Kavinės savininkas Andrius Bučas.

Čikagoje – lopinėlis senojo Vilniaus
Čikagos priemiestyje Darien atsidarė kavinė ,,Old Vilnius Cafe”


RAMUNĖ LAPAS

Populiarioji „Kunigaikščių užeiga” turi sesutę – šių metų spalio 26 d. Darien priemiestyje duris atvėrė jauki „Old Vilnius Cafe”. Kavinė su „priedais”, t. y. delikatesų skyriumi, maisto bei suvenyrų parduotuve. Tiesą sakant, nuo „priedų” viskas ir prasidėjo.

Kaip papasakojo žinomas Čikagoje verslininkas Andrius Bučas (jis su žmona Laura yra naujosios kavinės savininkai), jų pirmagimis, suvenyrų parduotuvė „Lietuvėlė” pastaruosius kelis metus jau nebenešė pelno, net pradėjo darytis nuostolinga – tad reikėjo kažkaip spręsti jos likimą. Iš pradžių galvota atidaryti tokią pat nedidelę krautuvėlę, tik kitoje vietoje. Tačiau draugui pasiūlius pastatą Darien, nutarta prie parduotuvės pridėti ir lietuvišką kavinę. „Gaila buvo ženklus nukabinti, – prisipažįsta Andrius, – bet turi eiti paskui klientus – kur jie, ten ir mes. Naujoje vietoje jau spėjo apsilankyti amerikiečiai klientai, į ’Kunigaikščių’ restoraną užsukdavę kartą per metus; čia, sakė, lankysis du kartus per mėnesį.”

Žmonėms reikalingos lietuviškos salelės

„Old Vilnius Cafe” įsikūrė ties Lemont Rd. ir 75-os gatvės sankryža (tikslus adresas – 2601 75th St., Darien, IL). Aplink spinduliu išsidėstę lietuvių pamėgti rajonai: Willow Springs, Woodridge, Downers Grove, Clarendon Hills, Western Springs, Westmont, netoli yra Lemont ir Naperville. Pavadinimu „Senasis Vilnius” savininkai pratęsia lietuvišką temą ir lietuvybės propagavimą. „Pavadinimas iš tikrųjų patraukia dėmesį, – pastebi Andrius. – Tie, kurie žino Vilnių, iš karto supranta, kad tai europietiška kavinė. Tie kurie nežino klausia. Tada aiškini, pasakoji – garsini Lietuvos vardą.”

Ne mažiau nei amerikiečius savininkams smagu matyti lietuvius. Pietaudamas čia jautiesi kaip Lietuvos sostinėje – salės sieną puošia freska su Vilniaus senamiesčio vaizdais. Parduotuvėje – puikus lietuviškų suvenyrų pasirinkimas, knygų lentynose – naujausios Lietuvos leidyklų knygos. Bučo nuomone, modelis „viskas viename” pasiteisina: „Vieni ateina pavalgyti, kiti – knygų ar žurnalų nusipirkti, tuo pačiu nusiperka kokią bandelę. Neseniai moteris gal dešimt minučių žiūrėjo į Vilniaus paveikslą ir apsiverkė. Va, sako, ko mums reikėjo. Malonu žinoti, kad kažkam suteiki galimybę pasijusti kaip Lietuvoje.”



Cepelinai su... ketčupu?

„Senojo Vilniaus” ir „Kunigaikščių užeigos” virtuvės skiriasi tiek, kiek skiriasi įvairių virėjų braižas. Meniu panašus, bet ne toks pat. „Norėjome išlaikyti lietuvišką meniu – šaltibarščiai, cepelinai, balandėliai, – sako Andrius ir priduria: Į lietuvišką restoraną žmonės ateina pavalgyti lietuviškai. Jeigu nori kitokio maisto ar prancūziško vyno, tai ir eina kitur.” „Kunigaikščių užeigos” ir „Senojo Vilniaus” savininkas pastebi, kad „labai retai – gal du iš šimto – užsisakys pas mus ką nors nelietuvišką – steiką ar burgerį. Visi nori alaus ir spirgų. Nors žuvis taip pat labai populiari, ypač lydeka.”

