Boston
lietuvių tautinių šokių ,,Sambūris”, vadovaujamas Onos
Ivaškienės, 1968
m.
Susipažinkime su Boston –
miestu, kuriame vyks XIV Lietuvių tautinių šokių šventė
MARIJA EIVAITĖ HAUSER
Prieš trisdešimt vienerius metus aš su vyru jo
darbo reikalais atsikraustėme į Boston miestą. Nors aš juokais,
o kartais – ir nejuokais vis pasiskundžiu, kad jis mane
ištraukė iš gimtojo, mylimo ir puikaus Chicago miesto,
turiu prisipažinti, kad pamažu pradedu vertinti šį miestą, kurį
žymi brazilė modeliuotoja Gisele Bundchen neseniai apibūdino kaip
„mažą, bet švarų ir saugų”. Gisele susilaukė nemažai
kritikos iš vietinių už tai, kad jos apibūdinimas – itin
menkas ir įžeidžiantis. Bet iš tikrųjų tokie būdvardžiai yra
teigiami tuo, kad turistams tai yra svarbu.
Pastaruoju metu nemažai skelbiama, kad ateinančią vasarą Boston
lietuviai ruošia XIV Lietuvių tautinių šokių
šventę, kviečiama lietuvius gausiai į šią šventę
suplaukti. Man rodos, kad būsimiems svečiams turėtų būti ypač
patrauklu, kad Boston miestas yra mažas, švarus ir saugus. Bet
tai – ne viskas. Norint deramai įvertinti Boston miestą, reikia
truputį geriau susipažinti su miesto svarba Amerikos, kaip valstybės,
pradžiai ir jos istorijai, su jo reikšme intelektualiniame
šalies vystymesi, susipažinti su žmonių polinkiais politikai,
sportui ir religijai.
Supermiestas
Boston, Massachusetts valstijos sostinė ir vienas iš seniausių
JAV miestų, yra įdomus praeities ir dabarties derinys. Jo vardas dažnai
yra siejamas su aukščiausiais įvertinimais kaip
„pirmasis”, „seniausias” ir
„geriausias”. Rašytojas Oliver Wendell Holmes 1858
m. „Atlantic” žurnale miesto valstijos rūmus palygino su
„Saulės sistemos stebule”, pabrėždamas Boston pirmaujančią
vietą. Kiek vėliau jis rašė, kad Boston – tai
„stebulė visatos”, taip sukeldamas pasipriešinimą
tokiam savo arogantiškumui. Šiandien Boston yra vadinamas
„the Hub”, nors ši žodžio reikšmė
šiuo atveju greičiau reikštų meilumą nei pasigyrimą.
Kasmet Boston yra įvertinamas kaip vienas iš lengviausiai
apvaikščiojamų miestų JAV. Tačiau čia reikia įspėti, jog
pravartu yra turėti žemėlapį. Pasak liaudies pasakojimų, Boston gatvės
prasidėjo nuo karvių išmindžiotų takų. Jos tai sukasi, tai
dingsta, keičiasi pavadinimai, kryptis. Nors oficialiai Boston sudaro
21 rajonas, nesiūlome bandyti susigaudyti pagal jų pavadinimus.
Pavyzdžiui, Boston geografinis centras yra vadinamas Roxbury. Į
šiaurę nuo Roxbury yra South End, nieko bendro neturintis su
South Boston, kuris yra į rytus nuo South End. O į šiaurę nuo
South Boston yra East Boston, ir, norint pasiekti North End, reikia
eiti į pietvakarius nuo East Boston. Tam ir reikalingas žemėlapis.
Rašoma, kad Boston kasmet susilaukia 18 milijonų lankytojų,
besidominčių istorija, kultūra, sportu ir švietimu. Senamiestyje
yra Amerikos seniausios bažnyčios ir kapinės. Čia 1635 m. įsikūrė
pirmoji viešoji mokykla, o 1653 metais – pirmoji
viešoji biblioteka. Pirmasis laikraštis mieste buvo
išspausdintas 1704 m., pirmasis fabrikas, gaminantis
šokoladą, atsidarė 1765 metais. Elias Howe 1845 m. išrado
siuvimo mašiną, Alexander Bell 1876 metais – telefoną.
