Monikai Merkevičienei sukako 90 metų.
Mūsų Monikutė
SIGITA ŠIMKUVIENĖ-ROSEN
Spalio pirmajį savaitgalį į East Haven miestelyje esančius Monikutės ir
Zenono Merkevičių namus susirinko svečiai: dukros su šeimomis,
New Haven apylinkės nariai. O atvykti pas gerbiamus Merkevičius tikrai
buvo verta – mat paminėjome Monikos Merkevičienės 90 metų
jubiliejų.
Gyvenimo kelias prasidėjęs Nerčių kaime
Dar pernai susirinkę į jos gimtadienį buvome pakviesti atvykti ir
kitais metais. Monikutė prižadėjo mums iškepti kalakutą. Kaip
sakė, taip ir padarė. Bet ne apie kalakutą noriu papasakoti, o apie
pačią mūsų Monikutę, kurios gyvenimo kelias prasidėjo mažame Nerčių
kaime.
Jubiliatė gimė 1920 metų spalio 7 dieną Žaliosios valsčiuje,
Vilkaviškio apskrityje. Jos tėveliai Pranas ir Ona Savickai,
stambūs ūkininkai, susilaukė net 14 vaikų: 5 sūnų ir 9 gražuolių dukrų
(du berniukai mirė maži), tad užaugo 12 lietuvaičių. Monika,
šiais metais švenčianti savo 90 metų jubiliejų, pasižymi
puikia atmintimi ir humoru bei sugebėjimu gražiai bendrauti tiek su
savo bendraamžiais, tiek ir su jaunesniais. Gal dėl to ją ir vadiname
visi Monikute.
Net ir 90 metų sulaukusi, adatos dar nepadeda
Mūsų Monikutė turi dar vieną paslaptį – sulaukusi tokių metų ji
puikiai siuva ir mezga. Važiuojame pas Monikutę pagalbos
prašyti: ji kelnes patrumpina, taip tautinio drabužio liemenę
sutvarko, kad atrodo kaip nauja. O labiausiai jai patinka sukneles
primatuoti ir persiūti. Čia atsiskleidžia visas jos siuvėjos talentas.
Net sunku patikėti, kad prieš tave – 90 metų moteris.
Savo siuvėjos karjerą Monikutė pradėjo anksti. Tėvai ją išleido
mokytis į ūkio mokyklą, kur ji ir pramoko siuvimo ir mezgimo paslapčių.
Pabaigusi ūkio mokyklą ji dirbo pas siuvėją Ivanauskienę, kur įgavo dar
daugiau siuvimo įgūdžių. Savo, kaip siuvėjos, karjeros pradžia Monikutė
laiko 1939 metus – jau būdama 19 metų pasiuvo savo sesei
Salomėjai vestuvinę suknelę. Monika lankėsi pas tetas ir vyresnes
seseris – apsiūdavo jų šeimynas.
Gausi Savickų šeima džiaugėsi turėdama savo siuvėją. Kaip
pasakoja jubiliatė, jai buvo smagu pradžiuginti žmones, ypač jai
patikdavo siūti sukneles, pati ir kirpimus sugalvodavo.
Monikutė apie savo šeimą pasakoja labai daug, prisimena, kaip
jai – septintai dukrai – buvo smagu augti tokioje gausioje
šeimynoje. Sesuo Stasė dar ir dabar gyvena Lietuvoje. Vyresnysis
brolis grodavo lūpine armonikėle, tad kaimo vakaruškos vykdavo
ir Savickų seklyčioje. Jaunimas dainuodavo, šokdavo. Todėl net
nenustebome, kai 90ojo gimtadienio šventėje Monikutė
šokdino visus, tai progai Aidas Kupčinskas atsivežė bandoniją.
Karo metu ir po jo
Karo negandoms atūžus, Monikutė su mama ir sesers šeima
pasitraukė į Vakarus. Keliavo kartu su tūkstančiais kitų lietuvių.