Amerikiečiai lietuviškos virtuvės patiekalus bando nedrąsiai. Bet kai pabando, patinka. Bučas džiaugiasi, kad naujoje kavinėje vienas amerikietis per pirmas dešimt dienų jau spėjo apsilankyti tris kartus – ir kaskart išbandyti skirtingus patiekalus. Jis prisimena savo patirtį „Kunigaikščiuose”, kai nelietuviams klientams, užsisakantiems tik sumuštinius, siūlydavo nemokamai paragauti ko nors lietuviško. „Buvo vienas amerikietis, – pasakoja Andrius, – iš downtowno, netoliese dirbo. Ateidavo kiekvieną dieną, bet vis užsisakydavo sumuštinį. Po kokių dviejų mėnesių galvoju – viskas, nebegaliu daugiau, nešu nemokamai karbonadą, nepatiks, tai nepatiks. Po to visą meniu išragavo. Sakė – jis sumuštinių ėmė valgyti 50 proc. mažiau.”

Paklaustas, ar būna nelauktų reakcijų į lietuviškos virtuvės patiekalus, Andrius pastebi, kad daugelį stebina šaltibarščių spalva. Ir prisimena vieną kuriozą. Kartą klientas parsinešė šaltibarščius namo, o vėliau pasiskundė, kad jie buvo surūgę. Pasirodo, jis mikrobanginėje bandė juos pasišildyti! „Cepelinai irgi nustebina, – pasakoja vyras. – Prapjauna, o ten mėsa – iš kur čia ji atsirado? Juodaodžiai dažnai ant cepelinų ketčupo užsipila. Arba ant bulvinių blynų, arba ant vėdarų... Tenka pamokinti.” Iš žinomesnių lietuviškų patiekalų jie negamina gal tik kastinio – nebent būtų užsakymas kokiam renginiui. Visus kitus pagrindinius lietuviškus patiekalus turi. Jeigu jų nėra meniu, tai pasirodo kaip „specials” – čia patiekalai keičiasi kas dvi savaites.

Bus naujovių

Andrius nežada sustoti. Prieš Naujuosius metus turėtų pasirodyti naujų dovaninių prekių. Lietuviškais suvenyrais susidomi ir amerikiečiai, jiems mūsų keramika ar kiti dirbiniai – nematyti, švieži. Tarp lietuvių populiarios knygos, žurnalai. Knygų, beje, už simbolišką mokestį galima ir išsinuomoti.

„Tačiau daugiausiai prekių, – pastebi verslininkas, – parduodame internetinėje parduotuvėje Lietuvele.com.” Apie 60 proc. pardavimų sudaro užsakymai iš kitų valstijų. „Smagu gyvenantiems kokiame miestelyje, Colorado valstijoje, gauti mūsų rūkytos dešros, duonos... Dabar bandysime dar labiau plėsti pasiūlą, kad visus galėtų pasiekti kuo daugiau lietuviškų produktų.” Jis atskleidžia planus – sausio mėnesį atsidarys nauja „Lietuvėlė.com”, kuri bus didžiausia ne tik Amerikoje, bet ir viena rimčiausių internetinių lietuviškų parduotuvių pasaulyje. „Turėsime arti 20,000 prekių – beveik viskas, kas yra Lietuvoje, bus pas mus. Bandysime siųsti šaldytus produktus į kitas valstijas. Labai daug pageidaujama cepelinų, bandelių su lašinukais, koldūnų”, – dalijasi sumanymu Bučas.

„Senajame Vilniuje” greitai bus naujų įdomių patiekalų, pirmiausia – žvėrienos. „Jau išbandėme elnieną, šernieną”, – pasakoja kavinės savininkas. Jis tikisi, kad čia daugiau bus galima eksperimentuoti – mažesnė vieta, vienu metu neužeis šimtas žmonių kaip „Kunigaikščiuose”. Tuomet tikrai sunku galvoti apie detales.