Didžiausia Amerikos istorijoje meno darbų vagystė įvyko 1990 m.
Isabella Stewart Gardner muziejuje, kabantys tušti rėmai
primena, kad nusikaltimas iki šiol nėra atskleistas.
Amerikos pirmas viešasis parkas buvo įkurtas Boston 1634 m.,
pirmoji susisiekimo priemonė – metro – pradėjo veikti 1897
metais. Šis metro, sutrumpintai vadinamas „the T”,
dažnai ,,sušlubuoja”, bet šventės svečiai džiaugsis
jo prieinamumu. Boston mieste yra ir Amerikoje seniausias
restoranas „Union Oyster House” (1826 m.), ir seniausias
viešbutis „Omni Parker House” (1855 m).
Pasaulio geriausi bėgikai kasmet Patriotų dieną susirenka dalyvauti
seniausiame šalies maratone, kuris šiemet minėjo 114
metų. O ir pasaulio didžiausia dviejų dienų regata kiekvienų metų
spalio mėnesį vyksta Charles upėje. Jau 38 metų ,,Boston Pops”
orkestras suruošia puikų lauko koncertą ir fejerverkų renginį,
skirtą atšvęsti Amerikos nepriklausomybę.
Vietiniai giriasi, kad seniausias ir autentiškiausias Amerikos
profesionalios lygos beisbolo parkas yra Fenway Park (1912 m.). Deja,
šiemet „Red Sox” savo ištikimiausius sporto
sirgalius sukrėtė epiniu, istoriniu sezono sužlugdymu.
Boston miestas laikomas vienu iš liberaliausių miestų JAV,
demokratų partijos tvirtove, kur miesto „mėlynkraujai”
brahmanai ir kitokie „yankees” aistringai kovoja už žmonių
teises. Massachusetts buvo pirmoji JAV valstija, kuri teisiškai
pripažino tos pačios lyties asmenų santuoką, pirmą tokį liudijimą
išdavusi 2004 m. kaimyniniame Cambridge mieste. Mažiau liberalūs
vietiniai dažnai Cambridge pravardžiuoja „Liaudies
respublika”, bet miestas garsus tuo, kad čia yra įsikūrę du
pasaulio geriausi universitetai. Deja, Boston yra ir vienas iš
pačių brangiausių JAV miestų.
Miestas ant kalvos
Siekdami religinės laisvės, Anglijos puritonai kolonistai 1630 m.
rugsėjo 17 dieną laivu pasiekė Massachusetts Bay įlanką. Iš tolo
juos sveikino kalvos. Remdamasis bibliniu Jėzaus Kalvos pamokslu,
puritonų vadovas John Winthrop įspėjo kolonistus, kad jų kolonija taps
„tuo blizgančiu miestu ant kalvos”, simbolizuojančiu
pasauliui aukščiausius krikščioniškus idealus.
Deja, tie patys puritonai uždraudė kolonistams švęsti šv.
Kalėdas, pakorė skirtingą religiją praktikuojančius kvakerius ir 1692
m. užvedė bylas saviesiems, jog šie praktikuoja raganavimą.
Tokia isterija ir religinė neapykanta šimtus įkalino, daugybę
nekaltų nuteisė, pakorė 19 vyrų ir moterų.
Senamiestis iš pradžių buvo pavadintas Trimountaine, nes vietovė
buvo tarp trijų kalvų. Bet netrukus kolonistai nutarė ją pervardinti į
Boston. Senamiestis iš pradžių užėmė tik 783 akrus, bet, miestui
sparčiai augant, greitai pritrūko žemės. Tarp 1803–1894 metų vyko
ypatinga žemės melioracija, atliekami nepaprasti sąvartynų projektai.
