UŽEIGOS „MONGOLIAN” UŽUOVĖJOJE

Edmundas Petrauskas

Vėjuotos ir šaltos lapkričio pra­džios lapams baigiant kristi, rūškano dan­gaus lietaus lašams dar retkar­čiais krentant, 9-to žvarbaus sekmadienio vidurdienį Jono Butkaus, Jr. kvietimu daugiau nei 50 Londono Kanados Marijos šiluviečių rinkosi pietums jo erdvioje dviaukštėje užuovėjoje „Mongolian Grill”, Lon­do­no jaunimo populiarioje Richmond „kaimo” aplinkoje, pakeliui į universitetą. Dar su pasigestais neatvykusiais būtų buvę ir visos šešios dešimtys. Ir tai jau antrąkart, keliems me­tams praėjus.

Prie įėjimo atvykstan­čių (jau tradiciškai) pasveikinti laukė Šiluvos Marijos bendrijos tarybos dailios Daina, Rūta ir Aušra. Gaivino vidaus šiluma ir susirinkusių artuma. Kiek vėliau atvykę – savininkas Jonas, Jr. ir jo jaunimas – Aleksas, Jennifer ir Jonas – dar jaunesnis (paeiliui, jau trečios kartos) – buvo sutikti padėkos katutėmis, jiems kartu prisimenant jų tėvus–senelius – a. a. Joną, senąjį, ir Poliną Butkus, palikusius žymius pėdsakus ne tik Lon­dono lietuvių bendruomenėje ir Šiluvos Marijos parapijoje, ją stei­giant 1964-iais, bet ir įsteigiant daugybę savų ir dabar dar veikiančių įmonės ,,MIDAS” agentūrų.

Butkai buvo prisiminti popietinėse šv. Mišiose už Poliną, atnašautose kun. Jono Šileikos, OFM, kuris laimino pietų maistą, dalyvius ir šeimininkų verslą. Atvykusi 1940-tais į Lietuvą ir pasilikusi po 1941–ųjų Lietuvoje, gimimu ukrainietė, jau­nystėje Polina susiejo savo gyvenimą su Jonu Butkum, Sr. Laisvai kalbėjo lietuviškai, lyg būtų Lietuvoje gi­musi. Polina ir Jonas išauklėjo sūnus Leoną ir „Jonuką” (daugiau nei šešių pėdų Jo­ną, jaunesnįjį).

Verta paminėti, kad nuo karo mūšių pabaigos 1945 m. gegužės iki 1949-ųjų išemigravimo į tolimus kraš­tus: Venesuelą, Australiją, JAV, Kanadą ir kitur, – pokario pabėgėlių nuo raudonojo siaubo, nors ir mažose pa­lyginti su kitomis Vakarų Vokie­tijos DP stovyklomis – la­geriuose Meierhof ir Hammerweg’e prie žiemrytinio Bavarijos nedidelio miesto Weiden, teko kartu praleisti išvietintųjų‚ tremtinių ketverius metus, išgyventi vargus ir nežinias su Butkais – Jonu, Polina, jo seserimis Aleksandra (mano bendra­klasė stovyklos „vargo mokykloje” – kokie laimingi tokius mokytojus tu­rėję!) ir Kleopa. Ir su kitais, pla­čiai po ,,svietą” ir plačiąją Ameriką pa­birusiais mažos lietuvių pabėgėlių stovyklos buvusiais dypukais, lietuviškoje Amerikos sostinėje Čikagoje, Kanadoje ir Australijoje dar daug ir šiandien jų rasi. Ir tarp gyvųjų, ir ka­pinių tyloje.

Po to sekusios emigracijos kryžkelėse kiek sunkiau suprantamas iš anksto neplanuotas, nesusi­tar­tas trijų šeimų – Petrauskų, Ei­mantų ir Butkų – vi­siškai atsitiktinis susitikimas ir daugelio metų bendravimas nedideliame provinciniame (tuo me­tu) Kanados Londone, tebesitęsęs ilgus metus. Likimo keliai lėmė, nors ir netikėtai, laimingai, ir vėl suvesti, susieiti mus kartu. Nepameskim vilties atsiskyrus ir paliekant... Nežinomi mums keliai ir jų kryžkelės. Angelai sargai ir danguje, ir žemėje – ir ma­žiausiai jais pasikliaunant.

Na, o sugrįžtant prie Londono Šiluvos (prieš kam prasitariant: „na ir nusikalbėjai, gal vaišių vyno pa­veiktas?”), kad ir be savos šventovės trečius metus, praradus savo lietuvišką bendruomeninį centrą su kny­gy­nu, muziejuku, visomis progomis su­ėjimams puikia sale, ir artimą, ir Dievą mylėti vis „gundo” Šiluvos Ma­rijos Bendrijos taryba ir Daina, ir Ro­mas, ir Rūta bei Aušra, ir Petras Lais­vis. Jie vėl į aukštumas kelia li­kusių maldininkų ir dvasią, ir ūpą (nuoširdžiai kviesdami ir atsiskyrusius sugrįžti) su ateinančiomis lapkričio 30 d. prieškalėdinėmis Ad­ven­ti­nėmis vaišėmis. Tai vyks pas svetingus ukrainiečius, jų Kristaus Karaliaus katalikų šventovės salėje (707 Nelson), geradariui apmokėjus nuomą, su vynu ir ,,Elegant Cate­ring” šilta vakariene, 4 val. popiet. Ne­pa­klydę, nevieniši, būkim ten, artimų ir draugų vienų nepalikę.

Ald. Valaškevičienė ir Gr. Petrauskienė.