Pasikalbėjimas
ARVYDAS BARZDUKAS
Profesorius Antanas Klimas ,,Drauge” surašė dešimtį
priežasčių, kodėl jis kasdien verkia. (,,Laiškų, nuomonių”
skyrius, 2010 m. spalio 28 d.) Perskaitęs, bandau jį ir save raminti.
1.
AK: Exodus lituanorum jau pasiekė 575,000! Tai yra 17 proc. lietuvių
tautos. JAV tai būtų apie 50 milijonų! O Vilnius nieko nedaro!
AB: Būtų gerai, jei kas nors pasakytų, ką tas Vilnius turėtų daryti.
Prieš dvidešimtį metų „exodus lituanorum”
buvo arti nulio. Atgavus nepriklausomybę, Lietuva pasidarė kaip rėtis
– tauta byra į visas puses, nes sako, kad Airijoje ir Ispanijoje
žolė žalesnė. Garsus Lietuvos dainininkas Mamontovas filme, kurį
nepriklausomybės sukakties proga rodė ambasadoje, sakė, jog
svarbiausias nepriklausomybės pasiekimas buvo, kad dabar jis
„gali koncertuoti, kur tik nori”. Manau, tuo ir Vilnius yra
patenkintas.
2.
AK: Rusijoje dar gyvena apie 120,000 lietuvių. Kazachstane – apie 7,500. Jie nenori grįžti namo.
AB: Patys savo kailiu patyrėme, kad grįžti nėra taip lengva. Tad ir
dauguma mūsų negrįžome. C’est la vie. Diasporoje gyvena daugiau
žydų nei Izraelyje.
3.
AK: Jau ir Singapūre yra LB... O ko gi tie lietuvaičiai ten ieško?
AB: Nepaisant, kad nusikaltėliai ten gauna rykščių, Singapūras
yra išsivystęs kapitalistinis kraštas, tad kiekvienas,
kuris ar kuri nori kokį verslą pradėti, ten galimybių rastų.
Tikriausiai lietuviai ten pelningo verslo ieško. Kur yra
lietuvių — įsisteigia ir Lietuvių Bendruomenė. Tuo reikia
džiaugtis.
4.
AK: Islandijoje LB ruošia meno parodą... Argi to reikia 325,000 islandiečių?
AB: Islandija buvo pirmoji, kuri pripažino atgautą Lietuvos
nepriklausomybę. Mes, Lietuvių Bendruomenės atstovai, kitą dieną
nuėjome į Islandijos ambasadą ir padėkojom. Nunešėme gėlių ir
Lietuvos vaizdų albumą. Tai kodėl ten nesuruošti
lietuviško meno parodos? Valio, Islandija!
5.
AK: Per 20 laisvės metų vis dar nėra didingo paminklo Lukiškių
aikštėje... Paminklo partizanams, tremtiniams, kaliniams!..
AB: Vieno dalyko, kurio Lietuvoje tikrai netrūksta, tai didingų
paminklų. Užuot statęs daugiau paminklų, aš tuos pinigus
skirčiau mokyklų statyboms ir jų atnaujinimui. Ir ypač –
vargstančių, vos pragyvenančių mokytojų atlyginimams. Kada trūksta
lėšų, reikia pasirinkti, kur pinigus geriausia leisti.
6.
AK: Nieko didingo per tuos 20 metų nesukurta muzikų: nei operos, nei kantatos, nei simfonijos...
AB: Per tuos dvidešimtį metų buvo sukurta gausybė modernių,
šiuolaikiškų ir kritikų gerai įvertintų muzikos kūrinių.
Ar jie „didingi”, tesprendžia tos srities žinovai, bet mums
iš Lietuvos dažniausia atveža taip vadinamą
„estradinę” ir „kantri” muziką, kuri bando
pamėgdžioti tai, ką labiausia perka ir čia, Amerikoje. Masių skonis yra
pats žemiausias kiekvieno meno įvertinimo rodiklis, bet taip jau yra.
7.
AK: Jau 20 metų Lietuvą valdo partijos, klanai, oligarchai... Eilinis žmogus jaučiasi nereikalingas.
AB: Paprastai, koks yra „eilinis žmogus”, tokia ir valdžia. Ar verksime, ar neverksime, taip dažniausia yra.
8.
AK: Lietuvos žiniasklaida mėgaujasi plėšimais, žudynėmis, vagystėmis. Eilinis pilietis – niekas.
AB: Kaip ir visur, taip ir Lietuvoje, vieni kitus dažniausia
apiplėšia, žudo ir apvagia „eiliniai piliečiai”, o
spauda „mėgaujasi” tuo, ką „eilinis pilietis”
perka ir skaito. Puikų, aukšto lygio, vienintelį Lietuvoje (ir,
lygiai, išeivijoj) pasigėrėtinai, tikrai vakarietiškai
redaguojamą žurnalą ,,Naująjį Židinį/Aidus” Lietuvoj prenumeruoja
ir skaito vos devyni šimtai skaitytojų. Kadaise
išeivijoje leistus ,,Aidus” skaitė bent puse tūkstančio
daugiau. Ta pati bėda, kaip ir su muzika.
9.
AK: Lietuvių kalbą vis labiau teršia nereikalingi skoliniai.
AB: Čia tai tikra kalbos trauma, tačiau, nepaisant gausybės visokių
nacionalinių kalbos priežiūros komisijų, Lietuvos publikacijose vis
nestartuojama tokius nereikalingus skolinius adekvačiai koreguoti.
Pvz., lietuvių kalboje, žodis „aikštelė” yra
moteriškos giminės, taigi, ar nereikėtų „teniso
kortus” vadint „teniso kortom”? Geras klausimas!
Kadangi prof. Klimo ir mano turas šioje ašarų pakalnėje
artėja prie finišo, tikriausia su savo – kaip vienas
Amerikoj esantis lietuvis žurnalistas man sakė
–„smetonišku žargonu” mes ir liksime tos
„šiuolaikinės” lietuvių kalbos autsaideriais.
10.
AK: Lietuvos studentai tūkstančiais lekia mokslo semtis svetur. 76 procentai neketina sugrįžti...
AB: Lėkė visada, nemažai jų, net Nepriklausomos Lietuvos stipendijas
gaudami, ir tais laikais dėl to visi džiaugėsi. Tiesa, tada daug jų į
Lietuvą grįžo arba, svetur likę, Lietuvai padėjo. Reikia galvoti apie
du dalykus: ką daryti, kad nors vienas Lietuvos universitetas nebūtų
500tų geriausių pasaulio universitetų sąrašo gale, bet bent
viduryje ar net ir pradžioje. Ir antra, kaip sudaryti sąlygas, kad
Lietuvoje mokslus baigę, Lietuvoje ir prasmingą darbą gautų. Tačiau
lengviau pasakyti, ką reikia daryti, nei kad kaip tai padaryti.
AK: Ergo: labai liūdna; aš verkiu.
AB: Labiausia liūdna, kad daug Lietuvos gyventojų tiesiog didžiuojasi,
jog jie sugeba mokesčių mokėjimo išvengti. Kol taip yra, daug
kas nepasikeis. Stengiuosi neverkti, nes kas iš to? Ašarų
niekas nešluosto. Ačiū profesoriui už pasikalbėjimą.