Į Lietuvą vyksta nauja JAV diplomatų komanda

ROSETTA VINGEVIČIŪTĖ-WILBUR

Būsima JAV ambasadorė Lietuvoje jau mokosi lietuvių kalbos, nors dar nėra buvusi Lietuvoje. Karjeros diplomatė Deborah Ann McCarthy – aštuntasis JAV diplomatinės misijos Vilniuje vadovas po Nepriklausomybės atkūrimo ir antroji moteris, pakeisianti šių metų rugsėjo mėnesį kadenciją Lietuvoje baigusią Anne E. Derse. Vadovavimas diplomatinei JAV misijai Lietuvoje – pirmas postas McCarthy, kaip ambasadorės, karjeroje. Oficialioje amerikietės biografijoje teigiama, jog ji kalba šešiomis kalbomis: prancūzų, ispanų, graikų, italų ir Haiti kreolų.

Lapkričio 28 d. JAV Senato užsienio reikalų komitete vykę svarstymai dėl naujų ambasadorių Lietuvoje ir Kenijoje skyrimo atskleidė ir įtampą, šiuo metu tvyrančią Washington, DC. Aršios derybos dėl biudžeto sulaikė daugumą komiteto narių nuo dalyvavimo juose. Svarstymuose dalyvavo tik trys senatoriai, net Lietuvos klausimams šiaip jau neabejingas Illinois valstijos senatorius Dick Durbin posėdyje nedalyvavo, nors buvo laukiamas.

Gana formalioje prisistatymo kalboje McCarthy sakė, jog Lietuva ir JAV turi 90-ies metų nenutrauktų diplomatinių santykių istoriją, jog Lietuva yra pasišventusi demokratijos plėtrai buvusios Sovietų Sąjungos šalyse, ji ypač pabrėžė Lietuvos indėlį siekiant demokratinių permainų kaimyninėje Baltarusijoje, Moldavijoje bei Ukrainoje.

Jau įprasta, jog JAV diplomatinių misijų Lietuvoje vadovai kelia žydų bendruomenei aktualius klausimus. Būsima JAV ambasadorė Lietuvoje pasidžiaugė, jog šioje srityje Lietuva padarė ženklią pažangą – sutvarkytas istorinių žydų kapinių apsaugos klausimas, praėjusieji metai buvo skirti Holokausto aukoms atminti, priimtas kompensacijos už žydų bendruomenės turtą įstatymas ir kt. McCarthy sakė, jog ji dirbs su Lietuvos Vyriausybe, stebėdama, kaip vykdomi žydų bendruomenei duoti įsipareigojimai, taip pat sieks stiprinti toleranciją ir istorijos supratimą.

Aptakūs būsimos JAV ambasadorės Lietuvoje atsakymai liudijo, jog Lietuvos ekonomikos bei energetikos problemos jai žinomos, bet gilesnio suvokimo dar trūksta. Įdomu tai, jog kai Georgia valstijos senatorius Johny Isaacson paklausė apie JAV verslo galimybes Lietuvoje, būsimosios ambasadorės atsakymas rodė, jog ji nemato Lietuvos kaip atskiro vieneto, greičiau vertina ją kaip JAV verslui galbūt patrauklaus regiono dalį. Paskutiniu metu McCarthy dirbo už ekonomikos ir verslo reikalus atsakingo valstybės sekretoriaus pavaduotojo biure.

Turbūt paskutiniame svarstyme dėl ambasadorių dalyvavęs 80-metis Indiana valstijos senatorius Dick Lugar, kuris pralaimėjo praėjusius rinkimus dar pirminiuose rinkimuose, teisingai klausinėjo apie Lietuvos energetikos iššūkius. Tačiau konkretaus atsakymo, koks procentas ne iš Rusijos gaunamos energijos reikštų Lietuvos energetinę nepriklausomybę, iš būsimos ambasadorės Lietuvoje senatorius Lugar nesulaukė.

McCarthy sutiko, jog Lietuva – vis dar priklausoma nuo Rusijos energetikos, minėjo teisines problemas bei naujas Europos Sąjungos direktyvas, skatinančias alternatyvius energijos išteklius. Energijos jungčių su Vakarais nebuvimas tebėra didžiulė kliūtis Lietuvai, ir McCarthy žadėjo, jog stengsis, jog tos jungtys kuo greičiau atsirastų. Senatorius Lugar sakė, jog tai būtų didžiulis pasiekimas, tačiau, blaiviai vertinant po rinkimų susiklosčiusią politinę padėtį Lietuvoje bei ekonominius sunkumus ES bei JAV, sunku tikėtis, jog artimiausiu metu Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusijos sumažėtų.

Kartu su nauja ambasadore į Lietuvą turėtų atvykti ir grupė naujų JAV ambasados Vilniuje darbuotojų. Belieka tikėtis, jog Lietuva jiems bus daugiau nei eilinis laiptelis jų diplomatinėje karjeroje.

Senato užsienio reikalų komitetas kartu su ambasadore Lietuvai svarstė ir ambasadoriaus Kenijoje kandidatūrą. Buvo akivaizdu, jog JAV pasaulinių interesų žemėlapyje Lietuva nebėra svarbus taškas. Įžanginėje posėdžiui pirmininkavusio Delaware senatoriaus Chris Coons dviejų puslapių kalboje Lietuvai buvo skirtos vos kelios eilutės. McCarthy savo patirtimi ir kvalifikacija taip pat neprilygsta būsimam ambasadoriui Kenijoje Robert Godec, kuris į klausimus atsakinėjo tiksliai ir išsamiai. Ir tai suprantama, kadangi Kenijos sostinėje Nairobyje stovi didžiausios JAV karinės pajėgos Afrikos žemyne. Demokratija Kenijoje dar tik kuriama, ekonominė padėtis šalyje labai sudėtinga, teroristų grupuotės Afrikoje kelia pavojų ne tik šiam žemynui.

Lyg ir galėtume džiaugtis tuo, jog JAV skiria Lietuvai mažiau dėmesio dėl to, jog padėtis mūsų šalyje čia stabili, kita vertus, žinome, kas atsitinka, kai prarandamas budrumas ir pradedama manyti, jog laisvė ir demokratija yra amžini, savaime suprantami dalykai.