Per šiuos metus dvi miesto kalvos buvo visiškai
sulygintos, o gretimos pelkės, balos, grioviai ir mažos įlankos
užpiltos žeme ir žvyru. Trečiosios kalvos viršūnė buvo
sumažinta, šiandien ši kalva, vadinama Beacon Hill, yra
ryškaus miesto vaizdo dalis. Paskutinė melioracija 1890 m.
pavertė 570 akrų vandenyną į šios dienos Boston miesto Back Back
ir South End dalis. XIV Lietuvių tautinių šokių šventės
viešbučiai stovi kaip tik ant šio paskutinio sąvartynų
projekto žemių. Darbams pasibaigus, Boston miestas išsiplėtė
daugiau kaip trigubai ir užėmė netoli dviejų tūkstančių akrų.
Šie sąvartynų projektai laikomi vienais iš didžiausių
inžinieriškų žygdarbių Amerikos istorijoje. Kasmet Boston
inžinieriai tikrina požeminio vandens lygį tam, kad apsaugotų medinius
polius nuo puvimo ir galimo pamatų suirimo. Pastebėjęs pavojų, miestas
vargšui šeimininkui užkrauna astronominę atstatymo sumą.
Jei pastatas atsiduria tikrame pavojuje, yra draudžiama jame dirbti
arba gyventi tol, kol nebūna sutvarkytas.
Galbūt dėl to leidžiantis lėktuvu į oro uostą, Boston
neišsiskiria aukščiausiais pasaulio dangoraižiais, bet
tai nereiškia, kad miestas linkęs į monotoniškumą.
Skrendant lėktuvu, akį traukia Atlanto vandenynas ir pakrantės. Boston
uoste yra 34 įvairiausių dydžių salų, kurios sudaro Boston Uosto salų
nacionalinę poilsio zoną. Arčiau miesto pasitinka keli ryškesni
vaizdai. Vienas iš didžiausių pasaulio teisių saugomų darbų yra
menininkės Corita Kent vadinamas „Rainbow Tank”. Ši
buvusi seselė 1971 m. suprojektavo spalvingą vaivorykštę, kuri
pagyvina 140 pėdų aukščio suskystintų gamtinių dujų talpą.
Vaivorykštė susideda iš penkių ryškių ir spalvotų
„juostų” – cinoberio, oranžinės, geltonos, mėlynos ir
purpurinės.
Senasis John Hancock pastatas, dabartinis Berkeley Building, pastatytas
1947 m., įdomus tuo, kad jo viršūnę puošia
švyturys, kurio spalvos pranašauja dienos orą: solidi
mėlyna reiškia saulėtą ir gražų orą, blykčiojanti mėlyna –
debesuotą, solidi raudona – lietų, o blykčiojanti raudona –
sniegą. Vasaros metu blykčiojanti raudona šviesa praneša,
kad „Red Sox” beisbolo žaidynės atšauktos. Naujesnis
John Hancock Tower (oficialiai – Hancock Place) yra
patraukliausias dangoraižis Boston padangėse. Tai nuostabus 60
aukštų stiklo pastatas, kurio išorė susideda iš
10,344 grūdinto stiklo lakštų. Šie lakštai pakeitė
visus originalius lango stiklus, kurie statybos metu
pradėjo iššokti iš rėmų ir kristi žemyn ant
šaligatvių. Lyg veidrodyje dangoraižyje atsispindi debesys,
saulėtekiai, miesto vaizdai, skrendantys lėktuvai ir malūnsparniai.
Massachusetts valstijos rūmai yra ant Beacon Hill kalvos tarp vadinamų
„brownstone” namų fasadų. Pastatyti 1798 m. šie
rūmai iš kitų išsiskiria savo blizgančiu, auksu padengtu
kupolu. Originalus kupolas buvo medinis, vėliau uždengtas variu, o 1874
m. paauksuotas. Antrojo pasaulinio karo metu kupolas buvo nudažytas
tamsiai ir 1997 m. padengtas 23jų karatų auksu.
