Mūza Rubackytė ir Stefan Lano.Dmitrij Matvejev nuotr.
Muzika, nežinanti nei sienų, nei laiko ribų
RAMUNĖ LAPAS
Lapkričio 12 d. Lietuvos Nacionalinėje filharmonijoje prasidėjo II
Vilniaus fortepijono muzikos festivalis, skirtas Ferenc Liszt gimimo
200-osioms ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties 100-osioms
metinėms pažymėti. Pradžios koncerte šeštadienį
sausakimšoje Filharmonijos salėje du Liszt koncertus atliko
festivalio sumanytoja ir meno vadovė profesorė Mūza Rubackytė, Lietuvos
nacionaliniam simfoniniam orkestrui dirigavo svečias iš
Šveicarijos Stefan Lano.
Staigmenos teks palaukti
Atidarymo koncerte, pavadintame ,,Uošvis ir žentas”,
išgirdome ištraukas iš Richard Wagner operų
,,Tristanas ir Izolda” bei ,,Niurnbergo meisterzingeriai”.
Programos sumanymas – sujungti milžinus, Wagner ir Liszt. Spaudos
konferencijoje lapkričio 9 d. dirigentas Stefan Lano sakė, kad tai
padaryti nebuvo sunku, nes kompozitoriai ne tik giminiavosi (Wagner
buvo Liszt dukters Cosima vyras), bet ir kūrybiškai darė įtaką
vienas kitam. Jis pastebėjo, kad būtent Lisztas 1867 metais įsimintinai
Wagner operos scenai – Izoldos mirties epizodui – davė
pavadinimą ,,Liebestod”. Taip pat priminė, jog 2013 metais
švęsime ir Wagner 200 metų gimimo sukaktį.
Su Mūza Rubackyte JAV gimęs, Šveicarijoje gyvenantis
kompozitorius ir dirigentas yra koncertavęs jau ne kartą – ne tik
Lietuvoje, bet ir kitur pasaulyje. Vienas paskutiniųjų jųdviejų
pasirodymų įvyko garsiajame ,,Teatro Colon’’ Buenos Aires
– kartu su Argentinos Nacionaliniu simfoniniu orkestru jie atliko
Pirmąjį ir Antrąjį Liszt koncertus. Spaudos konferencijoje maestro
papasakojo ir apie sukrėtimą, kurį jam teko patirti Argentinoje –
jis buvo apvogtas. Trys vyrai išstūmė jį iš automobilio
ir nurūko su visais daiktais, tarp kurių buvo ir ką tik užbaigto
fortepijoninio koncerto rankraštis. Dingo vienintelis naujo
kūrinio egzempliorius – kopijos padaryti nespėta. Koncertas,
parašytas Mūzai, turėjo nuskambėti per Vilniaus festivalio
atidarymą. Lano teigė jau susitaikęs su praradimu ir netrukus sėsiąs
rašyti kitą koncertą. Viliasi, kad geresnį, bet tuo pačiu
– ir agresyvesnį!
Festivalis tampa tradicija
Filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė pasidžiaugė, kad
2009 metais surengtas lyg ir proginis, vienkartinis Lietuvos
tūkstantmečiui bei ,,Vilniui – Europos kultūros sostinei”
skirtas festivalis tampa tradiciniu ir sulaukia tokio didelio
tarptautinio dėmesio. Ji sakė, kad tai, be abejo, didžiulis meno
vadovės nuopelnas, kuri ,,savo asmenyje jungia ne tik pianistę,
pedagogę, vadybininkę, bet ir daug kitų talentų”. ,,Įdomu tas
mintis pagauti ir padėti įgyvendinti”, – kalbėjo
Prusevičienė. Anot direktorės, Mūza pati kiekvieną dieną užsiima
festivalio organizavimu, todėl nenuostabu, kad į koncertus atvyksta ir
žymios pasaulio žiniasklaidos asmenybės – fortepijoninės muzikos
recenzentai iš Vokietijos, Anglijos, Ispanijos, Prancūzijos,
Rusijos, Japonijos. ,,Mūzos pažinčių ir įtakos dėka, – pažymėjo
Prusevičienė, – žymūs pasaulio atlikėjai festivalyje dalyvauja
daug kartų sumažinę savo honorarą.”
Smuikas vietoj šautuvo
Nuolat po pasaulį skraidanti ir koncertuojanti tiek muzikiniuose
centruose, tiek ir kultūros periferijoje Rubackytė puikiai suvokia
svarbią klasikinio meno skleidėjo misiją. Vasaros pabaiga, rudens
pradžia pianistei buvo labai įtemptos. ,,Vien rugsėjo mėnesį į lėktuvą
teko lipti 19 kartų, o kartu su rugpjūčiu susidarytų net 27!”,
– sakė ji. Visi metai buvo vaisingi. Keliauta po Europą ir
gerokai toliau nuo jos: JAV, Meksiką, Peru, Kolumbiją, Argentiną,
Japoniją. ,,Po koncerto yra galimybė pabūti dieną kitą ir pamatyti,
kokia mūsų žemė graži. Tai man didelis dvasinis penas”, –
teigė moteris. Vienintelė lietuvė pianistė, laimėjusi Liszt konkursą,
Rubackytė sako, kad Liszt turi pasisekimą visur. ,,Man teko būti
miestelyje Kolumbijos kalnuose, – pasakojo ji, –
universitetiniame miestelyje, kur daug studentų. Bet vis tiek
atskridusi galvojau, ką aš čia darau. Tačiau salė buvo
perpildyta, ir niekada dar tiek aš neišdalinau autografų
ir tiek nesifotografavau.” Ši kelionė buvusi Kolumbijos
banko, kitų įstaigų bei atskirų asmenų (tarp jų – garsaus
dailininko Fernardo Botero) remiamos programos ,,Smuikas vietoj
šautuvo” dalis – taip šalyje bandoma kovoti
su dideliu nusikalstamumu. Vaikai nemokamai gauna smuikus, mokomi
muzikos – tikima, kad kultūra gali daug, net ir pakeisti
šautuvą.
