Išgiję vaikai – gyvas pasitikėjimas savo jėgomis

Sauliaus Šakinsko operacija 2008 m. vasario mėn. Operuoja: dr. Lubicky, dr. Saniukas ir dr. Galvydienė. Š. Bernoto nuotr.

Iš „Lietuvos vaikų vilties” padangės

Aldona Šmulkštienė

Kaip ir pats vardas sako, „Lietuvos vaikų viltis” (LVV) suteikia viltį šviesesniam, gražesniam gyvenimui dėl ortopedinių negalių vargstantiems vaikams. Ir ši organizacija tai daro jau nuo 1991 metų, kada buvo įkurtas LVV komitetas. Jo tikslas – atvežti iš Lietuvos su ortopedinėmis negaliomis vaikus ir juos operuoti ir gydyti nemokamai Shriners ligoninėje. Išlaikymą suteikia LVV, vaikus ir juos atlydėjusius tėvus apgyvendinant JAV LB Socialinių reikalų tarybos pastato patalpose, trumpai vadinamoje „Seklyčioje”. Didelis būrys savanorių juos lankydavo, kviesdavosi į savo namus, veždavo pas daktarus, parodydavo įdomesnes Čikagos vietas.

LVV Lietuvoje, Vilniaus universiteto Vaikų ligoninėje, Santariškėse, įkūrė 2 operacines, aprūpino įranga, prisidėjo prie kitų remontų, reikalingos įrangos ir instrumentų įsigijimo. Atsikviesdavo iš Lietuvos gydytojus ortopedus ir gailestingąsias seseris stažuotėms Shriners ligoninėje.

Prieš porą metų buvo pasiryžta iš pagrindų atnaujinti reabilitacijos skyrių Santariškėse. Su tuo darbu plačiau susipažinti buvo pakviesta atvykti į Čikagą ir stažuotis Shriners ligoninėje dr. Judita Doveikienė. Sugrįžusi į Vilnių ji ėmėsi darbo. O šių metų vasario mėnesį šis skyrius buvo atidarytas dalyvaujant Lietuvos Vyriausybės atstovui, „Lietuvos  Vaikų vilties” komiteto pirmininkei Gražinai Liautaud bei jos narei Danai Kaunienei ir jau 16-tą kartą į Lietuvą vienai savaitei atvykstančiai dr. John Lubicky sudarytai daktarų ir gailestingųjų seserų grupei, kurių kelionės lėšas padengia LVV. Jie per tą savaitę konsultavo apie 150 pacientų vaikų, padarė apie 80 operacijų, vedė informacinius seminarus gydytojams.

Vilniaus universiteto Vaikų ligoninėje yra atliekamos įvairios sudėtingos operacijos. Pačios sudėtingiausios atliekamos kartu su kasmet atvykstančia dr. Lubicky grupe. Rankos plaštakos specialistas, pasaulinė garsenybė dr. Terry Light kartu su dr. Radzevičiumi darė įvairias rankos riešo deformacijos, nykščio, pirštų, plaštakos anomalijas ištaisančias operacijas.

Paskutiniųjų naujausių mikrochirurgijos metodų dėka operacijos daromos ir visai mažiems vaikams. 2008 m. vasario mėnesį tokių operacijų buvo padaryta 1 metų ir 2-ųjų metų vaikams bei 5–7 m. vaikams ir vyresniems. O įvairias klubo, kojų, stuburo operacijas darė dr. Lubicky su dr. Kęstučiu Saniuku, dr. Šarūnu Bernotu, dr. Dalia Galvydiene, padedant kitiems daktarams. Jos buvo daromos vaikams nuo 4 m. iki 15 metų amžiaus. 

Vaikai po operacijų yra gydomi atnaujintame reabilitacijos skyriuje, Lietuvoje vadinamu fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriumi. Jam vadovauja gydytoja reabitologė Doveikienė, kuriai didžiulį įspūdį paliko Shriners ligoninės reabilitacijos skyrius. Į jį panašų ji nori sukurti ir Lietuvoje, kad vaikams po sunkių ar lengvesnių operacijų būtų lengviau ir greičiau grįžti į normalų gyvenimą.

