Lengviau pasakyti, negu padaryti
Patarimai sveikam protiniam gyvenimui

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Protinės sveikatos specialistai yra linkę menkinti gyvenimo būdo įtaką protinės sveikatos ugdymui. Prieš tokią ilgalaikę tradiciją pasisako Roger Walsh, University of California psichologijos profesorius, vienoje savo studijoje, išspausdintoje žurnalo ,,American Psychologist” šių metų spalio numeryje. Verta su jo radiniais ir išvadomis susipažinti ir, pagal reikalą, sau pritaikyti.

Nesveikas gyvenimo būdas ar stilius daug prisideda prie psichinių patologijų. Modernioje visuomenėje daug ligų, susijusių su mirtingumu, yra saistomos gyvenimo stiliaus. Čia paminėtini širdies ligos, nutukimas, diabetas ir vėžys. Gyvenimo stilių pakeitus tik keturiose srityse – rūkyme, kūno mankštoje, alkoholio vartojime ir mityboje, pakeisite savo sveikatą ir mirtingumo rodiklius.

Gerai dokumentuotoje studijoje, nurodančioje apie 150 mokslinių šaltinių, autorius išskiria aštuonias gyvenimo būdo sritis: kūno mankštą, mitybą ir dietą, laiką, praleistą gamtoje, santykius su kitais, laisvalaikio užsiėmimus, įtampos sumažinimą, religiją bei dvasingumą ir aukojimą bei savanorystę.

Kūno mankšta

Kūno mankšta yra naudinga puoselėjant tiek fizinę, tiek protinę sveikatą. Mankšta gali sumažinti depresijos riziką ir protavimo negalavimus. Mankšta taip pat mažina chronišką skausmą ir net kai kuriuos šizofrenijos požymius. Iki šiol daugiausia yra tirtas mankštos ryšys su depresija. Daug tyrimų rodo, kad egzistuoja teigiamas ryšys tarp mankštos ir švelnios bei vidutiniško laipsnio depresijos, o mankštinantis depresija sumažėja arba jos galima išvengti. Gauti rezultatai prilygsta psichoterapijos bei vaistų terapijos rezultatams. Rasta, kad mankšta padidina smegenų tūrį bei kraujo apytaką.

Neturėtų stebinti, kad mankšta turi teigiamos įtakos protiniams sugebėjimams bei atminčiai. Mankštos nauda pastebėta Alzheimer ligos paliestiems, ypač moterims. Šio skyrelio išvadoje Walsh cituoja antrąjį JAV prezidentą John Adams: ,,Seni protai yra kaip seni arkliai – juos reikia mankštinti, jeigu nori, kad jie liktų darbingi.”

Mityba ir dieta

Yra daug įrodymų, kad mityba glaudžiai susijusi su protine sveikata. Tolimesnės išvados yra padarytos ištyrus 160 mokslinių studijų. Labai svarbus yra maisto pasirinkimas. Renkantis maistą būtinai reikia rinktis vaisius ir daržoves. Sveika valgyti ir žuvį, ypač jūroje užaugusią (o ne ūkyje užaugintą) lašišą. Reikia vengti maisto su dideliu kalorijų kiekiu. Rasta, kad nutukimas neigiamai veikia sugebėjimą protauti, taip pat smegenų tūrį. Patariama vengti gyvulinių riebalų. Įtakos turi ir mitybos papildai kaip žuvų taukai bei įvairūs vitaminai. Protinei sveikatai daugiausia naudos turi žuvų taukai, nors čia slypi pavojus turintiems skrandžio problemų – žuvų taukai sulėtina kraujo krešėjimą. Išskirtinai paminėta vitamino D svarba, kurio trūkumas neigiamai veikia protinį pajėgumą.

Laikas, praleistas gamtoje

Nuo žilos senovės filosofai pabrėžė gamtos įtaką žmonių sveikatai. Modernus žmogus atsiriboja nuo gamtos ir paskęsta triukšme, dirbtinoje šviesoje, skubiame gyvenimo tempe. Tai atsiliepia žmonių nuotaikai, miegui ir dienos ritmui. Sumažėja dėmesys, suprastėja akademinis našumas. Per paskutinius 50 metų prisidėjo dar vienas dirbtinis trukdis. Tai televizijos ir po to atsiradusių elektroninių išradimų įtaka. Jau kalbama apie šių naujovių neigiamą įtaką vaikų smegenų vystymuisi. Taip pat rasta, kad smurto perkrautos TV laidos skatina agresyvų elgesį. Kai tuo tarpu visuomenei naudingų vertybių pristatymas skatina artimo meilės darbus. Jau pradedama kalbėti apie ,,technopatologiją”, vedančią į dėmesio bei protavimo sumažėjimą, informacijos perkrovimą ir žalingus įpročius. Baiminamasi dėl ,,išpūstos” realybės (angl. hyperreality), kai gyvenimo realybė yra dirbtinai padidinama. Atsiranda pavojus reaguoti į išpūstą, perdėtą realybę, taip nutolstant nuo tikrosios realybės. Gamta čia gali pasiūlyti gaivinančios ramybės ,,vaistų”.

