maza
LR gen. konsulate Čikagoje kalbėta apie Lietuvos galimybes pritraukiant užsienio investicijas. Iš kairės: Lietuvių verslo tarybos pirm. Angelė Kavakienė, ,,Investuok Lietuvoje” gen. direktoriaus pavaduotoja Laura Guobužaitė, Cezaris G. Ugianskis ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos direktorius Eimantas Kiudulas. Dalios Cidzikaitės nuotraukos

LIETUVA – MAŽA ŠALIS, BET SU DIDELĖMIS GALIMYBĖMIS
Čikagoje lankėsi VšĮ ,,Investuok Lietuvoje” atstovai

DALIA CIDZIKAITĖ

Lapkričio 7–9 dienomis Čikagoje lankėsi Lietuvos viešosios įstaigos ,,Investuok Lietuvoje” (,,Invest Lithuania”) atstovai – generalinio direktoriaus pavaduotoja Laura Guobužaitė ir Investicijų skatinimo departamento direktorius Audrius Masiulionis su partneriais: Klaipėdos laisvosios ekonomikos zonos (LEZ) generaliniu direktoriumi Eimantu Kiudulu ir Kauno laisvosios ekonomikos zonos rinkodaros direktore Ugne Jankauskiene.

LR gen. konsulato Čikagoje surengtame susitikime su Lietuvių verslo taryba ir vietos žiniasklaida svečiai iš Lietuvos trumpai pristatė savo įstaigas, jų veiklos gaires ir tikslus. Pokalbio metu dalintasi patirtimi, kaip pritraukti užsienio investicijas į Lietuvą, ypač daug dėmesio skirta investicijų paieškoms Jungtinių Amerikos Valstijų rinkoje.

Lietuva – tiltas į Rusijos rinką

Šio ,,Investuok Lietuvoje” atstovų ir jų partnerių apsilankymo JAV tikslas buvo dalyvavimas JAV gamybos įmonių forume. Pasak ,,Investuok Lietuvoje” generalinio direktoriaus pavaduotojos Lauros Guobužaitės, tokiuose ir panašiuose renginiuose jos atstovaujama įstaiga dalyvauja dėl kelių priežasčių. Viena iš pagrindinių yra tai, kad, nepaisant, jog šiais laikais apie bet kurią bendrovę galima rasti daug medžiagos, labai sunku gauti informaciją apie bendrovės strategiją, ateities planus, tarp jų – ir informaciją, ar bendrovė galvoja investuoti Europoje.

,,Šių dienų pasaulis, – sakė Guobužaitė, – sparčiai keičiasi: bendrovės ‘juda’ kas penkeri, septyneri, o paslaugų įmonės dar dažniau – kas treji, ketveri metai. Todėl dalyvaujame renginiuose, kad suvoktume, kas vyksta, kokios bendros tendencijos.” Būtent tokią vertingą informaciją apie užsienio bendroves, Guobužaitės vadinamą ,,perliuku”, ,,Investuok Lietuvoje” atstovai ir siekia ,,sumedžioti”.

Tam, kad perliukas būtų surastas, o po to tinkamai panaudotas, užsienio investicijomis besirūpinantys ekonomistai privalo tiksliai žinoti, kodėl bendrovės turi ateiti į Lietuvą. Pasak svečių, lietuviškas perliukas, kuriuo bandoma suvilioti užsienio bendroves investuoti Lietuvoje, yra paprastas – ,,savo šalį pristatome kaip tiltą į Rusijos rinką”. Už investicijų pritraukimą ,,Investuok Lietuvoje” atsakingo Audriaus Masiulionio nuomone, nors Lietuva dėl savo rinkos dydžio pralaimi (,,niekada nelaimėsime projekto, susijusio su mūsų rinkos dydžiu”), ji išlošia dėl savo geografinės padėties – ,,Lietuva gali būti tas tiltas, aptarnaujantis kitų šalių – Rusijos, Skandinavijos – rinkas.”

