Nauji vėjai, geri užmojai 

KLB Krašto valdybos pirm. Joana Kuraitė-Lasienė 
ir Lietuvos ambasadorė Kanadoje Gintė Damušytė. Kęsto Poškaus nuotr.

XX KLB Krašto tarybos II sesija įvyko Anapilyje 2008 m. spalio 25 d.

Ramūnė Sakalaitė-Jonaitienė

XX Kanados Lietuvių Bendruomenės Krašto tarybos antrąją sesiją atidarė Krašto valdybos pirmininkė Joana Kuraitė-Lasienė Anapilio parodų salėje š. m. spalio 25 d. Suvažiavimo dalyvius sveikino Lietuvos ambasadorė Kanadoje Gintė Damušytė, Kanados lietuvių fondo pirmininkas Algis Nausėdas. Gautas PLB pirmininkės Reginos Narušienės sveikinimas raštu. Dalyvavo garbės generaliniai konsulai Arūnas Staškevičius iš Montrealio ir Liudas Matukas iš Toronto. Iš viso dalyvavo 32 Krašto tarybos nariai, 4 KLJS atstovai, 7 apylinkių valdybų pirmininkai arba jų atstovai.

Pirmininkė savo pranešime pabrėžė tris valdybos nustatytus praėjusių metų veiklos uždavinius. Per tą laikotarpį buvo daromi sprendimai dėl Kanados lietuvių muziejausarchyvo (KLMA) sutvarkymo ir išlaikymo, tinkamos švietimo medžiagos Kanados lituanistinėms mokykloms įsigyjimo bei buvo peržiūrėti ir sutvarkyti KLB korporacijos dokumentai.

Valdybą sudaro: iždininkas ir KLF atstovas dr. Arūnas Pabedinskas, sekretorius ir KLJS atstovas Tomas Kuras, vicepirmininkas švietimo reikalams Vytautas Bireta, vicepirmininkas visuomeniniams reikalams Petras Meiklejohn, ŠALFASS Kanados apygardos vadovas Rimas Kuliavas, buvusioji pirmininkė Rūta Žilinskienė. Šiais laikais turint įvairias technines priemones greitai susisiekti, valdyboje yra narių ir iš tolimesnių apylinkių. Vykdomoji vicepirmininkė – Rūta Poškienė (Wasaga Beach), Rūta Kličienė (Otava), Elytė BalkytėZubis (Calgary).

Per KLB raštinę (vedėja Jolanta Stasiulevičienė) pagal valdžios įgaliojmą teikiama pagalba imigrantams iš Lietuvos. Jiems padedama susirasti būstą, susitvarkyti dokumentus, susirasti anglų kalbos kursus, vaikams mokyklas ir t.t. KLB tinklalapis šiuo metu pertvarkomas, jame bus teikiama informacija apie KLB apylinkes ir jų veiklą.

Kanadoje bus ruošiamasi švęsti Lietuvos vardo 1000metį. KLB apylinkės rengs projektus savo apylinkėse, iškeliant Lietuvos vardą 2009 m. Jachtos ,,Tūkstantmečio odisėja” pasitikimas organizuojamas Kvebeko (Quebec) mieste balandžio mėnesio pabaigoje. 1000-mečio paminėjimo projektams paremti galima kreiptis į Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vyriausybės (TMID), užpildant paraišką ne vėliau kaip š. m. gruodžio 1 d. ir įteikiant KLB raštinei.

PLB ir LR seimo komisijoje Kanadai atstovauja J. Kuraitė-Lasienė, kuri dalyvavo komisijos posėdžiuose 2007 m. spalio 15-19 d. ir šiemet gegužės 12-16 d. PLB pirmininkų suvažiavime Trakuose rugpjūčio 10-12 d. susirinko 34 kraštų bendruomenių pirmininkai. Dalyvavo net keli kanadiečiai: KLJS atstovė, dabartinė pirm. Rūta Samonytė, PLJS pirmininkas Stasys Kuliavas ir PLJS valdybos narys Saulius Simonavičius.

KLB krašto valdybos vicepirmininkas švietimo reikalams palaiko artimus ryšius su TMID. Jau įsigyta įvairių vadovėlių, pratimų sąsiuvinių bei kitų mokymo priemonių. Tartasi su TMID dėl apdovanojimų nusipelniusiems Kanados lituanistinių mokyklų mokytojams. Taip pat planuojamas rašinių ir piešinių konkursas Lietuvos vardo 1000-mečiui pažymėti.

