K. Prunskienė apie susižavėjimą diržų susiveržimo politika

Dalia Cidzikaitė

Š. m. lapkričio 26–30 d. Pasaulio lietuvių centre, Lemont vykusiame XIV Mokslo ir kūrybos simpoziume su pranešimais dalyvavo nemažas būrys aukštų Lietuvos Respublikos valdžios pareigūnų, tarp jų – ir LR Žemės ūkio reikalų ministrė Kazimira Danutė Prunskienė. Tai greičiausiai paskutinė Prunskienės, kaip šios kadencijos LR Žemės ūkio ministrės, išvyka į užsienį — po š. m. rudenį įvykusių rinkimų į LR Seimą, daugumą balsų gavus centro ir dešinės partijoms, netrukus bus sudaryta ir nauja LR Vyriausybė, kurios vadovu Lietuvos Seimas jau patvirtino Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikš čionių demokratų partijos pirmininką Andrių Kubilių. Apie naują po litinę padėtį Seime, naujos Vyriausybės iššūkius ir prieš keletą dienų jos paskelbtą strategiją finansinei krizei įveikti kalbėjome su žemės ūkio ministre K. D. Prunskiene.

— Ką tik pasikeitė politinė sudėtis Lietuvos Respublikos Seime, į valdžią atėjo centro ir dešinės partijos, kaip vertinate šį pasikeitimą?

— Politinio proceso raida, kai po kadencijos ar šiuo atveju po dviejų keičiasi politinių partijų sudėtis, yra normalus politinis reiškinys, žinoma, jei į jį normaliai ateinama. Prieš praeitos Seimo kadencijos pabaigą žiniasklaidoje buvo didelis, dažnai nepagrįstas puolimas ir neigiamas padėties vertinimas, kad viskas Lietuvoje yra labai blogai, nors ekonominiai rodikliai to nerodė. Pavyzdžiui, šiemet biudžeto augimas buvo didžiausias per LR nepriklausomybės laikotarpį ir viršijo 20 proc. Lietuvos ekonomika daugelį metų augo pakankamai greitai ir tik šiemet ji sulėtėjo, bet vis tiek buvo pasiektas geras rezultatas – bus tarp 3 ir 4 proc. Žinoma, kad pasaulinė finansinė krizė, ekonomikos recesija negali visiškai aplenkti Lietuvos, bet tą reikia priimti santūriai ir dalykiškai, be politinės propagandos. O jos buvo labai daug ir labai dažnai blogi gandai ir blogos pranašystės pasiteisina, nes jie buvo padaryti. Todėl manyčiau, kad ta politinių partijų kaita, naujos daugumos į Seimą atėjimas buvo susijęs su pakankamai dideliu žiniasklaidos įsikišimu, tai įvyko ne be partijų įtakos, sukuriant labai neigiamą požiūrį į padėtį ir paskatinant rinkti tuos, kurie žadėjo viską daryti geriau.

— Kokia Jūsų nuomonė apie naujo premjero Kubiliaus pareiškimą dėl naujos Vyriausybės strategijos, ko reikėtų tikėtis?

— Tai, ką mes išgirdome iš naujo premjero ir jo koalicijos (esu parašiusi apie tai vertinimą Delfi.lt ir Bernardinai.lt), toks vienpusiškas padėties vertinimas ir išeičių ieškojimas tik per finansų ir biudžeto sistemą nėra veiksmingas. Net nėra išmintingas. Apskritai pasaulyje pastebiu tendenciją pasaulio sistemą sanuoti per pačią finansų sistemą, tuo tarpu ji yra neatskiriamai susijusi su gamyba, paslaugomis, su pačia ekonomikos baze, su struktūriniais procesais, su išteklių panaudojimu, rinkodara. Ir tokioje šalyje kaip Lietuva, kuri pastaraisiais metais daug investavo į įvairias naujas gamybas, tarp jų – ir į kaimą, maisto sektorių, ir užsitikrino augantį eksportą — per ketverius metus jis išaugo daugiau kaip 3 kartus, nuo beveik 3 mlrd. ir šiemet sudarys 8,5 mlrd. litų — kai kurių investicijų, paramos į gyvą ir konkurencingą sektorių mažinimas reikštų gero rezultato praradimą: žmonių užimtumą, biudžeto ir žmonių pajamas. Toks aritmetiškas, kaip dabar visi vertina, mokesčių sistemos tvarkymas, įvykęs beveik neplanuotai, susėdus kelioms partijoms (o Vakarų pasaulis tokiais atvejais daro didelius tyrimus, kiekvieną procentą lygina), kai kuriuose sektoriuose, ypač žemės ūkio, sukels labai daug neigiamų pokyčių, būtent juos ir ketina daryti ši nauja vyriausybė.

— Tad kokios Jūsų prognozės?

— Manau, kad ši vyriausybė sukels ir jau sukėlė nemažą įtampą. Nepamenu, kad būtų taip buvę, jog dar nespėjus Vyriausybei pradėti dirbti taip stipriai didėtų nepasitenkinimas ir beveik nebūtų teigiamų vertinimų. Verslas mato, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) padidinimas 2 proc. yra didelis dalykas, ypač tose srityse, kurios turėjo lengvatinį PVM. Lenkijoje PVM maistui yra tarp 3 ir 7 proc., taigi vidurkis nesiekia 5 proc., ir vietoj to, kad išlaikytų tą lengvatą, premjeras pasiryžęs eiti iki 20 proc., o tai yra 15 proc. žingsnis. Tai stresas, šokas tiems sektoriams. Čia galima įžvelgti susižavėjimą diržų susiveržimo politika. Aišku, diržų susiveržimas būtinas ten, kur jis nėra susijęs su investicijomis, ten, kur yra neproduktyvios išlaidos. Yra sričių, kur galima taupyti. Ir aš gavau barti, kodėl aš čia (į XIV Mokslo ir kūrybos simpoziumą — D. C.) atvažiavau — neva išleisti ministerijos lėšų. Bet iš tikrųjų yra dalykų, kurių nepadaręs ilgus metus gailėsiesi. Tai nėra tai, kuo galiu didžiuotis — neatvažiavau į simpoziumą, sutaupiau valstybei pinigų, užveržiant gyvybingus ūkio daigus, juos užgniaužiant, neleidžiant jiems suvešėti, atlyginant krizės pasekmes. Turi būti kompensaciniai mechanizmai, priemonės. Turi būti rinkų išsaugojimas, o ne konkurencingumo mažinimas dėl finansinės sistemos vidinių pertvarkymų.

— Šiųmetiniuose rinkimuose Jūsų vadovaujama Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga laimėjo vos keletą vietų Seime. Kaip įsivaizduojate savo vaidmenį tolesniame Lietuvos politiniame gyvenime? Ką žadate veikti?

— Turiu pakankamai daug kūrybinio darbo – parašyti analitinių straipsnių, turiu pradėtų knygų. Beje, ir nuo mokslo atsitraukti buvo kažkada sunku, tad dabar masina paskaityti paskaitas universitete. Be to, yra partija (Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga — D. C.), ir nors šiame Seime turime tik 3 atstovus, esame pakankamai stiprūs regionuose ir reikia dirbti šitame lygmenyje.

— Dėkoju už pokalbį.