XIV Lietuvių tautinių šokių šventės ženklas vaizduoja
šokančią porą priešais tiltą. Tai yra memorialinis
Leonard P. Zakim Bunker Hill tiltas, atidarytas judėjimui 2003 metais.
Šis tiltas išsiskiria savo baltumu ir grožiu. Jis yra
pasaulyje plačiausias kabelių vantinis tiltas, susilaukęs architektų
bei inžinierių pripažinimo.
Laisvės lopšys
Kiekvienas Amerikos pradžios mokyklos mokinys išmoksta, kad JAV
nepriklausomybės troškimai ir kovos už laisvę pradžia gimė,
brendo ir tapo tikrove Boston patriotų dėka. Čia susibūrė pirmieji
„Laisvės sūnūs”, kurie, priešindamiesi Anglijos
karaliaus pastangoms vis didinti ir dauginti mokesčius, slapta ardė jo
planus. Siekdami tikslo – „be atstovavimo jokio
apmokestinimo”, – šie sūnūs įvykdė „Boston
arbatėlę” ir privedė prie pirmųjų nepriklausomybės mūšio
šūvių 1775 m. balandžio 19 dieną. Ši diena, vadinama
Patriotų diena, yra Massachusetts valstybinė šventė, kasmet
švenčiama trečią balandžio mėnesio pirmadienį. Tą dieną
savanoriai aktoriai atkuria nepriklausomybės kovos pradžią – nuo
Paul Revere atjojimo vidurnaktį iki pirmojo mūšio, saulei
tekant, kur „per pasaulį nuskambėjo šūvio aidas”.
Didžiuodamiesi savo garbingos istorijos pradžia, Boston miesto
pareigūnai prieš šešiasdešimt metų sukūrė
„Laisvės taką”. Tai dviejų su puse mylių ilgumo pėsčiųjų
takas, pažymėtas raudonomis plytomis ar dažyta raudona linija. Takas
prasideda Amerikos pirmame viešajame parke ir veda lankytoją per
16 svarbių istorinių vietų. Palei taką yra seniausios Boston bažnyčios
ir kapinės, kur palaidoti žymiausi laisvės kovotojai. Pasak liaudies
tikėjimo, kapo plėšikai iškasė John Hancock kūną ir
nukirto ranką, kuria jis pasirašė Nepriklausomybės aktą. Laimei,
kad kai šiomis dienomis mūsų paprašoma duoti savo
„John Hancock”, viso labo prašoma
pasirašyti, o ne paaukoti ranką.
Einant taku toliau, pamatysime pažymėtas vietas, kur patriotai rinkosi,
ruošėsi ir žuvo už laisvę. „Laisvės lopšio”
aikštėje yra bronzinė Samuel Adams, vieno iš
aršiausių laisvės kovotojų ir nepriklausomybės akto signatarų,
skulptūra. Deja, šiomis dienomis jo vardas yra labiau siejamas
su aukščiausios rūšies alumi. Lankytojas praeina pro
senuosius ir dabartinius Massachusetts valstijos rūmus ir pro pirmosios
Amerikos viešosios mokyklos vietą, paženklintą Benjamin Franklin
statula. Lankytojas gali aplankyti senamiesčio seniausią ir vienintelį
likusį medinį namą (1680 m.), priklausiusį patriotui Paul Revere, ir
bažnyčią, kurios bokšte buvo uždegti žibinai, duodant patriotams
žinoti, kokiu būdu atžygiuos britų kareiviai: viena šviesa
– žeme, dvi – vandeniu. Takas baigiasi prie „USS
Constitution” laivo, kuris yra seniausias, vis dar tinkantis
tarnybai karinis laivas JAV jūrų laivyne. Trijų stiebų baltojo ąžuolo
korpuso fregata, pravardžiuojama „Old Ironsides”, kasmet
išplaukia į Boston uosto vandenyną, kur yra apsukama, kad jos
šonai vienodai atlaikytų oro sąlygas.
