Jei Kūčios gruodžio 20 d., tai Kalėdos – gruodžio 21 d.
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
Spaudoje jau skaitome pranešimus bei kvietimus į šv.
Kūčias. Vienos jų įvyks gruodžio 20 d. Jaunimo centre, Čikagoje.
Iš pirmo žvilgsnio tai gražu ir sveikintina. Tačiau, kai pradedi
šiek tiek galvoti, tuoj paaiškėja, kad čia kažkas ne
taip. Kūčios visada yra šv. Kalėdų išvakarėse. Tad jei
jos ruošiamos gruodžio 20 d., tai Kalėdos turėtų būti gruodžio
21ąją. O kaip su Naujaisiais metais? Jie būna savaitė po Kalėdų.
Tad tie, kurie Kūčias švęs gruodžio 20 d., Naujuosius metus
turėtų švęsti gruodžio 27 d., ar ne?
Daugelis naujai į Ameriką atvykusiųjų stebisi amerikiečių nekantrumu
švęsti šv. Kalėdas. Atrodytų, kad jos prasideda
,,kalakutinėms” dar neprasidėjus, nors kalėdinio sezono pradžios
šūvis iššaunamas Juodąjį penktadienį, dieną po
Padėkos dienos. Atsibodo piktintis ankstyva švenčių reklama,
išpardavimais, specialiomis televizijos programomis. Sprendžiant
iš spaudos pranešimų, tas nekantrumo ,,virusas”
plinta ir tarp lietuvių. Pasitaiko ir gražių išimčių. Pvz., 2005
metais St. Petersburg, FL, tradicinė Kūčių vakarienė įvyko gruodžio 24
d. Pernai metais man teko dalyvauti West Lafayette, IN, lietuvių
ruoštose Kūčiose – irgi gruodžio 24 d. Taip ir turėtų būti.
,,Lietuvių kalbos žodyno’’ VI tome Kūčios yra apibūdintos
kaip ,,Kalėdų išvakarių diena”. Religine prasme, Kūčios
yra iškilminga, religinio pobūdžio Kalėdų išvakarių
vakarienė (,,Lietuvių enciklopedija”, XIII tomas). Kalėdos
visuomet būna gruodžio 25 d. Taigi, Kūčios, norime ar nenorime, visada
yra gruodžio 24 d., o ne kokią nors kitą dieną. Tačiau beveik be
išimties spaudoje kasmet skaitome pranešimus apie
rengiamas Kūčias, vykstančias ne Kūčių dieną, bet daug anksčiau.
Pranešimuose jos vadinamos ,,Bendromis Kūčiomis”, ,,Kūčių
eglute”, ,,Kūčių vakaru” ar ,,Tradicine Kūčių
vakariene”.
Į talką reikia kviestis Danutės Bindokienės knygoje sutelktą
lietuviškų papročių išmintį (,,Lietuvių papročiai ir
tradicijos išeivijoje”). Ten skaitome, kad Kūčios ir Kūčių
vakarienė paprastai yra džiaugsminga šeimų šventė, nors
ji taip pat gali būti gilaus skausmo, vienatvės ir liūdesio diena.
,,Kiekvienoje lietuvių kolonijoje gyvena senelių, viengungių,
užmirštų asmenų… Pasitaiko, kad lietuvių šeimos
pasikviečia pavienius asmenis kartu valgyti Kūčių vakarienę. Bendros
Kūčios vienišiems tautiečiams turėtų tą pačią paskirtį, kaip
tradicinė šeimos Kūčių vakarienė. Juk visi lietuviai yra vienos
lietuvių tautos – tarytum vienos šeimos – nariai.
Kūčias reikėtų ruošti gruodžio 24 d. vakare, šeimyninių
Kūčių pavyzdžiu. Kiekvienam, norinčiam dalyvauti lietuviui turėtų
atsirasti vieta prie bendro stalo.” Tai tikrai gražus tradicinių
Kūčių apibūdinimas.
Jau anksčiau šioje skiltyje esu pasisakęs prieš Kalėdų
švenčių tapimą komercinėmis. Skaitytojus skatinau ir tebeskatinu
dovanų pirkti lietuviškas knygas. Yra gerų knygų, susijusių su
lietuviška tematika, ir anglų kalba. Per šiuos metus buvo
išleista daugybė vertingų ir dovanoms tinkamų knygų. Ilgai
negalvojant, į galvą ateina albumas ,,Lietuvių kultūrinis paveldas
Amerikoje/Lithuanian Cultural Legacy in America”. Knygoje
neteisingai pažymėta, kad knygą išleido Amerikos Lietuvių
Bendruomenė. Iš tikrųjų, leidėjas yra JAV Lietuvių Bendruomenės
Kultūros taryba. Tekstas yra lietuvių ir anglų kalbomis. Leidimo metai
– 2009–ieji. Kita knyga – tai ,,‘Draugas’
– 100. Už tikėjimą ir lietuvybę” (išleido Lietuvių
katalikų spaudos draugija, 2009 m.) Ypač jaunimui tinkama ,,Lietuviai
Arktyje/Lithuanians in the Arctic”; tekstas lietuvių ir anglų
kalbomis; išleido Laptevų jūros tremtinių draugija, 2008 m. Prie
prasmingų ir kultūrinių dovanėlių priskirtinos lietuviškos
muzikos kompaktinės plokštelės, lietuviški filmukai
vaikams. ,,Draugo” skaitytojai kviečiami apsilankyti
dienraščio elektroninėje svetainėje esančiame knygynėlyje (www.
draugas.org) arba asmeniškai užsukti į knygyną, esantį
,,Draugo” administracijos pastate. Telefonu galima skambinti
773-585-9500.
Kalėdų dovanėlių krepšelyje vietos turėtų būti ir
namų darbo dovanėlėms. Prie tokių paminėtini mezginiai,
uogienė, rudenį pririnktų baravykų stiklainis, namų darbo
saldainiai, skaniai kvepiantys pyragaičiai, savame sode užauginti
obuoliai. O kur dar senelio ir močiutės padaryti žaisliukai anūkėliams?
Graži, bet dar nepaplitusi mintis švenčių proga kito vardu
paaukoti lėšų labdarai.
,,Draugo” šimtmečio jubiliejaus metai jau prie pabaigos.
Tačiau su tuo nesibaigia ,,Draugo” leidybos ekonominiai sunkumai.
Pakartotinai teigiama, kad reikia naujų prenumeratorių. O kodėl Kalėdų
proga dienraščio neužsakyti jo dar negaunantiems artimiesiems?
Pernai Marija Remienė, Draugo fondo tarybos pirmininkė, priminusi, kad
šv. Kalėdų varpai skamba gatvėse ir parduotuvėse, rašė:
,,Šventiniu skambesiu žengia ir Draugo fondo ‘didysis
varpas’ – dienraštis ‘Draugas’.”
Ji kvietė, kad dovanodami dovanas artimiesiems, nepamirštume
kalėdinės dovanos Draugo fondui. Iš tikrųjų ta dovanėlė Draugo
fondui bus dovanėlė sau. Tą dovanėlę galima nurašyti nuo
valstybinių pajamų mokesčių.