Mišiu metu: Emilija Vilkaitė, kun. Ričardas Repšys ir U. Orentaitė
Kęstučio Šontos nuotraukos

Ypatingos Vėlinės

Raminta Vilkienė

Vėlinės arba Ilgės – visų mirusiųjų pagerbimo šventė, Lietuvoje švenčiama lapkričio 2 d., kuomet gyvieji aplanko mirusiųjų kapus, uždega žvakeles. Neretai ši šventė susilieja su lapkričio 1 d., kai minima Visų Šventųjų diena, ir paprastai tarp šių švenčių nėra aiškios ribos. Šiemet Vėlinės buvo švenčiamos sekmadienį.

Vėlinių dieną šv. Mišios už mirusiuosius buvo atnašaujamos ir Detroito Dievo Apvaizdos parapijoje, tačiau šiemet jos buvo ypatingos. Detroito Dievo Apvaizdos parapijos valdytojas kunigas Ričardas Repšys kartu su parapijos Švietimo komitetu pakvietė parapijiečius ypatingai paminėti ir prisiminti savo artimuosius mirusiuosius.
 
Daugelio Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančių lietuvių artimieji amžinajam poilsiui yra atgulę gimtojoje Lietuvos žemelėje ar šalčio ir ledo sukaustytame tolimajame Sibire. Vėlinių dieną mintimis nukeliaujame aplankyti brangių smilčių kauburėlių ir širdyje uždegame žvakeles už mylimųjų vėles. Neretas gyvenantis čia, prispaustas senatvės ar ligų, taip pat neturi galimybės Vėlinių dieną aplankyti artimųjų kapelių. Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, Detroito Dievo Apvaizdos parapijos parapijiečiai buvo pakviesti Vėlinių dieną atsinešti į šv. Mišias savo mirusiųjų artimųjų nuotraukas, kad šv. Mišių už mirusiuosius aukos metu galėtų Dievo akivaizdoje pabūti kuo arčiau tų, kurie jau iškeliavę amžinybėn.
 
Nuotraukos buvo gražiai sustatytos altoriaus priekyje. Šv. Mišių pradžioje, bažnyčią užliejus fleitos melodijai, buvo skaitomos mirusiųjų pavardės ir viena po kitos uždegamos žvakelės. Plazdant žvakelių liepsnoms, galėjai pajusti žodžiais nenusakomą jausmą. Aplinkui tvyrojo ypatinga dvasia, kuri neišsisklaidė iki pat šv. Mišių pabaigos. Nereto veidu riedėjo ašaros.
 
Šv. Mišių aukos metu jaunuoliai, būsimieji 2009 metų abiturientai, kaip auką nešė keturias žvakes.
 
,,Pirmoji deganti žvakė buvo nešama prie altoriaus už visus Detroito Dievo Apvaizdos parapijos mirusius parapijiečius ir už visų parapijiečių artimus, kurių palaikai ilsisi vienoje ar kitoje Atlanto pusėje. Branginome ir mylėjome jus, kai buvote tarp mūsų, o šiandien prisimename jus su meile maldose, žinodami, kad džiaugiatės Dievo malone ir gerumu Amžinuosiuose Namuose.
 
Antroji žvakės auka buvo nešama prie altoriaus su liūdesiu, kad broliškame tautų kape amžinam poilsiui atgulė šimtų šimtai lietuvių, žuvusių už Tėvynę: kruvinuose karo laukuose, partizanų miškuose, tolimuose ir šaltuose Sibiro ledynuose ir Vilniaus gatvėse sausio 13-ąją. Tegul jų iškili dvasia gyvena mumyse ir jų atminimas skatina gyvuosius išlaikyti ir branginti savo lietuvybę.
 
Trečioji žvakė nešta prie altoriaus už visus kunigus ir dvasininkus, kurie buvo bolševikų nukankinti ir mirė gindami Dievą, Bažnyčią ir Bažnyčios kroniką. Lietuvoje buvo sugriauta ir sunaikinta daug paminklų, kryžių, koplytėlių ir bažnyčių, tačiau niekada nepavyko ir nepavyks palaužti ir sunaikinti tiesos ir teisingumo. Jie – amžini. Nešant šią žvakę prie altoriaus, tegul simboliškai atgyja ir prisikelia mūsų atmintyje sunaikinti paminklai, gyvais išlieka nekaltai nukankinti ir nužudyti kankiniai. Tegul jie amžinai byloja, kad tiesa nesunaikinama. Tegul ši žvakė simbolizuoja tikinčiųjų drąsą, ištvermę ir artimojo meilės paminklą, pastatytą Kristaus Kariams, kurie aukojosi bažnyčiai ir Tėvynei.
 
Ketvirtoji žvakė su meile nešta prie altoriaus už visus mirusiuosius, kurie užmiršti, kurių niekas nebeprisimena maldose. Šiandien jungiame užmirštuosius drauge su savo artimaisiais maldose, prašydami gerojo Dievo ramybės jų sieloms ir amžinojo džiaugsmo jo Dangaus Karalystėje.” (Aukos tekstą paruošė Aldona Šontienė)
 
Šv. Mišios už mirusiuosius buvo užbaigtos bendrai sugiedojus maldas ,,Dievo angelas“ ir ,,Amžiną atilsį”.
 
Detroito Dievo Apvaizdos parapijos Švietimo komiteto tikslas buvo surengti naują Vėlinių paminėjimą šv. Mišių dalyviams, įtraukiant jaunimą. Reikia tikėti, kad taip gražiai ir prasmingai mūsų mirusieji bus prisiminti Vėlinių dieną ir ateinančiais metais. O ypatingas artumo jausmas su iškeliavusiais amžinybėn mūsų mylimaisiais neapleis mūsų, ir mūsų maldos bus lyg tiltas, jungiantis mus su Dievo karalyste.

Per Vėlinių Mišias giedojo vyrai – Edvardas Skiotys, Pranas 
Zaranka ir Linas Mikulionis.