Iki 2017 metų JAV spausdintų laikraščių neliks


ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Popierinėje spaudoje jau skaitėme, kad iki 2040 metų spausdintus laikraščius pakeis skaitmeninės jų versijos. Tokią pranašystę išsakė Jungtinių Tautų intelektualinės nuosavybės agentūros vadovas Francis Gurry kalbėdamas su dienraščiu ,,La Tribune de Geneve”. ,,Tai yra revoliucija. Tame nėra nieko gera ar bloga. Tyrimai rodo, kad iki 2040 metų jie [spausdinti laikraščiai] išnyks. JAV jų nebebus jau 2017 metais”, – kalbėjo F. Gurry. Jau dabar Amerikoje parduodama daugiau skaitmeninių nei popierinių laikraščių egzempliorių. Nors ,,La Tribune de Geneve” pašnekovas nepaminėjo ,,Draugo”, jo mintis pritaikius šiam laikraščiui, jo popierinis gyvenimas turėtų trukti dar šešerius metus.

Prisimenu neseniai skaitytą anekdotą. Greitosios pagalbos automobilyje pacientas klausia: ,,Kur mane vežate?” – ,,Į lavoninę.” ,,Bet aš dar nenumiriau!” – ,,O mes dar neatvažiavome.” Ši metafora švystelėjo galvoje, paskaičius vėliausius mūsų išeivijos spaudos metinius pranešimus, paruoštus JAV Pašto tarnybai.

Tokius pranešimus pradėjau sekti 2005 metais. Pradžioje savo akiratyje turėjau 4 laikraščius: ,,Amerikos lietuvį”, ,,Dirvą”, ,,Draugą” ir ,,Lietuvių balsą”. Viename savo rašinyje tų laikraščių skaitytojus palyginau su keturiuose vagonuose sėdinčiais keleiviais. Nuo 2006 m. pabaigos ,,Lietuvių balso” leidimas buvo sustabdytas, tad teko tą vagoną nuo savo metinės apžvalgos atkabinti. 2007 metų apžvalgoje pastebėjau, kad nors lietuvių skaičius JAV vis didėja, pastebimai mažėja lietuviškos popierinės spaudos skaitytojų skaičius.

Vėl pažiūrėkime į likusius 3 laikraščius. Šešerių metų rezultatus jau aprašiau pernai metais ,,Drauge” (2010 m. lapkričio 13 d.). Šįmet jų nekartosiu, o tik palyginsiu 2005 m. skaičius su 2011 m. skaičiais. 2005 m. ,,Amerikos lietuvis” vidutiniškai spausdino 3,813 kiekvieno numerio egzempliorių. 2011 m. tas skaičius nukrito iki 1,753. Taigi matome 45 proc. sumažėjimą. 2005 m. ,,Dirva” vidutiniškai spausdino 1,300 kiekvieno numerio egzempliorių, 2011 m. jis sumažėjo iki 1,000. Tai 23 proc. skirtumas. Pagaliau ,,Draugas” 2005 m. vidutiniškai išspausdindavo 4,500 egz., 2011 m. tas skaičius susitraukė iki 2,500. Tai 44 proc. sumažėjimas. Paėmus visus tris laikraščius kartu, 2005 m. jų buvo spausdinama 9,613, o 2001 m. – jau tik 5,253 egz. Tai 45 proc. mažiau. Pasitikrinęs su Kanadoje leidžiamais ,,Tėviškės žiburiais” sužinojau, kad 2005 m. to savaitraščio tiražas buvo apie 2,700 egz., dabar yra 1,500 egz. (44 proc.). Tad ir ten matyti panašūs dalykai.