Muziejaus–archyvo vedėjas dr. Pabedinskas pranešė apie per metus atliktus darbus bei pasitarimus su archyvinėmis įstaigomis. Su kultūros sritimi aiškiai siejasi didysis 2010 m. Toronte organizuojamas renginys – IX-oji išeivijos lietuvių Dainų šventė. Rasa Kurienė supažindino tarybos narius su ruošos komiteto atliktais darbais, šventės renginiais. R. Žilinskienė yra Krašto valdybos atstovė Dainų šventės rengimo komitete.

KLB Krašto valdyba taip pat dalyvauja Baltiečių federacijos veikloje. Jos pagrindinė užduotis yra surengti Baltiečių vakarą Otavoje (Ottawa). Šiuo metu yra kuriama tarptautinė organizacija, kuri rūpintųsi Gruzijos reikalais. Krašto valdybos iždininkas dr. Pabedinskas supažindino dalyvius su KLB iždu ir korporacijos sąskaitų tvarka. Irenai Ross perskaičius revizoriaus pranešimą, revizijos komisijos pranešimą ir patvirtinus auditorių ateinantiems metams, Prisikėlimo kredito kooperatyvo vicepirmininkas Vytautas Bireta įteikė KLB valdybos pirmininkei 4,000 dol. auką Krašto valdybos veiklai.
   
KLJS pirmininkė Rūta Samonytė pranešė, kad KLJS prisidės prie planuojamos Lietuvos 1000-mečio parodos rengimo. Dabar vyksta išvykos į XIII Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą Pietų Amerikoje ruošos darbai. Užbaigdama ji priminė, kad svarbu džiaugtis tuo, kas mus visus sieja – lietuvybe.
   
Savo veiklos pranešimus devynios veikiančios KLB rėmuose apylinkės atsiuntė tarybos narių peržiūrai raštu: Delhi-Tillsonburgas, Edmontonas, Hamiltonas, Kalgaris (Calgary), Londonas, Montrealis, Otava, Torontas, Wasaga Beach. Šalia įprastinių renginių minint Sausio 13-ąją, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, Motinos dieną, pagal galimybes apylinkių lietuviai susitelkia Kalėdų, Naujųjų metų proga, suruošia gegužines, Jonines, koncertus, filmų vakarus, vakarienes. Šiemet Šiluvos metai surišo visas apylinkes, Kanados jubiliejiniam komitetui organizuojant Šiluvos Marijos paveikslo apsilankymą visuose telkiniuose. Kai kuriose jų buvo rodomas filmas ,,Kelias į Šiluvą”.

Pietų pertraukos metu buvo rodomas filmas apie Lietuvoje 2007 m. išleistos knygos-albumo ,,Neregėta Lietuva” sukūrimą. Visus sužavėjo autoriaus Mariaus Jovaišos sukurti vaizdai ir jų fotografavimas.

•••
Į popietinės suvažiavimo programos dalį – diskusijas, šalia tarybos narių, buvo pakviesti ir kitų organizacijų atstovai bei kiti besidomintys lietuviška veikla. Kas norėjo, pasiūlė diskusijoms temą, kuri buvo užrašyta dideliame popieriaus lape ir pakabinta sienoje. Tada prie kiekvienos temos rinkosi tie, kas ta tema domėjosi. Užsibaigus diskusijoms skirtam laikui, kiekvieno klausimo siūlytojas padarė pranešimą apie diskusijas, vykusias tame būrelyje.

Iškelti įvairūs klausimai, pradedant filosofiniais. Pvz., Kodėl likti lietuviu? – Esame dalis Lietuvos; tėvai įdiegia norą likti lietuviais; noras išlaikyti tautybę turi būti širdyje; jaučiamės lietuviais. Kas yra lietuvybė? – Tautiškumas pradedamas diegti šeimoje, ir ne vien tik lietuvių kalba; jis puoselėjamas ir liet. mokykloje ir organizacijose, ypač ten kur yra parapijos; svarbi yra vadovų įtaka jaunimui.

Kaip sulėtinti išeivių nutautėjimą Kanadoje? – gyventi ten, kur yra daugiau lietuvių; būtina žvelgti į savo veiklą kritiškai, matyti savo klaidas. Kodėl neišlaikome jaunimo savo veikloje? – Jaunimą reikia skatinti važiuoti į Lietuvą, puoselėti jų dalyvavimą šokių ir dainų ansambliuose.

