Įvairios JAV vyskupų nuomonės

ALEKSAS VITKUS

Nors JAV Konstitucija religijos laisvę užtikrina, tos laisvės samprata ne visuomet sutinka su Bažnyčios mokymu. Amerikos vyskupų (o jų yra net 454) konferencija (USCCB – United States Conference of Bishops) amerikiečiui katalikui yra gal pagrindinis kelrodis, formuojant savo požiūrį į politiką, sekant Bažnyčios mokymais asmeninės atsakomybės ir moralės klausimais.

USCCB nėra labai sena organizacija. Jungtinėms Amerikos Valstijoms 1917 m. įsivėlus į Pirmąjį pasaulinį karą, subruzdo ir Amerikos vyskupai, įkūrę savo Tarybą, ją pavadinę (NCWC – National Catholic War Council), kurios pagrindinis tikslas buvo įvairiais būdais pagelbėti amerikiečiams kariams. Pasibaigus karui, poreikis pagalbai išplito milijonams nuo karo nukentėjusių civilių žmonių visame pasaulyje. Popiežiaus Benedikto XV raginami JAV vyskupai persitvarkė į panašią NCWC (National Catholic Welfare Conference). Jos pagalba tūkstančiai ir Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių lietuvių pasiekė Amerikos krantus. Persitvarkymai vyko ir toliau, kol pagaliau 2001 m. atsirado dabartinė vyskupus vienijanti USCCB.

Šįmet Baltimore, MD, lapkritį įvykusiame JAV vyskupų kasmetiniame suvažiavime, kaip įprasta, paliekantis savo USCCB pirmininko postą Čikagos vyskupijos valdytojas kardinolas Francis George po savo trejų metų kadencijos turėjo pasitraukti. Savo postą, kaip tradicija reikalavo, paliko organizacijos ikišioliniam vicepirmininkui vyskupui Gerald F. Kicanas. Bet tradicija buvo sulaužyta – po balsavimo USCCB pirmininko postą laimėjo arkivyskupas Timothy Dolan iš New York.

Tik po kelių dienų plačioji katalikų visuomenė pradėjo suprasti, kad to priežastis taip, kaip ir tarp politikų, buvo gana aiški trintis tarp susidariusių dviejų vyskupų blokų – konservatorių ir liberalų. Atrodo, kad konservatoriai laimėjo, nes liberalų remiamas vyskupas Kicanas iš Tuscon, AZ, po ilgų pakartotinų balsavimų turėjo pasiduoti arkivyskupui Dolan.

Kas sudomino paprastą eilinį kataliką, buvo tai, kad, priėjus prie naujojo USCCB pirmininko rinkimų, atrodo, nebuvo apsieita be asmeninių aspiracijų ir nuomonių skirtumo tarp kandidatų ir juos rėmusių katalikų ir nekatalikų organizuotų grupių. Dar prieš suvažiavimą daugelis tikėjo, kad naujuoju pirmininku bus išrinktas vyskupas Kicanas. Jis buvo žinomas kaip a. a. kardinolo Joseph Bernardin švelnaus stiliaus ganytojo įsikūnijimas. Gal jo nelaimei, užtarnautai ar ne, už jį pasisakė ir ėjo gėjų organizacija „Rainbow Sash” (Vaivorykštės juosta), tikėdamasi, jog, laikui bėgant, visa Bažnyčia „sumodernės”, taip išvengdama dar vieno, jau nebe pirmojo skilimo.

Kas yra tas taip staiga kontroversiniu tapęs vyskupas Kicanas? Jis gimė 1941 m. Čikagoje. Jo tėvai buvo emigrantai iš Libano. Būdamas 26 metų buvo įšventintas į kunigus. Kelis metus dirbo parapijose vikaru, Loyola University apsigynė daktaratą psichologijos srityje ir netrukus perėjo dirbti į Čikagos vyskupijos centrą. Dar būdamas Čikagoje, Kicanas buvo pakeltas į vyskupus. 2001 m. pasiųstas į Tuscon ten valdyti vietinės vyskupijos. 2007 m. išrinktas USCCB vicepirmininku.

Kas prisidėjo prie staiga atsiradusio Kicanas nepopuliarumo tarp konservatorių buvo faktas, kad jis atsisakė pasisakyti prieš Notre Dame katalikų universiteto prezidento kun. John I. Jenkins neseniai išrinkto naujojo JAV prezidento Barack Obama pakvietimą pasakyti 2009 m. birželį universitetą baigiantiems studentams „commencement” kalbą. Obama nėra katalikas, jis buvo gerai žinomas dėl savo įsitikinimų dėl Katalikų Bažnyčiai nepriimtino abortų įteisinimo. O čia garsiausias Amerikoje katalikų universitetas dar suteikė prez. Obama garbės daktaratą! Tas negalėjo patikti daugumai Amerikos vyskupų ir USCCB organizacijai. Tuomet USCCB tik perspėjo katalikų mokslo institucijas, kad politikai, kurie nesutinka su katalikų Bažnyčia, neturėtų būti apdovanojami bet kokiais garbės pažymėjimais ar daktaratais.

Pokalbyje su „Catholic World News” Kicanas taip aiškinosi: „Pirmiausia reikia apgalvoti, ką mes sakome, su kuo mes sutinkame, ir tik tada reikia pradėti dialogą su tos vyskupijos ribose esančia mokslo institucija.”
Konservatyvūs katalikų sluoksniai atsiminė, kad Kicanas dar prieš jo paskyrimą į Tuscon vyskupiją buvo Mundelein seminarijos rektorius Čikagoje, kur jis leido į kunigus įšventinti klieriką Daniel McCormick, nepaisant, kad jis buvo įtariamas seksualiniu ištvirkimu. Kicanas teisinosi niekada negavęs jokių žinių apie klieriko seksualinius nusižengimus.

„National Catholic Register” tvirtino, kad nors tikro piktnaudžiavimo gal ir nebuvo, Kicanas turėjo žinoti, kad klierikas McCormick buvo dalyvavęs homoseksualiniuose aktuose būdamas paveiktas alkoholio. Kicanas tuo metu jį taip teisino: „Mes tą epizodą įvertinome – kad klierikas tik ‘eksperimentavo’, nors jo alkoholio vartojimas mums ir kėlė rūpesčio.” Vėliau kun. McCormick buvo rastas kaltu, jam buvo atimtos kunigo teisės.

„Vaivorykštės juostos” grupė gynė Kicaną, kaltindama fundamentalistus vyskupus bandant nukreipti dėmesį nuo tikrųjų problemų, perspėdama, kad toks žaidimas patinka arkivyskupams Chaput ar Dolan, tuo tarpu kai masės iš labiau sukalbamų nuosaikių katalikų nekantriai laukia pokyčio.

Kunigų nuskriaustų giminių grupės, pvz., SNAP, po lapkričio 17 d. įvykusių rinkimų nepamiršo pagirti vyskupus už vysk. Kicanas neišrinkimą USCCB pirmininku, nors praeityje jos ir kritikavo arkivyskupą Dolan. „Šie rinkimai duoda vilties, kad ateityje Bažnyčios vadovybė kreips daugiau dėmesio į seksualiai nusikalstančią dvasiškiją”, – kalbėjo SNAP atstovas.