Amerikos vyskupams rūpi dialogas su Obama

Aleksas Vitkus

Amerikos vyskupų suvažiavime Baltimore, MD buvo nagrinėjama, kaip katalikų Bažnyčia turėtų reaguoti į būsimą prezidento Barack Obama administracijos politiką. Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Čikagos kardinolas Francis George pasveikino pirmą afro-amerikietį, laimėjusį kelią į Baltuosius rūmus, ir tuojau ten pat būsimą prezidentą atsargiai įspėjo, kad bus sunkiai įveikiamų problemų dirbant viso krašto gerovei.

Suvažiavimo viceprezidentas, Tucson, AZ vyskupas Gerald Kicanas Obama išrinkimą pavadino istoriniu, sakydamas, jog „mes visi galime didžiuotis, kad mūsų krašte pagaliau įveikėme rasizmą, kuris iki šiol net mūsų įstatymuose buvo taip ilgai ir giliai įsišaknijęs.

Apie 300 susirinkusių Amerikos vyskupų turėjo naujajam prezidentui paruošti memorandumą, kad Katalikų Bažnyčia yra pasiruošusi bendradarbiauti su ateinančia administracija visose rasinio ir ekonominio teisingumo srityse, neatsisakydama savo pozicijos dėl aborto teisių, embrioninių ar kamieninių ląstelių tyrimo ir tos pačios lyties santuokų.

Vyskupai labai susirūpino, kai priešrinkiminėje kampanijoje Obama ne tik pareiškė, jog jis neleis panaikinti „Roe-Wade” nutarimo, leidžiančio abortus, bet ir stengsis atšaukti kai kuriuos suvaržymus, kaip reikalavimą gauti jaunos nėščios mergaitės tėvų sutikimą ar visišką abortų uždraudimą paskutiniame nėštumo trimestre.

Vyskupai jau anksčiau buvo paruošę dokumentą „Teisingas pilietiškumas”, kuriuo katalikai turėjo vadovautis atėjus rinkimams. Nors ir ten buvo aiškiai pasakyta, kad tyčinis kūdikio žudymas yra nenuginčijamas blogis, buvo pabrėžta, kad balsuodami, be aborto, katalikai turėtų atkreipti dėmesį ir į kandidato požiūrį į kitas problemas, pvz., žmogaus teises, neturtą, karą, aplinkosaugą ir pan. Kai kurie katalikai, balsuodami už Obama, savo pasirinkimą teisino remdamiesi tuo, atrodo, nepakankamai apibrėžtu dokumentu.

Patikslinti tą dokumentą nebus lengva, nes Katalikų Bažnyčia nėra demokratija, ir joje būna nuomonių skirtumų. Kai kun. Jay Newman iš S. Carolina perspėjo savo už Obama balsavusius parapijiečius nepriimti komunijos, neatlikus išpažinties, mons. Martin Laughlin, Charleston vyskupijos administratorius sudraudė kunigą, sakydamas, jog tai nebuvo tikslus Bažnyčios mokslo aiškinimas.

Svarstymuose George toliau nurodė, kad kol aborto teisės dar yra įtvirtintos JAV Konstitucijoje, pagal kurią yra priimami įstatymai, mūsų lauks darbas, kaip panaikinti tą 1973 m.  Aukščiausiojo Teismo nutarimą, pagal kurį abortas tapo legalizuotas, nors ir su tam tikrais suvaržymais. Tas pats teismas 1992 m. pakartojo tą nutarimą, bet su papildomais suvaržymais.

Pasikalbėjime su žurnalistu kardinolas George, prisiminęs garsiąją prieš 150 metų vykusią Dred Scott bylą, nusijuokė: „Jei šiandien manytume, kad Aukščiausias Teismas buvo teisus 1857 m. kai jis nusprendė, jog juodaodžiai buvo kitų žmonių nuosavybė, ponas Obama nebūtų net renkamas prezidentu.”

Dred Scott buvo 1800 m. Virginia valstijoje gimęs juodaodis vergas. Kai jo šeimininkas mirė, 1850 m. Scott užvedė bylą, kad teismas jį pripažintų laisvu žmogumi, o ne vergu. Po kelių metų byla pasiekė Aukščiausiąjį Teismą, kuris 1857 m. atmetė Scott bylą, aiškindamas, jog Scott dar buvo vergas ir todėl neturėjo teisės kelti bylos. To teismo vyriausias teisėjas Taney išsakė savo paties motyvuotą nuomonę, pareikšdamas, jog „juodaodžiai yra žemesnės būtybės ir kad jie neturi jokių teisių, kurias baltieji privalėtų gerbti”.

Ši byla ir jos sprendimas rodo, kaip tuomet buvo žiūrėta į juodosios rasės vergus, kurių nenorėta pripažinti net pilnateisiais žmonėmis. Vis dėlto Dred Scott byla didele dalimi prisidėjo prie 1869 m. sausio 1 d. prez. Lincoln vergų išlaisvinimo paskelbimo Amerikoje, kuris 1865 m. buvo patvirtintas XIV-ąja JAV Konstitucijos pataisa. Po to 1863 m. sekė ir XV-oji pataisa, kuri visiems, Amerikoje gimusiems, taigi ir juodaodžiams, suteikė JAV pilietybę.

George palygino neseniai praėjusius rinkimus su 1932 m., kai respublikonas prez. Herbert Hoover, prispaustas prasidėjusios depresijos, turėjo pasiduoti demokratui Franklin D. Roosevelt. Tai paminėjęs, George prisiminė ir prez. John Kennedy, pažymėdamas, kad net ir šiandien amerikiečiai nenori sutikti su katalikų moralės dėsniais. „Kai mes per Dievo malonę gal jau ir pasiekėme rasinę lygybę”, – kalbėjo George, – „to negalime pasakyti apie katalikus, ypač kai katalikai, dalyvaujantys Amerikos politiniame gyvenime, nėra laikomi pilnateisiais partneriais, jei jie neatsisako savo Katalikų Bažnyčios moralinių principų.”

George pasidžiaugė ir neseniai California valstijoje praėjusiu „Pasiūlymu – 8”, pagal kurį tos pačios lyties partnerių santuokos turėjo būti uždraustos, sakydamas: „Šis laimėjimas parodo, kad Amerikos ypatingai pabrėžiamos individo teisės yra jau per toli nuėjusios. Darant politinius sprendimus, negalima pasikliauti tik individo teisėmis. Amerikos arogantiškas išdidumas mums nepakeliui. Sutikime, kad nesame Dievo karalystė, ir nesame tokie tobuli, kaip norime įsivaizduoti esą.”