Kaip įjungti ir pritraukti lietuviškai nekalbančius į veiklą ir ką galima išmokti iš mažėjančių LB apylinkių? – Organizatoriai turi nebijoti keisti veiklos; būtina dalintis naujienomis; žiniaraščiai turi būti platinami visoms apylinkėms. Ir dabartinės, ir ateities kultūrinės veiklos pagrindas yra ir bus tautiniai šokiai ir dainos. Ką daryti, kad žiūrovų ir vaikų-dalyvių mažėja? – Ansamblius spaudžia finansiniai sunkumai; mokytojai negauna jokio atlyginimo; KLB Kultūros komisija turėtų sukviesti kultūrininkų suvažiavimą šokių, dramos, chorų vadovams pasidalinti savo rūpesčiais.

Kaip finansuoti lietuvišką veiklą? – Veikėjai turi daug ką apmokėti iš savo kišenės; tėvai nejaučia reikalo už savo vaikų lietuvišką veiklą mokėti, nors normalu apmokėti vaikų baleto pamokas arba ledo ritulio klubo mokestį. Kas atsitiks, kada niekas nebevažiuos į lietuviškas patalpas? – Reikia apgalvoti patalpų išsaugojimą, įsigyjimą ten, kur jų nėra, arba pardavimą; finansų šaltiniai mažėja, o jaunesnių kartų Kanados lietuviai neaukoja veiklos tikslams; apylinkės pirma turi nuspręsti, ko jos nori, pranešti KLB valdybai, kaip veiklos koordinatorei, ką nori pasiekti savo bendruomenėje, kiek reikėtų lėšų įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

Televizijos ir marketingo (lietuvių/Lietuvos išgarsinimui) srityje siūlyta atidaryti lietuviškas laidas per vietinį daugiakultūrinį kanalą, atidaryti internetinį ,,greitą” TV kanalą, pvz., per ,,youtube” rodyti filmuotus renginius, daryti jų santraukas, parodyti, kas mes esame. Sukurti dokumentinį filmą apie pirmuosius lietuvius Kanadoje, apie jų archyvus. Reikia šiuolaikinėmis priemonėmis paskleisti žinią apie Lietuvą, sudominti kanadiečius, tada mūsų jaunimas irgi didžiuosis savo šaknimis. Norint pritraukti lietuvius į veiklą, jiems ji turi būti įdomi ir kokia nors prasme reikalinga. Visi turi jaustis priimami į lietuvišką šeimą, net jei ir anglų kalbą reikėtų vartoti.

Svarbus būtų spausdintos medžiagos įrašymas į garso plokšteles, kad pablogėjus vyresniųjų regėjimui jie galėtų klausytis straipsnių ir žinių lietuviškais klausimais.
Stipendijos vykimui į Lietuvą kalbos kursams paskatintų jaunimą jungtis į lietuvišką veiklą. Šiaurės Amerikoje būtų naudingi vadovavimo ir lietuvių kalbos pasitobulinimo kursai jaunimui. Lietuvių kalbos išlaikymo klausimu pabrėžta, kad vaikus nuo gimimo galima mokyti lietuviškai net ir angliškai kalbančioje (mišrioje) šeimoje, naudojant kompaktines plokšteles, įvairias vaizdo priemones. Statistika rodo, kad vaikas gali priprasti vartoti net tris kalbas nuo mažens, ne tik vieną ar dvi.

Kodėl jaunimas vengia lankytis lietuviškose parapijose? – Pasigirsta nuomonių, kad dvasiškiai labiau kreipia dėmesį į vyresniuosius parapijiečius – šie daugiau ir aukoja. Vyresnieji nėra tolerantiški jaunimui, piktinasi dėl jų išvaizdos arba kalbos. Jaunimas jaučia, kad lietuviškos parapijos – senoviškos. Tik bendravimas su kitu jaunimu juos patraukia. Jaunimo, mišrių šeimų šv. Mišios šeštadienio vakare, judresnė muzika galėtų turėti teigiamą įtaką jų lankomumui.

•••

Tarybos sesijai užsibaigus, KLMA patalpose vyko parodos ,,Pirmoji banga” atidarymas. Žodį tarė KLB kultūros komisijos pirmininkė Kličienė, įėjimo juostas atrišo Lietuvos Respublikos ambasadorė Gintė Damušytė. Parodoje rodoma lietuvių imigrantų, atvykusių iš Lietuvos į JAV XIX a. pabaigoje, istorija. Bendra tema – jų išgyvenimai ir pastangos pritapti prie naujos šalies, lietuviškų organizacijų įsikūrimo pradžia. Parodą sudaro įvairių žmonių raštai, sukaupti Lietuvos Martyno Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje, Vilniuje. KLMA irgi turi medžiagos, kuri atspindi Kanados pirmos bangos atvykimą. Ji irgi paruošta apžiūrėti vitrinose. Paroda, kurią padėjo parengti dr. Pabedinskas, Rūta ir Kęstutis Poškai, veikė iki š. m. lapkričio 15 d.