Konferencijos dalyviai. Ludo Segers nuotr.

Tikėjimo nepriklausoma valstybe nepraradę Lietuvos diplomatai

ROSSETA VINGEVIČIŪTĖ-WILBUR

Prieš 70 metų, 1942-ųjų 14 dieną, Sverdlovske buvo sušaudyti aštuoni 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos Ministrų kabineto nariai – ministras pirmininkas Pranas Dovydaitis, vidaus reikalų ministrai Petras Aravičius, Antanas Endziulaitis, Zigmas Starkus, susisiekimo ir užsienio reikalų ministras Voldemaras Vytautas Čarneckis, švietimo ministras Kazys Jokantas, krašto apsaugos ministras Juozas Papečkys ir finansų ministras Jonas Sutkus. Net vykstantis Antrasis pasaulinis karas nesustabdė Lietuvos valstybę naikinančios sovietų mašinos. ,,Sušaudytoji vyriausybė” – taip Lietuvos istorikai apibūdina šį kruviną mūsų istorijos puslapį.

Pagerbiant vieną iš „sušaudytosios vyriausybės” narių – susisiekimo ir užsienio reikalų ministrą, pirmąjį Lietuvos atstovą ir reikalų patikėtinį Voldemarą Vytautą Čarneckį, nepriklausomos Lietuvos ambasadoje Washington, DC, vyko konferencija „Lietuvos diplomatija JAV tarpukariu ir už geležinės uždangos”. Tą pačia dieną prie LR ambasados pastato buvo atidengtas Adams Morgan paveldo takui priklausantis informacinis stendas apie Lietuvos ir JAV santykių raidą. Nuo šiol pro Lietuvos ambasadą praeinantys ar prabėgantys sostinės gyventojai galės sužinoti daugiau apie JAV ir Lietuvos santykių raidą, Amerikos lietuvių veiklą bei seniausio Lietuvos ambasados pastato istoriją. Kad ši istorija gali būti įdomi, patvirtino Washington, DC turizmo centro atstovai, kalbėję apie tai, kiek daug sužinojo, dirbdami kartu su Lietuvos ambasada, kol derino informacinio stendo turinį ir nuotraukas.

Iš Lietuvos į konferenciją atskridusi S. ir S. Lozoraičių muziejaus vedėja, istorijos mokslų daktarė Asta Petraitytė-Briedienė pasakojo, kokius iššūkius – politinius ir asmeninius – teko atlaikyti jaunos Lietuvos valstybės diplomatams po 1940 m. birželio 15-osios, kai sovietai pradėjo Lietuvos okupaciją. Diplomatai buvo prisiekę tarnauti valstybei, kuri buvo naikinama, diplomatai neturėjo lėšų, bet stengėsi likti savo pareigose. Lietuvos diplomatijos šefas Stasys Lozoraitis buvo prisakęs visiems likti savo vietose, jokiu būdu neperduoti ambasadų sovietams, o šiems atėjus užimti ambasadų, sunaikinti jose esančius dokumentus.

Lietuvos diplomatų pasiaukojimas savo valstybei ir laisvės idėjai buvo didžiulis, ir, manau, vertas ne vienos knygos ar dokumentinio filmo. A. Petraitytė-Briedienė citavo Bronių Kazį Balutį, iki sovietų okupacijos tarnavusį ambasadoriumi Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos karalystėse. Ambasadorius Balutis sakė: „Aš gal ir neturiu tinkamų kelnių eiti pas karalienę, bet nesitrauksiu, nes daviau priesaiką Lietuvai.”

Lietuvos valstybės laisvės idėjai aukojosi ne tik užsienyje esantys diplomatai, bet ir tūkstančiai Vakaruose gyvenančių lietuvių. JAV Lietuvių Bendruomenės Pietryčių apygardos pirmininkas Arvydas Barzdukas pasakojo, kaip kantriai ir nuosekliai Amerikos lietuviai gynė savo valstybės interesus net tuomet, kai mažai kas pripažino, jog ta valstybė egzistuoja. Šiuo metu Lietuvos ambasadoje dirbančių diplomatų veidai bylojo, jog nemažai A. Barzduko dėstomų faktų tebėra mažai žinomi ar primiršti.

Vis dėlto daugiausia dėmesio konferencijoje buvo skirta Lietuvos reikalų ministrui S. Lozoraičiui ir jo sūnui – diplomatui, kandidatui į Lietuvos prezidentus S. Lozoraičiui, jaunesniajam. Pasak Lietuvos ambasadoriaus Kanadoje Vytauto Žalio, S. Lozoraitis vyresnysis turėjo tikslą pakeisti Lietuvos diplomatijos kryptį, ir jam tai pavyko. S. Lozoraitis geriau nei bet kas suvokė didžiųjų Europos valstybių žaidimus bei Lietuvos ir Lenkijos santykių svarbą.

Kiti konferencijoje kalbėję JAV LB atstovai prisiminė S. Lozoraitį jaunesnįjį, su kuriuo ne vienam teko dirbti, atkuriant Lietuvos ambasados Washington, DC veiklą. Angelė Bailey, JAV Valstybės departamento Užsienio kalbų instituto lietuvių kalbos ir kultūros dėstytoja, prisiminė, kaip kartu su Daniela Lozoraitiene surengė „iškilmingas” ambasadoriumi paskirto S. Lozoraičio sutiktuves ambasadoje. Danutė Vaičiulaitytė-Nourse, Seton Hall University, NJ administratorė, daug dėmesio skyrė S. Lozoraičio ir jo žmonos indėliui ruošiant Lietuvos diplomatus po Nepriklausomybės atkūrimo. JAV LB Washington apylinkės pirmininkė Diana Vidutis teigė, jog jai buvo didelė garbė dirbti su S. Lozoraičiu tiek JAV sostinėje, tiek ir Lietuvoje Prezidento rinkimų kampanijos metu.

Konferencija dar kartą priminė ne tik sudėtingus ir skaudžius Lietuvos istorijos vingius, bet ir šviesias mūsų tautos asmenybes bei žmones, kurie visada tikėjo Lietuvos laisvės idėja ir skyrė dešimtmečius jai įgyvendinti. Kaip ne kartą sakė, dabartinis LR ambasadorius JAV ir Meksikai Žygimantas Pavilionis, Lietuvos laisvė atkovota, bet ji niekada nėra užtikrintas dalykas. Todėl turime būti budrūs ir dėkingi tiems, kurie Lietuvos laisve tikėjo ir ją gynė net tuomet, kai ji tebuvo svajonė.


Nuo šiol pro ambasadą praeinantys sostinės gyventojai galės sužinoti apie JAV ir Lietuvos santykių raidą.