Nejauku darosi visa tai matant. Sugrįžus prie anekdoto, galima sakyti, kad čia aptariamų laikraščių atveju vežami trys pacientai. Pacientas, vardu ,,Al”, vos 12 metukų, dar energingas, bet šiek tiek pabalęs. Jis į šį kraštą atvyko neseniai ir neturi jokių draudimų. Neturi nei turtingų dėdžių. Antrasis pacientas ,,Draugas”, jau gyvena daugiau nei šimtą metų, daug matęs, daug patyręs, pamažu susigyvenęs su mintimi, kad nieko nėra amžino. Jis gauna neblogą draudimą iš Draugo fondo. Reikalui esant, jis vis sulaukia reikalingo kraujo perpylimo ir laikinai atsigauna. Trečioji pacientė ,,Dirva”, keletu metų jaunesnė už ,,Draugą”, bet irgi turinti įdomią praeitį. Jos sveikata ne kritiška, bet didelių vilčių neteikia. Ji žmonėse pasirodo tik kas porą savaičių, pragyvena iš savo kuklių išteklių. Kartais gauna aukų iš bendraminčių.

Šiai realybei užbėgdama už akių, Nijolė Nausėdienė viename savo rašinių paniūniavo tarsi lopšinę (,,Amerikos lietuvis”, 2011 m. spalio 13 d.) – švelnią, raminančią, tiesiog viltingą. Savo rašinį ji pradeda tvirtinimu, kad šiandien mes galime didžiuotis, turėdami du tvirtus lietuviškus laikraščius – ,,Draugą” ir ,,Amerikos lietuvį”. Jos žodžiais, iš straipsnių ,,Drauge” matome, kokiose organizacijose veikla dar klesti. ,,Kas domisi, visada ras, ką paskaityti, o giliai įsiskaitęs į straipsnį pajus ir jo vertę”, – teigia ji. Ypač teigiamai ji vertina ,,Draugo” šeštadieninį kultūros priedą.

Gražių žodžių autorė nepagaili ir ,,Amerikos lietuviui”. Ji pastebi, kad pradžioje šiame laikraštyje buvo gvildenamos temos, susijusios su naujai besikuriančių žmonių poreikiais. ,,Po truputį laikraštis plėtėsi, apėmė vis daugiau sričių, išėjo į platesnę auditoriją. Jame galima rasti straipsnių apie bet kurios emigracinės kartos organizacinę bei visuomeninę veiklą”, – rašo Nausėdienė.

Lapkričio 12 d., šeštadienį, 9 val. r. Jaunimo centro Čiurlionio galerijoje, Čikagoje, yra šaukiamas Draugo fondo narių metinis suvažiavimas. Negalintys asmeniškai dalyvauti yra raginami įgalioti kitą DF narį ar direktorių suvažiavime dalyvauti. Be įvairių pranešimų, numatomi trijų Direktorių tarybos narių ir Kontrolės komisijos rinkimai. Prie pakvietimo pridėtas ir DF iždininko pranešimas apimąs 2011 m. sausio 2 d. ir 2011 m. spalio 7 d. Ten nurodoma ir paskutinių ketverių metų DF finansinė padėtis. 2011 m. susilaukta 34,253.76 dol. aukų ir nuošimčių. Iki š. m. spalio 7 d. viso buvo investuota 495,507.03 dol. Pernai metų pabaigoje toje skiltyje buvo 619,283.29 dol.

Didžiausios 2011 m. DF išlaidos buvo paskola ir auka ,,Draugui” – 79,000 dol. Tai 17,000 dol. daugiau nei 2010 metais. Bendradarbių honorarams išmokėta 21,045 dol. Pernai per visus metus honorarams buvo išmokėta 29,280 dol. Prie DF išlaidų taip pat priskaičiuotos DF vajaus, pašto, metinio suvažiavimo ir kitos smulkios išlaidos (3,146.02 dol.). Įdomu, kad investavimo tvarkymo išlaidos (8,768.01 dol.) priskirtos prie investavimo apyskaitos, o ne DF išlaidų. Kaip ten bebūtų, DF apyskaitoje 2011 m. išlaidos sudaro 103,191.02 dol.

DF pranešimo pašonėje išvardyta dabartinė Taryba, kuriai šiuo metu pirmininkauja Marija Remienė. Kiti direktoriai yra dr. Ona Daugirdienė, dr. Augustinas Idzelis, Rūta Jautokienė, Vaclovas Momkus, dr. Algis Norvilas, Vacys Šaulys, iždininkas Leopoldas von Braun, garbės narys kun. Viktoras Rimšelis ir Saulius Kuprys ex Officio vaidmenyje.