Jono Kuprio nuotrauka

Bridgeport yra Bridgeport

PETRAS PETRUTIS

Kauniečiai mėgsta sakyti „Kaunas yra Kaunas”. Gal mums reikėtų nenusileisti ir sakyti „Čikaga yra Čikaga”. Čikagos miestas, vadinamas „Windy City”, daug kuo skiriasi nuo kitų JAV vietovių. Kalbant apie Čikagos miestą, negalima praleisti Bridgeport apylinkės ir bent retsykiais „leptelėti” „Bridgeport yra Bridgeport”. Kodėl gi ne?

Kadaise Bridgeport buvo didžiausia lietuvių gyvenamoji vietovė ir bene didžiausias lietuvių veikimo centras. Tikrai, Bridgeport yra nepamirštamas. Juk čia buvo įsteigta pirmoji miesto lietuvių katalikų parapija, pavadinta Šv. Jurgio vardu. Kiek vėliau čia buvo pastatyta to paties vardo mūrinė bažnyčia. Bridgeport prasidėjo lietuvių išeivių pastangomis nulieto „Laisvės varpo” kelionė, kuri nusitęsusi per visą šalį ir pasibaigusi Kaune, Lietuvos laikinojoje sostinėje. Nevalia pamiršti ir Dariaus ir Girėno transatlantinio žygio. Jiedu gyveno Bridgeport. Čia, galima sakyti, gimė žygio sumanymas, čia prasidėjo žygio organizaciniai darbai. Pagaliau, Bridgeport yra ir „Lituanicos” vardo gatvė. O kur dar kiti Bridgeport lietuvių atlikti didesni ir mažesni darbai? Nėra pilnesnių įrodymų, tačiau dar teigiama, jog Bridgeport įkūrėjas yra iš Mažosios Lietuvos kilęs Ansas Portas.

Kitados Bridgeport gyveno daugybė lietuvių ateivių. Bridgeport apylinkėje pirmuosius žingsnius žengė ne vienas šimtas DP raidėmis paženklintas lietuvis.

Tikrai, „Bridgeport yra Bridgeport”. Bridgeport, lietuvių tirštai apgyventoje apylinkėje, gyveno ir mūsų tautiečiai Kleofas Jurgelionis ir Alfonsas Kaulakis. Jie abu buvo „rašto ir druko” žmonės. Anuomet tarp lietuvių telefonas nebebuvo didesnė retenybė. Telefonais naudojosi ne vien „biznieriai” (prekybininkai, pramonininkai), bet ir eiliniai (privatūs žmonės). Anuomet, kaip ir dabar, buvo leidžiamos telefono abonentų knygos. Anksčiau minėti asmenys (Jurgelionis ir Kaulakis) sumanė paruošti ir išleisti lietuviams skirtą telefonų knygą. Jiedu visokiais būdais rinko ir telkė pagrindines žinias. Pavyko!

Tenka pasakyti, kad 1936 m. išleista knyga jau tapo retenybe. Šios knygos nepavyko surasti net LTSC archyvuose. Todėl čia rašančiajam teko naudotis Alekso Ambrose paruošta ir 1967 m. išleista „Chicagos lietuvių istorija”. Šiame leidinyje teigiama, kad telefonų knygoje surinkta didelė dalis profesionalų, biznierių, dalis lietuvių draugijų ir paprastų piliečių, kurie turėjo telefonus, numerių.

Štai ištrauka iš „Chicagos lietuvių istorijos” pateiktos statistikos. Anuomet Čikagoje ir apylinkėse veikė 30 lietuvių advokatų įstaigų, apdraudos bendrovė, 1 akušerė, 8 alaus pristatytojai, 1 alyvos pristatytojas, 11 anglių pristatytojų, 20 apdraudos agentūrų, 28 vaistinės ir t. t.

Tuo metu (1936 m.) Čikagos mieste ir apylinkėse dar buvo 12 lietuviškų bažnyčių, 9 automobilių parduotuvės, 39 nekilnojamo turto pardavimo agentūros, 17 skolinimo – statybos bendrovių, 10 spaustuvių, 8 muzikos mokyklos, 38 gydytojų kabinetai, 10 laikraščių redakcijų, 52 valgyklos, 5 viešbučiai, 464 tavernos ir daugybė kitokių verslaviečių.

„Čikagos lietuvių istorijoje” teigiama, kad anuomet veikė 1,610 lietuviškų „biznio” įstaigų.

Nežinia kiek dabar Čikagoje yra lietuvių „biznierių”. Tačiau galima manyti, jog šiuo metu lietuvių jų skaičius yra gerokai mažesnis. Reikėtų pridurti, jog pastaraisiais metais lietuvių verslininkų veikimas susilpnėjęs.