Iki 2017 metų JAV spausdintų laikraščių neliks
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
Popierinėje spaudoje jau skaitėme, kad iki 2040 metų spausdintus
laikraščius pakeis skaitmeninės jų versijos. Tokią
pranašystę išsakė Jungtinių Tautų intelektualinės
nuosavybės agentūros vadovas Francis Gurry kalbėdamas su
dienraščiu ,,La Tribune de Geneve”. ,,Tai yra revoliucija.
Tame nėra nieko gera ar bloga. Tyrimai rodo, kad iki 2040 metų jie
[spausdinti laikraščiai] išnyks. JAV jų nebebus jau 2017
metais”, – kalbėjo F. Gurry. Jau dabar Amerikoje parduodama
daugiau skaitmeninių nei popierinių laikraščių egzempliorių.
Nors ,,La Tribune de Geneve” pašnekovas nepaminėjo
,,Draugo”, jo mintis pritaikius šiam laikraščiui,
jo popierinis gyvenimas turėtų trukti dar šešerius metus.
Prisimenu neseniai skaitytą anekdotą. Greitosios pagalbos automobilyje
pacientas klausia: ,,Kur mane vežate?” – ,,Į
lavoninę.” ,,Bet aš dar nenumiriau!” – ,,O mes
dar neatvažiavome.” Ši metafora švystelėjo galvoje,
paskaičius vėliausius mūsų išeivijos spaudos metinius
pranešimus, paruoštus JAV Pašto tarnybai.
Tokius pranešimus pradėjau sekti 2005 metais. Pradžioje savo
akiratyje turėjau 4 laikraščius: ,,Amerikos lietuvį”,
,,Dirvą”, ,,Draugą” ir ,,Lietuvių balsą”. Viename
savo rašinyje tų laikraščių skaitytojus palyginau su
keturiuose vagonuose sėdinčiais keleiviais. Nuo 2006 m. pabaigos
,,Lietuvių balso” leidimas buvo sustabdytas, tad teko tą vagoną
nuo savo metinės apžvalgos atkabinti. 2007 metų apžvalgoje pastebėjau,
kad nors lietuvių skaičius JAV vis didėja, pastebimai mažėja
lietuviškos popierinės spaudos skaitytojų skaičius.
Vėl pažiūrėkime į likusius 3 laikraščius. Šešerių
metų rezultatus jau aprašiau pernai metais ,,Drauge” (2010
m. lapkričio 13 d.). Šįmet jų nekartosiu, o tik palyginsiu 2005
m. skaičius su 2011 m. skaičiais. 2005 m. ,,Amerikos lietuvis”
vidutiniškai spausdino 3,813 kiekvieno numerio egzempliorių.
2011 m. tas skaičius nukrito iki 1,753. Taigi matome 45 proc.
sumažėjimą. 2005 m. ,,Dirva” vidutiniškai spausdino 1,300
kiekvieno numerio egzempliorių, 2011 m. jis sumažėjo iki 1,000. Tai 23
proc. skirtumas. Pagaliau ,,Draugas” 2005 m. vidutiniškai
išspausdindavo 4,500 egz., 2011 m. tas skaičius susitraukė iki
2,500. Tai 44 proc. sumažėjimas. Paėmus visus tris laikraščius
kartu, 2005 m. jų buvo spausdinama 9,613, o 2001 m. – jau tik
5,253 egz. Tai 45 proc. mažiau. Pasitikrinęs su Kanadoje leidžiamais
,,Tėviškės žiburiais” sužinojau, kad 2005 m. to
savaitraščio tiražas buvo apie 2,700 egz., dabar yra 1,500 egz.
(44 proc.). Tad ir ten matyti panašūs dalykai.
Nejauku darosi visa tai matant. Sugrįžus prie anekdoto, galima sakyti,
kad čia aptariamų laikraščių atveju vežami trys pacientai.
