Sveikiname Latviją jai švenčiant 90-mečiu
Gediminas Indreika
Latvijos nepriklausomybės paskelbimas 1918 m. lapkričio 18 d. mūsų
akyse tebėra stebuklingas įvykis, be kurio sąvoka Baltijos valstybės
nebūtų įgyvendinta. Po daugelio metų buvimo Rusijos imperijos
priespaudoje latvių tautinis atgimimas XIX a. gale, paskatintas tokių
veikėjų kaip Janis Rainis, Janis Čakstė ir Karlis Ulmanis,
išgelbėjo latvių tautą nuo sunykimo. Šie Vakarų Europoje
pasiruošę veikėjai matė galimybę sujungti į Latvijos valstybę
Kuržemę ir Vidžemę, administruojamą Vokietijos (pagal 1918 m. kovo 3 d.
pasirašytą Lietuvos-Brastos sutartį), su Latgala, tebevaldoma
rusų.
1918 m. sausio 17 d. Petrapilyje posėdžiavo Latvių Tautinė taryba,
pirmininkaujant Valdemarui Zamuels ir užsienio latvių atstovui Janiui
Čakstei. Posėdžio metu buvo priimta rezoliucija siekti Latvijos
nepriklausomybės: „Remiantis pasaulyje pripažinta tautų
apsisprendimo teise, Latvių Tautinė taryba pripažįsta, kad Latvija turi
būti nepriklausoma, demokratinė respublika, suvienijant Kuržemę,
Vidžemę ir Latgalą.”
Savo kalboje Rygoje paskelbiant nepriklausomybę, Karlis Ulmanis
pareiškė: „Latvija bus demokratinio teisingumo pagrindais
valdoma valstybė, kurios piliečiai džiaugsis politine laisve.”
Steigiamasis seimas ypatingą dėmesį kreipė į mažumų teises, leisdamas
joms turėti savo atstovus seime. Šia laisve pasinaudojo Latvijos
valstybingumo priešai, imdamiesi anarchistinių būdų ardyti
Latvijos valstybę.
Dėl valdžios varžėsi Tautinis liberalų sąjūdis (TLS), vadovaujamas K.
Ulmanio, Peterio Stučkos komunistai ir socialdemokratai. TLS siūlė
steigti seimo demokratijos santvarka grindžiamą valdžią.
1919 m. sausio 3 d. komunistai įsiveržė į Rygą ir paskelbė Latviją
sovietine respublika. Užuot apleidęs tėvynę, Ulmanis paprašė ir
gavo Britanijos karališkojo laivyno pagalbą apsaugoti Latviją
nuo komunistų. Ulmanio vyriausybė persikėlė į laivą
„Saratov” Liepojoje, iš kur teisėtoji Latvija buvo
valdoma iki birželio 27 d. Britanijos laivynas aktyviai reiškėsi
ginant Latvijos nepriklausomybę – 128 anglų jūrininkai žuvo
Latvijos karinėje operacijoje, įskaitant 9 asmenis „HMS
Dragon” laive.
Generolas Ruediger von der Goetz, talkinęs Suomijai jų nepriklausomybės
kovose, dabar suteikė pagalbą latviams Rygoje, sustiprinęs jų pajėgas
su vokiečių kariais. Narsiai kovojo ir garsieji Latvijos
,,strelniekai” (šauliai). Bendromis latvių, estų, anglų ir
vokiečių jėgomis Ryga buvo išlaisvinta nuo komunistų. Teko
susidurti su kitu priešu – vokiečių bermontininkais ir
netrukus šie buvo išvaryti iš Latvijos. 1921 m.
sausio 26 d. Britanija, Prancūzija, Belgija, Japonija ir Italija
patvirtino de jure Latvijos nepriklausomybę.