Santykiai su kitais

Yra daug įrodymų, pritariančių išvadai, kad geri santykiai su kitais yra svarbūs tiek protinei, tiek fizinei sveikatai. Geri santykiai mažina slogos, insulto galimybę, net mirtingumą. Geri santykiai yra glaudžiai susiję su laime, gyvenimo kokybe, protiniu našumu ir sumažėjusia protinių ligų rizika. Yra duomenų, rodančių, kad mes esame vienas nuo kito priklausantys sutvėrimai, užprogramuoti santykiams su kitais. Tuo pačiu yra žinoma, kad šiais laikais amerikiečiai praleidžia mažiau laiko su šeima, pažįstamais, turi mažiau artimų draugų ir yra mažiau įsitraukę į savanorišką veiklą savo gyvenamoje apylinkėje.

Susirūpinimą kelia socialinis atskirtumas. Galvojama, kad teigiami santykiai su kitais yra tarsi skiepai nuo sveikatos tykojančių pavojų.

Laisvalaikio užsiėmimai

Tokie užsiėmimai gali glaudžiai sietis su jau minėtais veiksniais – laiku, praleistu gamtoje, santykiais su kitais. Čia taip pat reikia paminėti estetiškus užsiėmimus bei kūrybingumą, saviraišką.

Įtampos sumažinimas

Chroniška įtampa kenkia žmonių sveikatai. Būdai su ja kovoti yra giminingi būdams, paminėtiems mankštos, santykių su kitais ir religijos bei dvasingumo skyreliuose. Yra sukurta įtampų mažinimo ištisa pramonė, apimanti meditaciją bei atsipalaidavimą. Meditacija sumažina įtampą įvairiose pacientų grupėse bei pavieniuose žmonėse. Paminėtini kraujo spaudimo, hormonų bei skausmo sutrikimai.

Religija ir dvasingumas

Skaičiuojama, kad 90 proc. pasaulio gyventojų dalyvauja religinėse ir dvasinėse apeigose. Yra žinoma, kad egzistuoja teigiamas ryšys tarp religinio įsitraukimo ir protinės sveikatos. Teigiamas ryšys rastas 426 iš 724 peržiūrėtų studijų. Bendrai paėmus, pastebimas teigiamas religinio įsitraukimo poveikis, ypač jeigu tokio įsitraukimo centre yra meilės ir atlaidumo tematika. Tokia nauda sumažėja arba pasidaro neigiama, jeigu yra pabrėžiamos kaltės ir bausmės temos.

Rastas ryšys ir tarp amžiaus ilgumo ir bažnyčios lankymo. Lankantys bažnyčią bent kartą per savaitę vidutiniškai gyvena septyneriais metais ilgiau už kitus. Vėl pabrėžtina ryšių su kitais žmonėmis svarba – bažnyčioje ir už jos ribų.

Aukojimas ir savanorystė

Nuo senų senovės labdara ir patarnavimas kitiems yra laikomi dorybėmis. Nauda yra dvipusė – davėjui ir gavėjui. Gavėjas jaučiasi laimingesnis, sveikesnis protiškai, labiau subrendęs dvasiškai. Altruizmas apvaldo kenksmingą pavydą, godumą, pavydą ir egoizmą. Tuo pačiu jis skatina džiaugsmą, meilę ir dosnumą. Rasta, kad savanoriai yra psichologiškai laimingesni ir sveikesni. Yra paradoksalu, kad duodant kitiems savo išteklius ir laiką tampama laimingesniu. Tačiau čia reikia įterpti perspėjimą. Nemažai žinoma apie globotojų išsekimą, tiesiog susinešiojimą. Tokie žmonės, globodami ir prižiūrėdami kitus, sergančius ar su negalia, persitempia, bandydami atlikti daugiau, negu leidžia jų jėgos.

Nereikėtų atsiriboti nuo galvojimo, kad aukojimas ir savanorystė yra pagalba vien kitiems. Prisiminkime Dalai Lama patarimą: ,,Jeigu būsite savanaudžiai, būkite tokiais išmintingai. Meilė kitiems ir tarnavimas jiems atneš tokį atpildą, kurio kitaip negausite.”

Sukaupiau daug informacijos, pasidalijau nemažu skaičiumi mokslinių atradimų. Visa bėda, kad kartais lengviau pasakyti, negu padaryti. Tačiau tai neturėtų mūsų atbaidyti nuo noro būti sveikesniais ir laimingesniais.