XIV Mokslo ir kūrybos simpoziumas – jau čia

Romualdas Kriaučiūnas

Pagal lietuvių kalbos žodyną, simpoziumas yra mokslinis pasitarimas. Anglų kalbos žodyne ,,symposium’’ turi daugiau prasmių. Pirmiausia, žodis kilęs iš graikų kalbos. Priešdėlis ,,sym’’ reiškia ,,kartu”, o ,,posis” – ,,nugėrimą”. Nuo to viskas ir prasidėjo. Senovės Graikijoje simpoziumas buvo nugėrimas, kur vietos rasdavo ir intelektualinės diskusijos. Vėliau to žodžio prasmė prasiplėtė ir simpoziumu pradėti va dinti visuomeniniai suėjimai, kur būdavo apsikeičiama mintimis. Plačiąja prasme, simpoziumas yra suorganizuota konferencija vienai kokiai nors sričiai aptarti.

JAV Lietuvių Bendruomenės Krašto valdybos rengiami simpoziumai visas šias sąvokas dar labiau praplečia, nes tie suvažiavimai nėra skirti tik vienai kokiai nors sričiai, bet apima visus mokslus ir kūrybą. XIV Mokslo ir kūrybos simpoziumas (angliškai 14 th World Lithuanian Symposium of the Arts and Sciences) įvyks 2008 m. lapkričio 26–30 dienomis Pasaulio lietuvių centro patalpose Lemont, Illinois. Daugiau informacijos galima rasti internete adresu: www.mks.14.com/index.htm. Ten pateikiama informacija apie prelegentų registraciją, atvykimą ir viešbutį, visuomenės ir svečių registraciją, simpoziumo mokesčius ir programą.

Toje svetainėje taip pat galima plačiau pasiskaityti apie simpoziumų istoriją, pasigrožėti buvusių simpoziumų nuotraukomis bei rasti kitų žinių. Ten sužinome, kad šio simpoziumo rėmėjai yra Tautinių mažumų ir išeivijos departmentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Lietuvių Fondas. Kurie turi po ranka ar gali pasiskolinti knygą ,,JAV LB penki dešimtmečiai”, išleistą Vilniuje 2003 m., minint JAV LB auksinį jubiliejų, 760–776 puslapiuose ras smulkiai aprašomus pirmuosius dešimt simpoziumų, įvykusių per 1969–1997 metus.

Ten rašoma, kad anksčiau vykusių kultūros kongresų organizatoriai savo dėmesį daugiau kreipė į humanitarinius ir visuomeninius mokslus. Kilo noras ir sumanymas, kad didžiuosiuose suvažiavimuose būtų atstovaujama visoms mokslų sritims, kuriose yra dirbančių lietuvių. Kitas akstinas rengti simpoziumus buvo lietuvių akademikų nutolimas nuo savo tautinių telkinių. Jaunajai kartai vis plačiau sklindant po kraštą ir pasaulį, silpnėjo jų ryšiai su savąja visuomene ir veikiančiomis organizacijomis. Šie rūpesčiai buvo ,,pažaboti” 1968 m. įvykusio Amerikos lietuvių inžinierių architektų (ALIAS) suvažiavimo priimtoje rezoliucijoje: ,,Suvažiavimas siūlo ALIAS centro valdybai sudaryti komisiją mokslo akademijos ar draugijos, kuri sujungtų visus laisvame pasaulyje esančius lietuvius mokslininkus, steigimui išstudijuoti.”

Netrukus buvo sudarytas Patariamasis programos komitetas, o pirmasis simpoziumas įvyko 1969 m. lapkričio 26–30 dienomis Čikagoje. Jo organizatoriais buvo JAV LB Krašto valdybos pirmininkas Bronius Nainys, o mokslinės dalies vadovais – Algirdas Avižienis ir Arvydas Kliorė. Juos reikia laikyti simpoziumų pradininkais. Turbūt pačiame pirmajame to komiteto pasitarime, kuris įvyko Nainio bute, teko ir man dalyvauti ir atstovauti ateitininkams akademikams. Tai buvo prieš keturiasdešimt metų!

Pirmajame simpoziume dalyvavo 60 įvairiose šakose dirbusių lietuvių mokslininkų ir specialistų. Antrajame simpoziume jau buvo 87 dalyviai, trečiajame – daugiau nei šimtas ir t. t. 1989 m. simpoziume Čikagoje iš dar okupuotos Lietuvos atvyko 114 mokslininkų. Iš viso paskaitas skaitė net 300 akademikų, mokslininkų, filosofų, gydytojų, inžinierių, architektų, lituanistų, teologų, meno darbuotojų. ,,Pagaliau įvyko ilgai lauktas stebuklas… ir į VII MKS, kuris įvyko 1991 m. gegužės 23–30 d., mokslininkai jau rinkosi Vilniuje ir Kaune”, – rašoma internete.

Simpoziumo rengėjų svetainės pirmajame puslapyje rašoma, kad šis įvykis suteiks progą išeivijos ir Lietuvos mokslininkams pateikti pranešimus iš savo darbų, susipažinti su kitų lietuvių profesiniais pasiekimais ir kartu gvildenti bendrus visuomeninius klausimus. Tie klausimai yra svarbūs Lietuvai ir lietuvių tautai. Toliau skaitome, kad konferencijoje ,,Bus aptariamos komunikacijos priemonių įvairovės ir jų įtaka susižinojimui ir bendravimui, globalizacijos grėsmė ir nauda moksliniam išsivystymui bei tautinės kultūros išlikimui. Tikimasi pranešimų ir diskusijų apie sveikatos apsaugos reiškinius, apie energetikos plėtros ir jos kontrolės problemas, apie aplinkosaugos ir klimato pasikeitimų poveikius, apie ilgalaikes psichologines okupacijos pasekmes ir kt.”

Sutelktoje informacijoje rašoma, kad šaukiamas simpoziumas susidės iš plenarinių ir mokslinių sesijų. Simpoziumo metu vyks kultūriniai renginiai, meno parodos ir išvykos. Yra rengiamas baigiamasis pokylis. Bus specialios programos lituanistinių mokyklų mokytojams ir studentams. Visuomenė yra kviečiama kuo gausiau dalyvauti.

,,Draugas” sveikina XIV Mokslo ir kūrybos simpoziumo organizatorius, svečius, mokslininkus ir kūrėjus. Sprendžiant iš praeities, konferencijai pritars bei joje gausiai dalyvaus ir lietuvių visuomenė, kuri visada moka prideramai įvertinti savo tautos kūrėjus bei mokslininkus.