Pasikalbėjimas

ARVYDAS BARZDUKAS

Profesorius Antanas Klimas ,,Drauge” surašė dešimtį priežasčių, kodėl jis kasdien verkia. (,,Laiškų, nuomonių” skyrius, 2010 m. spalio 28 d.) Perskaitęs, bandau jį ir save raminti.
 
1.
AK: Exodus lituanorum jau pasiekė 575,000! Tai yra 17 proc. lietuvių tautos. JAV tai būtų apie 50 milijonų! O Vilnius nieko nedaro!

AB: Būtų gerai, jei kas nors pasakytų, ką tas Vilnius turėtų daryti. Prieš dvidešimtį metų „exodus lituanorum” buvo arti nulio. Atgavus nepriklausomybę, Lietuva pasidarė kaip rėtis – tauta byra į visas puses, nes sako, kad Airijoje ir Ispanijoje žolė žalesnė. Garsus Lietuvos dainininkas Mamontovas filme, kurį nepriklausomybės sukakties proga rodė ambasadoje, sakė, jog svarbiausias nepriklausomybės pasiekimas buvo, kad dabar jis „gali koncertuoti, kur tik nori”. Manau, tuo ir Vilnius yra patenkintas.
 
2.
AK: Rusijoje dar gyvena apie 120,000 lietuvių. Kazachstane – apie 7,500. Jie nenori grįžti namo.

AB: Patys savo kailiu patyrėme, kad grįžti nėra taip lengva. Tad ir dauguma mūsų negrįžome. C’est la vie. Diasporoje gyvena daugiau žydų nei Izraelyje.

3.
AK: Jau ir Singapūre yra LB... O ko gi tie lietuvaičiai ten ieško?

AB: Nepaisant, kad nusikaltėliai ten gauna rykščių, Singapūras yra išsivystęs kapitalistinis kraštas, tad kiekvienas, kuris ar kuri nori kokį verslą pradėti, ten galimybių rastų. Tikriausiai lietuviai ten pelningo verslo ieško. Kur yra lietuvių — įsisteigia ir Lietuvių Bendruomenė. Tuo reikia džiaugtis.

4.
AK: Islandijoje LB ruošia meno parodą... Argi to reikia 325,000 islandiečių?

AB: Islandija buvo pirmoji, kuri pripažino atgautą Lietuvos nepriklausomybę. Mes, Lietuvių Bendruomenės atstovai, kitą dieną nuėjome į Islandijos ambasadą ir padėkojom. Nunešėme gėlių ir Lietuvos vaizdų albumą. Tai kodėl ten nesuruošti lietuviško meno parodos? Valio, Islandija!

5.
AK: Per 20 laisvės metų vis dar nėra didingo paminklo Lukiškių aikštėje... Paminklo partizanams, tremtiniams, kaliniams!..

AB: Vieno dalyko, kurio Lietuvoje tikrai netrūksta, tai didingų paminklų. Užuot statęs daugiau paminklų, aš tuos pinigus skirčiau mokyklų statyboms ir jų atnaujinimui. Ir ypač – vargstančių, vos pragyvenančių mokytojų atlyginimams. Kada trūksta lėšų, reikia pasirinkti, kur pinigus geriausia leisti.
 
6.
AK: Nieko didingo per tuos 20 metų nesukurta muzikų: nei operos, nei kantatos, nei simfonijos...

AB: Per tuos dvidešimtį metų buvo sukurta gausybė modernių, šiuolaikiškų ir kritikų gerai įvertintų muzikos kūrinių. Ar jie „didingi”, tesprendžia tos srities žinovai, bet mums iš Lietuvos dažniausia atveža taip vadinamą „estradinę” ir „kantri” muziką, kuri bando pamėgdžioti tai, ką labiausia perka ir čia, Amerikoje. Masių skonis yra pats žemiausias kiekvieno meno įvertinimo rodiklis, bet taip jau yra.
 
7.
AK: Jau 20 metų Lietuvą valdo partijos, klanai, oligarchai... Eilinis žmogus jaučiasi nereikalingas.

AB: Paprastai, koks yra „eilinis žmogus”, tokia ir valdžia. Ar verksime, ar neverksime, taip dažniausia yra.

8.
AK: Lietuvos žiniasklaida mėgaujasi plėšimais, žudynėmis, vagystėmis. Eilinis pilietis – niekas.

AB: Kaip ir visur, taip ir Lietuvoje, vieni kitus dažniausia apiplėšia, žudo ir apvagia „eiliniai piliečiai”, o spauda „mėgaujasi” tuo, ką „eilinis pilietis” perka ir skaito. Puikų, aukšto lygio, vienintelį Lietuvoje (ir, lygiai, išeivijoj) pasigėrėtinai, tikrai vakarietiškai redaguojamą žurnalą ,,Naująjį Židinį/Aidus” Lietuvoj prenumeruoja ir skaito vos devyni šimtai skaitytojų. Kadaise išeivijoje leistus ,,Aidus” skaitė bent puse tūkstančio daugiau. Ta pati bėda, kaip ir su muzika.

9.
AK: Lietuvių kalbą vis labiau teršia nereikalingi skoliniai.

AB: Čia tai tikra kalbos trauma, tačiau, nepaisant gausybės visokių nacionalinių kalbos priežiūros komisijų, Lietuvos publikacijose vis nestartuojama tokius nereikalingus skolinius adekvačiai koreguoti. Pvz., lietuvių kalboje, žodis „aikštelė” yra moteriškos giminės, taigi, ar nereikėtų „teniso kortus” vadint „teniso kortom”? Geras klausimas! Kadangi prof. Klimo ir mano turas šioje ašarų pakalnėje artėja prie finišo, tikriausia su savo – kaip vienas Amerikoj esantis lietuvis žurnalistas man sakė –„smetonišku žargonu” mes ir liksime tos „šiuolaikinės” lietuvių kalbos autsaideriais.

10.
AK: Lietuvos studentai tūkstančiais lekia mokslo semtis svetur. 76 procentai neketina sugrįžti...

AB: Lėkė visada, nemažai jų, net Nepriklausomos Lietuvos stipendijas gaudami, ir tais laikais dėl to visi džiaugėsi. Tiesa, tada daug jų į Lietuvą grįžo arba, svetur likę, Lietuvai padėjo. Reikia galvoti apie du dalykus: ką daryti, kad nors vienas Lietuvos universitetas nebūtų 500tų geriausių pasaulio universitetų sąrašo gale, bet bent viduryje ar net ir pradžioje. Ir antra, kaip sudaryti sąlygas, kad Lietuvoje mokslus baigę, Lietuvoje ir prasmingą darbą gautų. Tačiau lengviau pasakyti, ką reikia daryti, nei kad kaip tai padaryti.

AK: Ergo: labai liūdna; aš verkiu.

AB: Labiausia liūdna, kad daug Lietuvos gyventojų tiesiog didžiuojasi, jog jie sugeba mokesčių mokėjimo išvengti. Kol taip yra, daug kas nepasikeis. Stengiuosi neverkti, nes kas iš to? Ašarų niekas nešluosto. Ačiū profesoriui už pasikalbėjimą.