Patarimai gyvenimui iš mirties patalo

Romualdas Kriaučiūnas

Jau keletą metų garsusis Amerikos evangelistas Billy Graham yra mirties patale. Jo devyniasdešimties metų kūnas tikrai jau susinešiojęs ir vos palaiko gyvybę. Paskutinis viešas Graham pamokslavimas įvyko 2005 metais. Savo knygoje ,,The Journey’’ (Kelionė) jis dalijasi gyvenimo išmintimi, kurią reikėtų apmąstyti ir sau pritaikyti. Prasidėjęs Adventas tam labai tinka.

Gyvenkime taikoje su kitais. Ar tai įmanoma? Iš tikrųjų – ne, nes ir didžiausios mūsų pastangos nepakeis kitų nusistatymo. Paslaptis yra melsti Dievą ir klausti, ar tai yra mūsų kaltė. Jei taip, tai reikia prisipažinti ir melsti jėgų tai nugalėti. Gyvenimas yra laikinas. Svarbu gyventi taikoje su Dievu ir su savimi. Reikia rasti laiko maldai, Šv. Rašto skaitymui ir meditacijai. Graham teigia, kad tai buvo svarbiausia jo dvasiniame gyvenime.

Elkimės su kitais taip, kaip norime, kad kiti su mumis elgtųsi. Tai yra auksinė taisyklė, paimta iš Jėzaus pamokslo nuo kalno. Koks būtų skirtumas, jeigu mes tai darysime! Šv. Rašte skaitome, kad su nuolankumu ateina išmintis. Dievas mums davė talentus bei sugebėjimus ir laimina mūsų pastangas. Jeigu mes save pervertiname, tai gali silpninti mūsų ryšį su Dievu. Puikybė gali mus apakinti ir neleisti matyti savo silpnybių. Todėl reikia melstis ne tik už savo draugus, bet ir priešus. Malda yra dar vienas būdas įgyvendinti tą auksinę taisyklę.

Saugokime savo liežuvį. Jį naudokime gėriui, o ne blogiui skleisti. Kiek santykių ir vedybų buvo sužlugdyta dėl nepažabotų priekaištų? Bet liežuvis gali būti naudojamas ir gėriui. Kai žmonės Graham prašydavo patarimų, jis stengdavosi jiems patarti pagal Šv. Rašto išmintį. Šv. Raštas – tai tarsi bedugnė aukso kasykla. Kuo giliau mes kasame, tuo daugiau lobių randame.

Niekada neatsilyginkime blogiu už blogį. Blogis yra nuodėmė. Tai tarsi vėžys, kuris užpuola mūsų sielą. Blogis kyla iš šėtono, tačiau mes liekame atsakingi už savo veiksmus. Graham lieka mįsle, kodėl kai kurie žmonės pakartotinai pasirenka blogį, o ne gėrį. Gal paradoksalu, bet su laiku blogis sunaikina blogį skleidžiančiuosius. Tik Dievas gali pakeisti mūsų širdyje esantį blogį meile ir gėriu. Tad turime pasitikėti Dievu ir Jį sekti.

Venkime keršto. Nebūkime savo praeities vergais. Jei kas, sulaužydamas įstatymus, mus užgavo, turime teisę siekti teisingumo savo ir visuomenės labui. Bet keršyti vien dėl to, kad kas nors mus užgavo, yra kitas reikalas. Mes negalime pakeisti praeities. Tegalime prašyti Dievo atleidimo už savo nusikaltimus. Graham visą savo gyvenimą stengėsi ką nors gero išmokti iš kitų, įskaitant ir jo kritikus. ,,Esame nusidėjėliai, atskirti nuo Dievo, nežinantys, kodėl mes čia esame, ir nesuvokiantys, kaip reikėtų gyventi’’, – teigia Graham. Jis yra įsitikinęs, kad Šv. Raštas turi atsakymus į šiuos ir visą daugybę klausimų. Šv. Raštas yra tarsi žemėlapis. Ruošiantis ilgai kelionei savo žemėlapių neužrakiname kokioje dėžutėje, bet pasiimame kartu su savimi. Tačiau daugelis mūsų kažkur užrakiname ir paliekame Dievo žodį. Gyvenimo kelyje mums reikia stiprybės ir gairių, randamų Dievo žodyje.

Praktikuokime atlaidumą. Graham sako sekąs nuostata, kad reikia nekęsti nuodėmės, bet mylėti nusidėjėlį. Jo manymu, taip Dievas žiūri į mus visus. Kai nusidedame, tai tarsi kumščiu grūmojame Dievui, sakydami, kad mes geriau žinome, kaip gyventi, negu Jis. Dievas irgi nekenčia nuodėmės, nes Jis myli mus. Jis taip pat žino, ką nuodėmė daro mums. Dievas siuntė savo vienatinį sūnų Jėzų, kad būtume iš nuodėmių išvaduoti. Jėzus, pats būdamas be nuodėmės, savo gyvenime draugavo su nusidėjėliais ir ypač rūpinosi nuo išganymo kelio nuklydusiais. Mes irgi taip turėtume daryti.

Rinkimai JAV jau praeityje. Graham, paklaustas ar norėtų ką nors patarti naujai išrinktajam Barack Obama, pareiškė norą su juo susitikti ir kartu pasimelsti. Praeityje Graham santykiai su JAV prezidentais buvo artimi ir stiprūs. Savo patarimus prezidentams pradėjo su Dwight D. Eisenhower. Graham nenorėjo kištis į politiką, bet krašto vadovams stengėsi duoti dvasinį ir moralinį toną. Jis norėjo, kad prezidentai darytų svarbius sprendimus vadovaudamiesi Dievo išmintimi. Jis suprato, kad užimantys svarbias pareigas dažnai yra vieniši ir persitempę.

Štai keletas atsiliepimų apie patį Graham. Senatorė Hillary Clinton: ,,Billy turi stebėtiną humoro pajautimą ir teigiamą požiūrį į gyvenimą; Jis dvelkia vaikišku entuziazmu gyvenimui; Jis džiaugiasi saulėleidžiu, Jis džiaugiasi gyvenimu. Jis dvelkia taika ir ramybe, kuri yra užkrečianti.”

Prezidentas George H. W. Bush: ,,Billy Graham atvyko į Baltuosius rūmus Gulf karo pirmąją dieną. Jis meldėsi kartu su Barbara ir manimi. Jo tikėjimas mane nuramino ir suteikė man jėgų. Kitą dieną kartu vykome į pamaldas Fort Meade. Jo dalyvavimas stebuklingai pakėlė ten dalyvavusių kareivių nuotaiką ir viltį. Barbara ir aš visada mėgome jo apsilankymą Kennebunkport. Jis mylėjo jūrą ir atrodydavo labai ramiai nusiteikęs.”

Jimmy Carter: ,,Didžiai gerbiamas Billy Graham kalba autoritetingai ir su meile stipriems ir silpniems. Jis vienodai tarnauja visiems žmonėms, neatsižvelgdamas į odos spalvą ar kilmę.” Gerald Ford rašo apie įvykusį priėmimą Grand Rapids mieste, Michigan valstijoje, 25 metų po jo prezidentavimo proga. Priėmime dalyvavo ir Billy Graham. ,,Šitas istorinio įvykio paminėjimas pavirto į džiaugsmingą dvasinį renginį… Jis yra vienas iš daugiausiai pasiaukojančiųjų žmonių”, teigė Ford.