Amerikos Atėnai
Boston yra pagarsėjęs kaip didelis intelektualinio mąstymo bei
puoselėjimo centras. Jau 1764 m. patriotas Samuel Adams miesto
pasiekimus lygino su Graikijos pasėtais vaisiais. Švietimas
mieste užima tokią svarbią vietą, kad Boston vardas yra dažnai
siejamas su universitetais. Aukštasis mokslas ir moksliniai
tyrinėjimai bei pasiekimai nuolat pastato šį miestą lyg ant
kokios pakylos, o tai ne tik žavi, bet ir kelia pavydą.
Pirmieji Amerikos kolonistai vertino ankstyvo švietimo svarbą.
Praėjus metams po pirmosios viešosios mokyklos įsteigimo, 1636
m. kaimyniniame Cambridge mieste New College atsidarė Amerikos pirmoji
aukštojo mokslo institucija. Trimis metais vėliau ši
kolegija buvo pervadinta į Harvard College, pagal dvasininko John
Harvard, kuris buvo pirmasis kolegijos profesorius, pavardę. Mirdamas
jis paaukojo universitetui ne tik pusę savo turto, bet ir 400 tomų
biblioteką. Šiemet universitetas švenčia savo garbingą
375 metų jubiliejų. Ieškodamas laimės ir sėkmės, dažnas
studentas ir jo tėvai aplanko garsų universiteto kiemą ir patrina
sėdinčio John Harvard skulptūros kairės kojos batą. Greičiausiai taip
elgdamiesi tėvai trokšta, kad jų vaikas patektų į šį
garsų universitetą. Antras garsus universitetas, nors jaunesnis, bet nė
kiek ne menkesnis, yra Massachusetts Institute of Technology (MIT).
Įsteigta Boston mieste 1866 m. Boston Tech vardu, mokykla pakeitė
pavadinimą į dabartinį ir persikėlė į Cambridge 1906 metais. Užimantis
168 akrų plotą, šis universitetas yra žinomas savo moksliniais
išradimais ir savotiškomis išdaigomis.
Šiame universitete įkurta didžiausia pasaulyje logoritminių
liniuočių kolekcija, yra branduolinis reaktorius ir labiausiai žmogų
imituojantys robotai. Kaimyninis Harvard universitetas tikriausiai
pasijuokė iš MIT 300 milijonų dolerių kainavusio
inžinieriško Frank Gehry modernizmo, kuris tuoj po atidarymo
2004 m. prakiuro. Tarp šių dvejų universitetų vyksta
draugiškas rungtyniavimas, ir dažnai tarp jų gali
išgirsti švelnų bakstelėjimą: „Ar pats studijuoji
Harvard ir nemoki skaičiuoti, ar MIT ir nemoki skaityti?” Kaip
ten bebūtų, Harvard universitetas yra garsus savo vardu, politikais ir
mokslų nebaigusiais bilionieriais kaip Bill Gates ir Mark Zuckerberg.
MIT pasižymi technologišku unikalumu, pirmuoju sukurtu
kompiuteriu ir 77 Nobelio premijos laimėtojais.
Šalia šių dviejų aukštojo mokslo milžinų, yra dar
šimtas universitetų, kolegijų bei specialybių institucijų.
Didžiausias miesto universitetas ir vienas iš didžiausių
privačių universitetų Amerikoje yra Boston University, kuriame
studijuoja daugiau nei 32,000 studentų. Nuostabu, kad šis
universitetas yra ketvirtasis didžiausias Boston miesto darbdavys.
Iš viso Boston ir Cambridge miestuose studijuoja apie ketvirtis
milijono studentų, dešimtadalis jų – iš svetimų
šalių.
,,Camelot” laikai
Jei kuri nors Amerikos šeima galėtų būti pavadinta
„karališka”, greičiausiai tai būtų Boston
„mėlynojo kraujo” brahmanų Kennedy šeima.