***
Šeštadieninėse
mokyklose per Lietuvos istorijos pamokas mes buvome supažindinti su
kunigaikščiais, praplėtusiais Lietuvos valstybę iki Juodosios
jūros. Lyg ,,per tunelį” istorijos programa nepateikė svarbesnių
žinių iš giminingos Latvijos, atsigręžusios veidu į Baltijos
jūrą, žiūrėjusios į Vakarų Europą. Ryga 1558 m. tapo laisvuoju pirklių
miestu, vienu pirmaujančių šiaurės Europoje.
Latviai didžiuojasi savo kultūriniu pranašumu, išvystytu
ilgus metus gyvenant su Baltijos vokiečiais. Kuržemė apie 230 metų
klestėjo nepriklausoma, savo galybę pasiekė kuršių
kunigaikščio Jekabs Ketlers (1642–1682) valdymo metu. Jis
ne tik praplėtė prekybą jūros keliais, bet ir perplaukė Atlanto
vandenyną, ieškodamas žemių kuršiams kolonizuoti.
Ekspedicijai pasiekus Tobago salą Karibuose, čia jis įkūrė
kuršiųlatvių miestelį Jekabs Pilsėtas. Šiandien
šioje saloje įlanka vadinama Courland Bay.
Mokėmės apie Mažvydo katekizmą, tačiau mūsų istorijos vadovėliuose
nepaminėta, kad pirmoji knyga latvių kalba, katekizmas, buvo
išspausdinta Vilniuje 1585 m.! Lietuvą ir Latviją sieja dar
daugiau bendros istorijos: Kėdainių sutartyje Jonušas Radvila
nutraukė Lietuvos uniją su Lenkija, sujungdamas Lietuvą su švedų
valdoma Latvija. 1660 m. Lietuva vėl prisijungė prie Lenkijos. 1710 m.
Rusijos kariuomenė, grafo Šeremetevo vedama, užėmė Rygą, lyvių
žemę ir Estiją. 1721 metais šios žemės prijungtos prie Rusijos,
taip prasidėjo caro viešpatavimo laikotarpis baltų žemėje.
Besiklausydamas Čikagos latvių radijo laidų, pastebėjau latvių kalbos
panašumą į lietuvių. Smalsumo vedamas apsilankiau Baltų
draugystės minėjimuose Čikagoje. 1976 m. su turistine grupe aplankiau
Latviją. Rygos oro uoste mus pasitiko „Inturisto” gidė,
kurios istorijos pamokslai iki šios dienos yra palikę
nusivylimą. Kiekviename muziejuje jauna latvaitė liaupsino komunistų
pasiekimus, kartu peikdama „buržuazinę Latviją”, lyg
nepriklausomybė būtų buvusi istorinė klaida. 1940 m. Sovietų okupaciją
ji apibūdino kaip liaudies pergalę. Iškėlė nacių nusikaltimus
Salaspilyje, bet nuslėpė faktus apie Stalino terorą, prievartinę ūkio
kolektyvizaciją ir žiaurius trėmimus į Sibirą. Kiek žalos Latvijos
tautai padarė sovietmetis, sunku apskaičiuoti. Laimei, istorinė
skriauda buvo atitaisyta 1991 m. rugpjūčio 27 d., Latvijai atkūrus
nepriklausomą valstybę.
***
Šiandien,
minint Latvijos nepriklausomybės 90-metį, lietuviai kartu su latviais
gali džiaugtis, kad vėl patys rašome savo valstybių istoriją,
nediktuojant Rusijai ar kokiai kitai okupacinei valdžiai. Nuo mūsų
pačių priklauso, ar tiesime tiltą į Vakarus, ar vėl tapsime Rusijos
imperijos „galiniu kiemu”. Optimistiškai žvelgiant į
ateitį, gal tiktų pakartoti Rygos dienraščio „Jaunakas
zinas” 1918 m. lapkričio 18 d. antraštę: „Esi
sveicinata, jauna Latvija!”
Pasinaudota literatūra:
Daina Bleiere, Ilgvars Butulis, Inesis Feldmanis, Aivars Stranga,
Antonijs Zunda, „Latvijas Vestera (History of Latvia)”,
Riga, 2006.
Ingrida Kalnins, „Guide to the Baltic States” Merrifield, VA 1991.