Pastaruoju metu, pastebėjo svečiai, tokia Lietuvos pasirinkta taktika veikia, mat dauguma Vakarų, tarp jų – ir JAV, bendrovių jau pradėjo skųstis dėl Rusijoje esančių nepalankių verslo sąlygų, ne viena jų jau uždarė savo verslus ten. Norėdamos aptarnauti Rusijoje likusius klientus, palaikyti ryšį su jais, tokios bendrovės pamažu ima dairytis kaimyninėse šalyse, ir būtent Lietuva, pasak Guobužaitės, šiuo atžvilgiu turi visus privalumus.

Užsienio bendrovių atėjimas pakėlė kartelę

Lietuvoje palanku investuoti ir dėl kitos priežasties. ,,Investuok Lietuvoje” atstovai pastebėjo, jog bendrovių, kurios savo verslus turi Rytų ar Centrinėje Europoje, pvz., Vengrijoje, Lenkijoje, jau ima netenkinti tose šalyse labai smarkiai augantis atlyginimų lygis (maždaug po 30–40 proc. per metus). Tuo tarpu Lietuvoje atlyginimų kilimo vidurkis siekia vos 3–5 proc.

Ne mažiau Lietuvai palankūs yra ir tokie veiksniai kaip lietuviška darbo jėga, turinti technologinį išsilavinimą, šalies infrastruktūra, geras susisiekimas. Didelį vaidmenį vaidina ir valdžios palaikymas bei finansinė parama. ,,Tad, – susitikimo metu sakė svečiai, – mūsų žinia būsimiems investuotojams yra aiški: Lietuva turi žmones, turi kompetenciją, gerą infrastruktūrą ir valdžios paramą.”

Pasak Guobužaitės, šiandien Lietuva jau turi labai aiškią strategiją, ko ji nori. Gen. direktoriaus pavaduotoja prisimena, jog daugelį metų Lietuvoje niekam užsienio investicijų nereikėjo. Lietuviai galvojo, kad jie patys gali viską padaryti: ,,užauginti” ekonomiką, viską sukurti. ,,Investuok Lietuvoje” atstovų nuomone, tai rodė lietuvišką savanaudiškumą – galvota, kad į Lietuvą atėjęs užsienietis nuvilios darbo jėgą. Tačiau užsienio įmonių atėjimas į Lietuvą ne tik pakėlė kokybės kartelę, bet ir davė postūmį lietuviškoms įmonėms peržiūrėti savo išlaidas, iš naujo įvertinti savo darbuotojus, jų patirtį. Maža to, užsienio įmonės privertė ir lietuviškas įmones universitetuose, mokyklose, kolegijose siūlyti kurti naujas mokymo programas, kad moksleiviai būtų išsilavinę tokiose srityse kaip IT ir pan.

Finansinės valstybės paskatos laukta 10 metų

Finansinė paskata investuotojams yra gana nauja programa Lietuvoje, sudaryta tik praėjusiais metais. ,,Mes, – prisipažino Guobužaitė, – kaip investicijų įstaiga, tokios programos laukėme 10 metų, nes iki tol su kitomis šalimis galėjome varžytis tik savo žmonių profesionalumu. Kodėl Estija padarė tokią pažangą ir priviliojo daugiausiai investicijų? Viena iš priežasčių yra jų sugebėjimas per paskutinius 10 metų tiksliai žinoti, ko ji nori”, – sakė viešnia.

Ne paslaptis, jog kitos šalys investicinius projektus tikra to žodžio prasme perka. Todėl, atsiradus nors ir dalinei Lietuvos valstybės paramai, investuotojai jau visai kitaip pradeda žiūrėti ir vertinti Lietuvos pasiūlymus. Šiuo metu Lietuvos skiriama didžiausia parama (grantas) yra 11 mln. litų arba 3.5 mln. eurų. 20 proc. projektui skiriamų lėšų gali būti skirta technologijoms, infrastruktūros kūrimui, specializuotam apmokymui, likusi dalis – apie 6 mln. – gali būti skirta darbuotojų apmokymams. Palyginimui svečiai sakė, jog, pavyzdžiui, už ,,Mercedes” pasiūlymą, kurio investicinio projekto vertė buvo beveik 700 mln. eurų, vengrai su malonumu sumokėjo 300 mln. eurų. Pasak Masiulionio, šis pavyzdys puikiai parodo, jog su lanku prieš automatą nepakovosi, tačiau jis pabrėžė, jog lietuviai vis tiek ieško būdų, kaip atsverti kaimyninių šalių, tarp jų – ir Lenkijos, privalumus, kurie turi didelę rinką, yra gerai žinomi ir arti vartotojiškų rinkų (Vokietijos, Prancūzijos).

