Įtempti rinkimai, o kas po jų?

JERONIMAS TAMKUTONIS


Praėjo brangiausi Amerikos istorijoje rinkimai į prezidentus, kurie nieko nepakeitė – Baltieji rūmai ir Senatas liko demokratų, o Kongresas – respublikonų rankose. Rinkimai tik parodė amerikiečių susiskaldymą dėl daugelio dalykų.

Vis dėlto įvykę rinkimai turėjo ir ryškesnių pasekmių. Visų pirma akcijų biržai, kuri po rinkimų nukrito apie 1,000 taškų (nuo 13,500 prieš rinkimus iki apie 12,500 po dviejų savaičių). Akcijų kritimas yra suprantamas, nes su buvusio gubernatoriaus Mitt Romney pralaimėjimu dingo ir viltis, kad Amerikos ekonominis gyvenimas gali netrukus pagerėti.

Rinkimai taip pat parodė, kad baltieji vyrai jau nevyrauja Amerikos rinkimuose, o tuo pačiu ir Amerikos politiniame gyvenime – beveik 60 proc. baltųjų vyrų balsavo už Romney, o 40 proc. – už Obama. Skirtumas tarp Romney ir Obama dramatiškai išryškėjo per pirmuosius kandidatų debatus, kur susitiko ekonominių gabumų turį buvęs verslininkas ir buvęs bendruomenių organizatorius („community organizer”), pasirodęs esąs tik pradinukas ekonomikoje. Rinkimus laimėjo demokratų, afroamerikiečių ir lotynų koalicija, kuri darys įtaką Amerikos gyvenime per ateinančius ketverius metus.

Praėję rinkimai buvo patys prasčiausi nuo prezidento Harry S. Truman laikų, neatnešę nė vienai partijai ryškios pergalės. Be to, tai buvo daugiausia melo paskleidę rinkimai, kuo ypač pasižymėjo demokratai. Pagal juos, jie bandė išsaugoti ir pagelbėti vidurinei klasei, kurią jie patys parklupdė ant kelių per paskutinę kadenciją. Pagal demokratų formulę, jei negali pasigirti pereitos kadencijos rezultatais, šmeižk priešininkus, kad jie visus darbus išvežė į Kiniją ir Meksiką, pažadėk visiems gerovę, kuo patikėjo dauguma amerikiečių. Pats Barack Obama už pažadus gavo Nobelio taikos premiją.

Per rinkimus išryškėjo dvi visiškai skirtingos nuomonės apie Amerikos ekonominį gyvenimą. Pagal respublikonus, įvesta „Obamacare” stabdo ekonominį gyvenimą, nes visi darbdaviai turi pirkti darbininkams sveikatos draudimus, kas ypač pabrangs nuo 2014 metų, o tai stabdo darbdavius nuo gamybos plėtimosi ir nedarbo mažinimo. Paprasta gyvenimo taisyklė yra ta, kad darbą turintis darbininkas gali geriau susitvarkyti kitus reikalus, o darbų neturėjimas žlugdo visuomenės gerovę ir veikia bendrą gyventojų nuotaiką. Prezidentas Obama, kuris per šiuos rinkimus dažnai Lincoln siekį siekti gyventojų lygybės (vergystės panaikinimo) minėjo kaip savo paties tikslą. Įvedus visiems vienodą sveikatos draudimą, už draudimus, aišku, turės mokėti vien dirbantieji.

Klausimas kyla, ko, laimėjus demokratams, galima tikėtis ateityje? Visų pirma, virš Amerikos kaip Damoklo kardas kabo taip vadinama finansinė uola (financial cliff). Nesutarus demokratams ir respublikonams dėl pajamų mokesčių ir valstybės išlaidų mažinimo, nuo naujųjų metų gali prasidėti antra recesijos banga. Sunku patikėti, kad rinkimus laimėję demokratai, o ypač Obama, nusileis respublikonams dėl mokesčių padidinimo turtingiesiems, nes tai Obama žada jau nuo 2008 m. rinkimų. Yra tikėtina, kad, nepaisant abiejų pusių retorikos apie galimą susitarimą, jis greičiausiai bus pasiektas tik prieš naujus metus, nes abi pusės griebsis nervų karo, taip vadinamo „brinkmanship”, tikėdamosi, kad antra pusė nusileis pirma. Vis dėlto tikėtina, kad pirmą kliūtį politikai nugalės bendru susitarimu. Bet po to seks antra kliūtis – slegiantis nedarbas ir didžiulės valstybės išlaidos, o tai pareikalaus pakelti Amerikos skolos kartelę, kas vėl sukels kovą su respublikonais.

Taip gyvenimas banguodamas slinks pirmyn, nykstant Amerikos pirmavimui pasaulyje, nes globalizacijos vajai nusinešė Amerikos galybę ir jos gyventojų išskirtinę gerovę. Baigiantis Obama kadencijai, valstybės skola pasieks apie 20 trilijonų dol., o tai bus didžiulė, vos pakeliama našta. Kiekviena saulė turi nusileisti, įskaitant ir Amerikos.