Kad sektųsi, negali sustoti

„Old Vilnius Cafe” dirba trys virėjai, „Kunigaikščių užeigoje” – devyni. Visi profesionalai, su nemaža patirtimi. Keli – nelietuviai. Štai meksikietis virėjas, „Senajame Vilniuje” padedantis įdiegti naujus patiekalus, yra pilnu laiku dirbantis šefas „Mike Ditka’s” restorane. Iš viso darbuotojų abiejose vietose – 38 žmonės. Nemažas kolektyvas! Darbuotojams, darbo atmosferai Andrius skiria daug dėmesio. Jis mano, kad vienas iš sėkmės garantų – gera komanda. „Bandome išlaikyti tuos pačius darbuotojus, ‘Kunigaikščiuose’ 70 proc. žmonių dirba nuo atidarymo dienos. Restoranų verslas turbūt yra sunkiausias. Net bankai neduoda paskolų, nes žino, jog tik vienas iš dešimties išsilaikys ilgiau kaip trejus metus”, – sako Bučas.

Žinoma, svarbu išlaikyti gerą kokybę. „Mums gal lengviau, nes didelė apyvarta, neužsistovi produktai, mėsą gauname 3–4 kartus per savaitę, – sako Andrius. – Bet kolektyvas yra labai svarbus veiksnys – vienas nieko nepadarytumei.” Jis neslepia, kad darbo labai daug. Ir – negali sustoti. „Reikia naujienų, reikia akcijų, nuolat turi judinti vandenį. Pats pastebiu – išvažiavome į Lietuvą mėnesiui, ir jau sustojo apyvarta. Turi visą laiką judinti, reklamuoti, važiuoti į Lietuvą ieškoti naujų suvenyrų, užsakinėti knygas ir t. t.”

Daugiau nei 50 proc. reklamos nukreipta į nelietuviškus klientus. Internetinė reklama, pasak Andriaus, veikia geriausiai – Groupon.com, „Walking Social”. Daug žmonių, daug kitataučių sekasi pritraukti pardavinėjant kuponus per Groupon. com. O „Facebook” gali lengvai ir nemokamai reklamuotis. Iš senesnės metodikos, anot jo, neblogai veikia „Valpak” – kuponai, kuriuos kas mėnesį gauna apylinkių gyventojai.

Svajoja tapti profesionaliu šefu

Ar galvojama apie kitus naujus parduotuvių taškus? „Siūlo New York, siūlo Los Angeles, bet nesiryžtame, nes labai daug darbo, – prisipažįsta Bučas. – Ir Čikagos šiaurėje gyvenantys lietuviai kalbina, bet baisu, nes ne vienas restoranas ten jau buvo, tačiau gana greitai užsidarė. Klientai ten nėra susitelkę vienoje vietoje.”

Pats Andrius dirba viską – ypač naujoje vietoje tenka daug ką parodyti, pamokinti. Jis sukasi ir virtuvėje. Nors specialaus diplomo neturi, bet patirties „Kunigaikščiuose” per septynerius metus įgyta daug. Vyras prisipažįsta, jog jo planuose – Čikagoje esanti šefų mokykla „Gordon Bleu”. „Nuo mažens patiko kepimas, virimas, labai norėčiau eiti mokytis, tik niekaip neprisiruošiu. Bet toks tikslas yra.” Jis mielai užsiimtų kulinarija pilną laiką. Ir dabar, kai tik turi laiko, eina į virtuvę: „Ten matai kitų klaidas, mokiniesi iš jų, mokiniesi iš kitų patirties, ir tai tik sužadina norą dar kažką naujo, įdomaus pabandyti.”

Naujosios kavinės darbo valandos: pirm.–ketv. nuo 10 v. r. iki 8 v. v., penkt. ir šešt. – nuo 9 v. r. iki vidurnakčio, sekm. – nuo 9 v. r. iki 8 v. v. Netrukus pradės veikti „Old Vilnius Cafe” internetinė svetainė. Tuo tarpu visuomet galite užklysti į Lietuvėlė.com.

Freskos su Vilniaus vaizdais puošia kavinės sienas