Kadangi pačios Lietuvos rinka yra nedidelė, svečių iš Lietuvos teigimu, jų nedomina tokios įmonės, kurios į šalį ateitų aptarnauti tik Lietuvos rinką – tai gali padaryti ir mūsų šalies įmonės. ,,Investuok Lietuvoje” atstovus ypač domina regioniniai projektai, nukreipti į Skandinaviją, Rusiją, Rytų ir Centrinę Europą. Pasak Masiulionio, Lietuva čia jau yra pasiekusi neblogų rezultatų. Pavyzdžiui, ,,Philip Morris” cigaretes gamina ne Lietuvai, o pusei Europos, kaip ir šunims bei katėms maistą gaminanti ,,Mars”, Lietuvoje sukūrusi 1,200 darbo vietų.

Tiek Guobužaitė, tiek Masiulionis ypač džiaugėsi viena iš naujausių užsienio investicijų – ,,Western Union” atėjimu į Lietuvą. Pasak Investicijų skatinimo departamento direktoriaus, tik vieno iš ,,Western Union” viceprezidentų, Amerikos lietuvio Gint Baukus dėka Lietuva sužinojo apie jo bendrovės ketinimą steigti klientų aptarnavimo centrą Europoje. ,,Tik laiku gauta informacija, – sakė Masiulionis, – padėjo Lietuvai įšokti į jau važiuojantį traukinį. Per metus ‘Western Union’ atėjimas į Lietuvą tapo realiu projektu, ir mes jį laimėjome.”

Užsienio lietuvių patarimai – aukso vertės

Susitikime su Lietuvių verslo tarybos nariais svečiai iš Lietuvos ypač pabrėžė užsienio lietuvių indėlio, ieškant investicijų, ir tiesioginio ryšio svarbą. ,,Jūsų žinios mums būtų labai naudingos, – sakė jie. – Jūsų patarimai yra aukso vertės.”

Šiuo metu VšĮ ,,Investuok Lietuvoje” dirba 10 žmonių. Pasak Guobužaitės, su tokiomis pajėgomis neįmanoma aplankyti viso pasaulio, todėl jie yra priversti rinktis. Svečiai iš Lietuvos teigė puikiai suvokiantys, jog be užsienio lietuvių pagalbos, jų suteiktų žinių Lietuva negalės pakankamai greitai judėti ir susivokti toje didelėje rinkoje, ypač Jungtinių Valstijų.

Klaipėdos laisvos ekonomikos zonos direktoriaus Eimanto Kiudulo teigimu, Amerikos rinka Lietuvai yra beveik nepažįstama – ji tiesiog per didelė. Todėl šio žvalgybinio apsilankymo JAV metu jie stengėsi suprasti, kuo Amerikos bendrovės gyvena, su kokiais sunkumais susiduria, kokiais regionais domisi. ,,Supratome, – sakė Kiudulas, – jog didelė jų dalis nėra patenkintos gamyba Kinijoje, kur išlaidos per metus išauga 20–30 proc. Todėl Lietuva turi galimybę pasinaudoti šia korta – Lietuvoje gamybos išlaidos auga labai nežymiai.”

Svečiai iš Lietuvos pastebėjo, jog paskutiniu metu ypač jaučiama, jog Lietuva, apskritai Rytų Europos regionas ima traukti amerikiečių dėmesį. Jei prieš kokius dvejus metus Amerikai Europa pasibaigdavo ties Vengrija, geriausiu atveju – Lenkijos viduriu, tai dabar ji žvelgia toliau į Rytus ir jau pastebi Lietuvą.