Apsistojo Vokietijoje, Hanau stovykloje, kur ir sutiko savo
išrinktąjį.
Po karo Merkevičiai atvyko į Ameriką, apsigyveno New York mieste,
vėliau persikėlė į Connecticut valstiją. Abu įsiliejo į
lietuvišką gyvenimą. Abi savo dukras Gitą ir Dianą vežiojo į
lietuvišką mokyklėlę. Merkevičiai buvo aktyvūs ir parapijos
veikloje. Dar ir dabar Monikutė prisimena, kaip Šv. Kazimiero
bažnyčioje, New Haven, uždarytoje lygiai prieš 9 metus, lietuvės
moterys Verbų sekmadienį ruošdavo pyragų ir dešrų
išpardavimą, taip surinkdamos lėšų parapijai
išlaikyti. Gausi buvo Šv. Kazimiero parapija, prisimena
Merkevičiai, turėjo savo šeštadieninę mokyklą, į bažnyčią
sekmadieniais susirinkdavo 300–400 lietuvių. Monikutė pasakojo,
kaip jos dukros augo kartu su Vaiva Vėbraite, kaip ji siuvo jai
sukneles ir tautinius drabužius, su kuriais Vaiva su vyru Jim
atšoko savo vestuves.
Didžiuojasi savo dukromis
Zenonas Merkevičius, jau einantis 95 metus, atsimena, kaip daug ir
iš širdies visi stengėsi dėl lietuvybės, kaip visiems
buvo svarbu išlikti lietuviais, išlaikyti savo tautos
tradicijas. Merkevičiai gali didžiuotis savo gražiai
išauklėtomis ir lietuviškai užaugintomis dukromis –
Diana ir Gita aktyviai darbuojasi lietuvių veikloje. Gitos ir Aido
Kupčinskų šeimą Boston mieste visi pažįsta, ir ne tik Boston, o
visame rytiniame pakraštyje. Galiu drąsiai teigti, kad visi
renginiai Boston padangėje neapseina be jų pagalbos. Gita yra
folklorinio ansamblio ,,Sodauto” įkūrėja ir vadovė. Aidas turi
subūręs muzikantų grupę ,,Small Farm Animals”, su kuria
koncertuoja rinkdamas aukas lietuvių jaunimo stovyklai
,,Neringai” išlaikyti, kurioje jau keletą metų dirba jų
dukra Dainora. Merkevičiai didžiuojasi savo proanūke Liepute, kuri ne
tik gražiai kalba lietuviškai, bet ir gražiai rašo. Diana
su vyru Ričardu yra aktyvūs New Haven apylinkės nariai, ilgamečiai
šokių grupės ,,Vėtra” šokėjai.
Merkevičiai labai nuoširdūs ir svetingi – pas juos per
įvairias šventes gali sutikti studentų iš Lietuvos, kurie
jų namuose randa šventinę nuotaiką ir begalinį
nuoširdumą. Zenonas gruodį švęs savo 95 metų jubiliejų, o
tuo pačiu ir 64 metų vedybinę šventę.
JAV LB KV įvertinimas už lietuvišką veiklą
Lygiai prieš trejus metus Zenonui Merkevičiui, ilgamečiui New
Haven apylinkės valdybos nariui, iždininkui, turėjome progos kartu su
profesore Elona Vaišniene įteikti JAV LB Krašto valdybos
Padėkos raštą už nuoširdžią veiklą, pasirašytą KV
pirmininko Vyto Maciūno. Šiais metais CT apygardos valdyba
apdovanojo Moniką Merkevičienę už jos ilgametę lietuvišką veiklą
apylinkėje. Ta proga jubiliatę pasveikino prof. E. Vaišnienė,
New Haven apylinkės pirmininkė Jurgita Mockutė ir kiti susirinkusieji.
Linkime mielai mūsų jubiliatei geros sveikatos ir ilgų gyvenimo metų!
Monikute, mes visi Jus labai mylime, mums esate labai reikalinga!