,,Listomanija” Lietuvoje
Mūzos žodžiais, 200 metų Liszt gimimo šventimas pasaulyje buvo
labai iškilmingas, ir tos ,,listomanijos” dvasią ji norėjo
atnešti į Lietuvą. Vilniuje šventė prasidėjo
meistriškumo kursais Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Juos Akademijos studentams bei M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos
fondo stipendininkams kartu su pačia Rubackyte surengė žymūs trijų
aukštųjų mokyklų profesoriai: Grigory Gruzman (Vokietija),
Balazs Szokolay (Vengrija) ir Denis Pascal (Prancūzija). ,,Pasikvietėme
autoritetingus Liszt žinovus iš tų miestų, kurie buvo svarbūs
kompozitoriaus gyvenime – Veimaro, Budapešto ir
Paryžiaus”, – pasakojo pianistė. Meistriškumo kursus
vainikavo nuostabus profesorių koncertas ,,Piano.lt” salėje.
Fondo Lietuvoje stipendininkai – Ignas Maknickas, Guoda
Indriūnaitė, Neringa Valuntonytė ir Kristina Annamukhamedova –
kartu su Mūzos globojamais jaunais pianistais iš Azerbaidžano
Narmin Najafli ir Rustam Zeynalov pasirodė jaunųjų atlikėjų koncerte
Filharmonijoje sekmadienį, lapkričio 13 d.
Pati Mūza Liszt jubiliejinius metus pažymėjo ne tik gausiais
koncertais, bet ir darbu tarptautinėse Liszt asociacijose, taip pat
nusifilmavo dviejuose kompozitoriui skirtuose filmuose New York ir
Paryžiuje. Vienas jų neseniai buvo parodytas per bendrą
vokiečiųprancūzų televizijos stotį ,,ARTE”.
Dvi savaitės puikios muzikos
Festivalio meno vadovė sakė, kad renginio struktūra išlaikyta ta
pati, kaip ir pirmajame festivalyje. Du simfoniniai koncertai –
atidarymo ir uždarymo. Tarptautinio konkurso laureato grupėje
šįkart – gala vakaras. Šiemet buvo trys
tarptautiniai Liszt pianistų konkursai: Veimare, Utrechte ir
Budapešte, o lapkričio 16 d. koncerte, pavadintame
,,Tarptautinis turas. Liszto naktis 2011”, matysime jų
nugalėtojus: Gabor Fark iš Vengrijos, Masataka Goto iš
Japonijos ir Alexander Ullman iš Jungtinės Karalystės. Koncerte,
skirtame iškiliam jaunam menininkui, šįkart – Lukas
Geniušas. Jo programa lapkričio 25 d., kurioje skambės Liszt
amžininko ir draugo Fryderyk Chopin sonatos, gavo pavadinimą ,,Trys
gyvenimo tarpsniai”. Chopin, Liszt ir Čiurlionį lapkričio 19 d.
skambins argentinietis Nelson Goerner, kuris atliks keturis Čiurlionio
preliudus. Liszt ir Čiurlionį interpretuos ir lietuvių pianistai
– Rūtos ir Zbignevo Ibelhauptų fortepijoninis duetas lapkričio 20
d. programoje ,,Metamorfozės”. Prancūzų pianistas Yves Henry
lapkričio 23 d. rečitaliui, pavadintam ,,Sukryžiuotos
dedikacijos”, pasirinko kūrinius, kuriuos kompozitoriai skyrė
vienas kitam: Chopin – Schumann, Schumann – Chopin,
Schumann – Liszt ir pastarasis – Schumann.
Pabaigai – legendinė dvikova
Kaip sakė Filharmonijos direktorė, sukurti koncertams motto buvo
festivalio meno vadovės mintis. Bene labiausiai intriguojantis yra
baigiamojo koncerto pavadinimas: ,,Legendinė dvikova”. Rubackytė
sakė, kad už to slypi ištisa istorija. Kaip žinia, Liszt buvo
įsimylėjęs grafienę Marie d’Agoult, kuri paliko savo šeimą
ir 1835 m. su Liszt apsigyveno Šveicarijoje. Netrukus iš
Paryžiaus į Ženevą pradėjo eiti laiškai – Prancūzijos
sostinėje garsiajam pianistui atsirado varžovas – Sigismond
Thalberg. Iš tikrųjų 1936 metais Paryžius buvo pasidalinęs:
vieni labiau mėgo Thalberg skambinimą, kiti – Liszt. Spauda dar
labiau kurstė ugnį, ir štai viename privačiame salone 1837 m.
pavasarį buvo surengta muzikinė ,,dvikova”, o po jos paskelbtas
garsusis nuosprendis: ,,Thalberg yra geriausias pianistas, o Liszt
– vienintelis.” Festivalio pabaigos koncerte lapkričio 26
d. ,,Legendinę dvikovą” atkurs pianistas iš Italijos
Francesco Nicolosi. Rubackytė tą vakarą skambins retai girdimą Ludwig
van Beethoven-Ferenc Liszt kūrinį fortepijonui ir orkestrui ,,Atėnų
griuvėsiai”, Lietuvos Nacionaliniam simfoniniam orkestrui
diriguos Robertas Šervenikas.