Pacientas, vardu ,,Al”, vos 12 metukų, dar energingas, bet
šiek tiek pabalęs. Jis į šį kraštą atvyko neseniai
ir neturi jokių draudimų. Neturi nei turtingų dėdžių. Antrasis
pacientas ,,Draugas”, jau gyvena daugiau nei šimtą metų,
daug matęs, daug patyręs, pamažu susigyvenęs su mintimi, kad nieko nėra
amžino. Jis gauna neblogą draudimą iš Draugo fondo. Reikalui
esant, jis vis sulaukia reikalingo kraujo perpylimo ir laikinai
atsigauna. Trečioji pacientė ,,Dirva”, keletu metų jaunesnė už
,,Draugą”, bet irgi turinti įdomią praeitį. Jos sveikata ne
kritiška, bet didelių vilčių neteikia. Ji žmonėse pasirodo tik
kas porą savaičių, pragyvena iš savo kuklių išteklių.
Kartais gauna aukų iš bendraminčių.
Šiai realybei užbėgdama už akių, Nijolė Nausėdienė viename savo
rašinių paniūniavo tarsi lopšinę (,,Amerikos
lietuvis”, 2011 m. spalio 13 d.) – švelnią,
raminančią, tiesiog viltingą. Savo rašinį ji pradeda tvirtinimu,
kad šiandien mes galime didžiuotis, turėdami du tvirtus
lietuviškus laikraščius – ,,Draugą” ir
,,Amerikos lietuvį”. Jos žodžiais, iš straipsnių
,,Drauge” matome, kokiose organizacijose veikla dar klesti. ,,Kas
domisi, visada ras, ką paskaityti, o giliai įsiskaitęs į straipsnį
pajus ir jo vertę”, – teigia ji. Ypač teigiamai ji vertina
,,Draugo” šeštadieninį kultūros priedą.
Gražių žodžių autorė nepagaili ir ,,Amerikos lietuviui”. Ji
pastebi, kad pradžioje šiame laikraštyje buvo gvildenamos
temos, susijusios su naujai besikuriančių žmonių poreikiais. ,,Po
truputį laikraštis plėtėsi, apėmė vis daugiau sričių,
išėjo į platesnę auditoriją. Jame galima rasti straipsnių apie
bet kurios emigracinės kartos organizacinę bei visuomeninę
veiklą”, – rašo Nausėdienė.
Lapkričio 12 d., šeštadienį, 9 val. r. Jaunimo centro
Čiurlionio galerijoje, Čikagoje, yra šaukiamas Draugo fondo
narių metinis suvažiavimas. Negalintys asmeniškai dalyvauti yra
raginami įgalioti kitą DF narį ar direktorių suvažiavime dalyvauti. Be
įvairių pranešimų, numatomi trijų Direktorių tarybos narių ir
Kontrolės komisijos rinkimai. Prie pakvietimo pridėtas ir DF iždininko
pranešimas apimąs 2011 m. sausio 2 d. ir 2011 m. spalio 7 d. Ten
nurodoma ir paskutinių ketverių metų DF finansinė padėtis. 2011 m.
susilaukta 34,253.76 dol. aukų ir nuošimčių. Iki š. m.
spalio 7 d. viso buvo investuota 495,507.03 dol. Pernai metų pabaigoje
toje skiltyje buvo 619,283.29 dol.
Didžiausios 2011 m. DF išlaidos buvo paskola ir auka
,,Draugui” – 79,000 dol. Tai 17,000 dol. daugiau nei 2010
metais. Bendradarbių honorarams išmokėta 21,045 dol. Pernai per
visus metus honorarams buvo išmokėta 29,280 dol. Prie DF
išlaidų taip pat priskaičiuotos DF vajaus, pašto, metinio
suvažiavimo ir kitos smulkios išlaidos (3,146.02 dol.). Įdomu,
kad investavimo tvarkymo išlaidos (8,768.01 dol.) priskirtos
prie investavimo apyskaitos, o ne DF išlaidų. Kaip ten bebūtų,
DF apyskaitoje 2011 m. išlaidos sudaro 103,191.02 dol.
DF pranešimo pašonėje išvardyta dabartinė Taryba,
kuriai šiuo metu pirmininkauja Marija Remienė. Kiti direktoriai
yra dr. Ona Daugirdienė, dr. Augustinas Idzelis, Rūta Jautokienė,
Vaclovas Momkus, dr. Algis Norvilas, Vacys Šaulys, iždininkas
Leopoldas von Braun, garbės narys kun. Viktoras Rimšelis ir
Saulius Kuprys ex Officio vaidmenyje.