorių.
,,Draugas” buvo įsteigtas didelių sumanymų turėjusio kunigo
Antano Staniulyno 1909 m. liepos 12 d. Amerikos lietuvių Romos katalikų
kunigų sąjungos (vėliau – Kunigų vienybės) pastangomis. Per
šimtą metų dienraštis nesustojo eiti, nors teko
išgyventi įvairių sunkumų, ypač finansinių. Jau pačioje
pradžioje ,,Draugo” leidimo reikalai buvo neaiškūs. Nors
kunigai redaktoriai ir administratoriai dirbo veltui, skolos augo, ir
jo rėmėjai nuolat turėjo jas dengti. Todėl kreiptasi į marijonų
vadovybę, kad ši perimtų ,,Draugą” ir jo leidybą į savo
rankas. Marijonų užnugaris buvo stipresnis, ir tėvai marijonai
krikščioniškos tiesos ir lietuviškų reikalų vedami
ryžosi aukotis – 1919 m. sausio 29 d. jie perėmė ,,Draugą”
į savo rankas.
Perėmusi ,,Draugą” vienuolija ant savo pečių užsidėjo sunkią
naštą, tuo pat metu jai atsivėrė plati dirva apaštalavimo
ir tautiniuose darbuose. Ilgą laiką dienraštį redagavo itin
gabūs žurnalistai, jame dirbo neeiliniai bendradarbiai. 1941 m. buvo
įkurta pelno nesiekianti organizacija – Lietuvių katalikų spaudos
draugija, tačiau visą leidimo, redagavimo ir administravimo
naštą ir toliau nešė marijonai. Dėl šios
priežasties Draugijos taryboje daugumą sudaro marijonų vienuolijos
nariai: 11 kunigų marijonų ir 9 pasauliečiai.
Tėvai marijonai globojo ir leido ,,Draugą” 90 metų. Jų darbai
spaudos srityje Amerikoje yra neįkainojami. Jokia kita organizacija,
nesiekdama pelno, tiek nesiaukojo krikščioniškai
lietuviškai spaudai. Tėvų marijonų pastangomis 1956 m. buvo
pastatytas spaudos centras, kur iki šiol yra įsikūrusi
,,Draugo” redakcija, administracija ir spaustuvė. Nors statybos
darbus gausiomis aukomis rėmė lietuvių visuomenė, vis dėlto tėvai
marijonai nešė didelę atsakomybę, ėmėsi rizikos surinkti ir
išmokėti visas statybos skolas.
Laikai keičiasi. Nebėra ištikimų marijonų broliukų, mažėja
pašaukimų į kunigus, kurie kalbėtų lietuviškai. Visą
dienraščio leidimo darbą teko perimti pasauliečiams. Spaudos
centras, kuris buvo pritaikytas dienraščio leidybai, paseno, jam
reikia remonto. Tėvų marijonų jėgos ribotos, aukų sumažėjo, o senus
kunigus reikia išlaikyti slaugos namuose. Todėl marijonų
provincija nutarė pastatą parduoti.
,,Draugui” atėjo sunkus apsisprendimo metas. Kur keltis? Yra 3
vietos, bet nė viena jų netinka redakcijai ir administracijai. O kur
dėti knygas ir šimto metų ,,Draugo” archyvą? Tokio didelio
archyvo negali priimti ALKA, esanti Putnam. Nėra vietos Jaunimo centre.
Vienintelė išeitis yra nupirkti dabartinį ,,Draugo”
pastatą. Deja, nei ,,Draugo” leidėjai, nei Draugo fondas neturi
tokios sumos. Todėl dienraštis ieško mecenatų. Mūsuose
yra turtingų tautiečių. Yra fondai, kuriuos ,,Draugas”
išaugino, o ir kitos organizacijos. Gal mes visi esame kalti dėl
susidariusios neaiškios padėties? Neišauginome naujų
skaitytojų, nors veikia ir yra remiamos lituanistinės mokyklos. Nėra
pašaukimų į kunigus, kurie dirbtų spaudos darbą be atlyginimo.
Dabartiniai ,,Draugo” leidėjai kol kas nieko konkretaus nėra
nutarę. Jei bus kokių pokyčių, leidėjai tuoj pat praneš. Mieli
,,Draugo” prenumeratoriai ir nuoširdūs rėmėjai,
nespėliokite ir neklausykite įvairių gandų – teisinga informacija
ateis iš ,,Draugo” leidėjų.
Dienraštis bus leidžiamas ir toliau. Dabartinis tėvų marijonų
provincijolas Dan Cambra ,,Draugo” šimtmečio pokylyje
kalbėdamas apie mūsų dienraščio ateitį pareiškė, kad
,,Draugas” gyvuos dar 25 metus. Provincijolo žodžius
susirinkusieji palydėjo plojimais. Tuo ir tikėkime.