Dabar ir Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama reabilitaciniam gydymui, ko anksčiau beveik nebuvo. Skyriuje daug naujos aparatūros ir medicininės įrangos, kineziterapijos ir fizioterapijos priemonių ir paslaugų. Dr. Doveikienės teigimu, skyriuje teikiama vadinamoji kompleksinė reabilitacija. Ir kineziterapija, anksčiau nebuvusi svarbi, dabar yra pirmoje vietoje, naudojamos naujos procedūros. Specialistai šiame skyriuje dirba individualiai su atskirais pacientais, jiems pritaikomos reikiamos procedūros. Čia teikiami ir patarimai tėvams.

Vilniaus universiteteto Vaikų ligoninės reabilitacinio skyriaus patarnavimais gali naudotis visi Lietuvos gyventojai. Dr. Doveikienė sakė, kad ateityje skyrių planuojama dar praplėsti, įsteigiant 10–15 lovų stacionarinį reabilitacijos skyrių, kuriame būtų gydomi patys sunkiausi ligoniai.

LVV pastangomis iš viso į Čikagą, Shriners ligoninę yra atvežta operuotis ir gydytis daugiau nei 200 vaikų iš Lietuvos. Pasikeitus sąlygoms (tiek Shriners, tiek Lietuvoje, kur jau daroma daug svarbių operacijų), atvežami operuotis ar gydytis tik ypatingai sunkiai sergantys pacientai, kuriems dar nesuėjo 18 metų. Per paskutinius kelerius metus čia lankėsi Ernestas, kuriam buvo padarytos sudėtingos operacijos, kad jis galėtų atsistoti ir vaikščioti. (Anksčiau tik šliaužti grindimis galėjo.) O Gintarui, kuris neturi kojos, buvo pritaikytas specialus kojos protezas.  Visi čia gydęsi vaikai ir jų tėvai, grįžę sudaro lyg vieną šeimą, skleidžia savanoriškumo dvasią ir aktyviai darbuojasi kaip savanoriai. Lietuvoje jie sudaro ir LVV skyrių, kuriam ilgus metus sėkmingai vadovauja Elena Gervickienė.

O buvę pacientai jau irgi užaugę, išsimokslinę, sukūrę savo šeimas. Mano žiniomis, minėtą Ernestą JAV įsūnijo viena kilni lietuviškų šaknų turinti šeima. Gabrielė Gervickaitė, pagal M. Kriaučiūnienės duomenis, ruošiasi tapybos magistrantūrai Dailės akademijoje. Jos tikslas – per meno terapiją gydyti vaikus. Robertas Urbonavičius, baigęs menotyrą magistro laipsniu, neseniai įstojo į kunigų seminariją, nes seniai jautė tam pašaukimą. Mindaugas Borūta mokytojauja gimnazijoje, nors ir naudoja vežimėlį. Giedrė Pranaitytė dirbo vertėja Europos Sąjungos centre, Briuselyje. Daiva Šidiskytė, gavusi magistro laipsnį anglų kalbos srityje, dėsto Kauno Technologijos universitete. Šie pavyzdžiai – tai gyvas pasitikėjimas savo jėgomis ir pasiryžimas.

* * *

Be Čikagos LVV komiteto, Lietuvos LVV skyriaus, labai gražiai veikia „Lietuvos vaikų vilties” skyrius Los Angeles, vadovaujamas Danguolės Navickienės. Jie yra įkūrę Nudegimų skyrių Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje Santariškėse ir daug kuo padeda vaikams su nudegimais.

Rašydama šį straipsnį naudojausi Marijos Kriaučiūnienės duota medžiaga. M. Kriaučiūnienė ne vieną kartą yra lydėjusi dr. Lubicky grupę į Lietuvą ir ten vertėjavusi. O Shriners ligoninėje ji yra nuoširdi globėja, patarėja, guodėja Lietuvos vaikams ir jų motinoms. Ji vertėjaudavo prie operacijų ir nuolat būdavo su vaikais po jų. Kriaučiūnienė buvo pagerbta Shriners ligoninėje už ilgametę savanorišką tarnybą, o Balzeko lietuvių kultūros muziejus išrinko ją Metų Moterimi.