Todėl, pastebėjo Kiudulas, siekiant geriau susipažinti su JAV rinka, ypač svarbūs tampa JAV lietuvių asmeniniai ryšiai. ,,Sakyti, kad pažįstame, pavyzdžiui, ‘Boeing’ bendrovę, reiškia sakyti, kad mes nieko nepažįstame ir nieko apie ją nežinome.

Norint sužinoti, ką konkrečiai Lietuva gali pasiūlyti, reikia turėti žmogų, kuris bendrovę pažįsta iš vidaus”, – sakė jis. Turėdama tokį žmogų, Lietuva turės aukso gabalą. ,,Jei tokių aukso gabalų turite, – sakė svečiai, – būsime labai dėkingi už informaciją.”

Trumpai

„Investuok Lietuvoje” (www.investlithuania. com) – viešoji įstaiga, pavaldi Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijai. „Investuok Lietuvoje” teikia informaciją ir konsultacijas įmonėms, siekdama pritraukti užsienio investicijų į Lietuvą.

Remiantis 2011 m. paskelbtu „A. T. Kearney” patraukliausių pasaulio šalių verslo paslaugų plėtrai indeksu (A. T. Kearney Global Services Location Index), Lietuva pakilo 7 vietomis ir užima 14tą vietą pasaulyje. Ji yra aukščiau už Jungtinę Karalystę (16) ar JAV (18), taip pat už kaimyninę Lenkiją (24), Vengriją (31) ir Čekiją (35). 2011 m. pirmąjį pusmetį užsienio bendrovės Lietuvoje apsisprendė įgyvendinti 30 projektų, arba 58 proc. daugiau nei per tą patį 2010 m. laikotarpį (19). Įgyvendinus šiuos 2010 m. ir 2011 m. pirmą pusmetį pradėtus projektus, bus pritraukta apie 5,85 mlrd. litų investicijų. Pastaruoju metu Lietuvoje įsikūrė garsios ir žinomos tarptautinės bendrovės (Jungtinės Karalystės „Barclays Bank”, JAV „Western Union” ir „Computer Sciences Corporation”, Norvegijos „Mirror Accounting”, Indijos „Ideal Invent Technologies” ir kt.), teikiančios paslaugas visai Europos rinkai anglų, vokiečių, rusų, lenkų ir skandinavų kalbomis.

Klaipėdos LEZ (www.fez.lt), įsteigta 1996 m. rugsėjį, yra pirmoji ir sėkmingiausia tokio pobūdžio zona Lietuvoje pagal pritrauktų investicijų ir sukurtų darbo vietų skaičių. Nuo 2002 m. Klaipėdos LEZ pritraukė daugiau nei 800 mln. litų investicijų bei sukūrė per 1,000 naujų darbo vietų. 2010 metais „Financial Times” grupės „FDI Magazine” leidinys Klaipėdos LEZ įvertino kaip vieną iš 5 geriausių ekonominių zonų pasaulyje pagal suteikiamas verslo sąlygas bei sukurtą infrastruktūrą ir 20ta patraukliausia ekonomine zona pasauliniu mastu.

Kauno LEZ (www.fez.lt), užimanti 534 ha plotą, buvo įsteigta 1996 m. Šalia Kauno LEZ veikiantis Kauno tarptautinis oro uostas užtikrina puikų tarptautinį susisiekimą. Kauno LEZ iš oro uosto pasiekiama per 10–20 minučių. Kauno LEZ yra patraukli savo geografine padėtimi bei puikiomis plėtros galimybėmis: didelėmis mokesčių lengvatomis; puikia geografine padėtimi ir geru susisiekimu keliais, traukiniais ir oru; nedideliu atstumu nuo neužšąlančio Klaipėdos jūrų uosto; aukštos kvalifikacijos, nebrangia darbo jėga; gerai išvystyta infrastruktūra; palankia investicijoms aplinka; verslo saugumu. Kol kas KEZ sėkmės istorijomis su JAV investicijomis negali pasigirti. Iki šiol 75 proc. visų KEZ investicijų atėjo iš Suomijos.

maz
Savo patirtimi su ,,Investuok Lietuvoje” Investicijų skatinimo departamento direktoriumi Audriumi Masiulioniu dalijosi Donatas Tijūnėlis.

maz



maz