Šios šeimos nariai išgarsino Boston akcentą, kuris
dažnai komikų yra parodijuojamas ir pamėgdžiojamas, pvz.
„Whataya, retahdid?” („Kas tau yra, esi
kvailas?”) arba ,,Pawk the kaw at Haw’vid yawd”
(„Pastatyk automobilį Harvard kieme”). Nors 48 metų praėjo
nuo prezidento John F. Kennedy nužudymo Dallas mieste, domėjimasis
šios plačios šeimos gyvenimu, tragedijomis, politiniais
pasiekimais išlieka didelis. Ypač intriguojanti ir iki
šiol daugelį dominanti tema yra John Kennedy santykis su
moterimis, pvz., Marilyn Monroe. Kennedy žmona Jackie šeimos
metus Baltuosiuose rūmuose pavadino „Camelot” laikais. Jų
gyvenimas tapo pusiau mitiniu, legendiniu, pasauliui atrodęs nuostabiai
tobulas. Jackie žavėjo pasaulį savo grožiu, puošnumu, svetimų
kalbų mokėjimu ir inteligentišku elgesiu. Dukros Caroline
neseniai išleista knyga su kompaktinėmis plokštelėmis,
kuriose įrašyti 8,5 valandų ilgio pokalbiai su Jackie netrukus
po jos vyro mirties, pasiekė bestseller sąrašus.
Boston galima aplankyti buvusio prezidento gimimo namus, pavalgyti
„Union Oyster House” restorane, sėdint jo mėgstamiausioje
vietoje. O „Omni Parker House” viešbučio restorane
yra pažymėtas stalas, prie kurio John pasipiršo Jackie. Kur kas
rimtesnė vieta apsilankyti būtų John F. Kennedy prezidento biblioteka
ir muziejus. Architektas I. M. Pei suprojektavo šį imponuojantį
betono ir stiklo pastatą ant uosto pakrantės su panoraminiais miesto ir
vandenyno vaizdais. Čia pagarbiai dokumentuota ir atkurta prezidento ir
jo šeimos politinės karjeros pradžia, greitas jo
iškilimas, tragiška mirtis ir pomirtinis palikimas.
Lietuvių centras – South Boston
Boston mieste lietuviai pradėjo kurtis apie 1880 m. ir, kaip visuose
lietuvių telkiniuose, atvykstančių lietuvių skaičius augo bangomis.
Didžioji lietuvių dalis susitelkė South Boston rajone, vietinių
vadinamame „Southie”. Čia buvo įsteigtos parapijos,
parapijinės ir šeštadieninės mokyklos, leidyklos ir
spaustuvės. Lietuvių draugijos sparčiai būrėsi ir 1899 m. įsteigė
Lietuvių piliečių klubą. Šiandien Klubas tebegyvuoja tame
pačiame name. Ten vyksta didžioji dalis lietuviškų renginių, o
savaitgaliais veikia restoranas, siūlantis lietuviškų patiekalų
ir picos. Sekmadieniais šv. Mišios laikomos
Šv. Petro lietuvių bažnyčioje, vienintelėje likusioje
lietuvių bažnyčioje Boston apylinkėje. 2004 m. ji atšventė 100
metų jubiliejų ir sėkmingai kovojo prieš parapijos uždarymą.
Po Antrojo pasaulinio karo lietuvių veikla įsibėgėjo. Lietuviai kūrė
organizacijas, spausdino laikraščius, knygas, sudarė ir
išleido garsiąją 35 tomų ,,Lietuvių enciklopediją”. Ona
Ivaškienė įsteigė pirmąją išeivijos tautinių šokių
grupę, Julius Gaidelis – lietuvių vyrų chorą, o Aleksandra
Gustaitienė – dramos ratelį. Nors šiandien leidyklos,
spaustuvės ir parapinės mokyklos jau užsidarė, lietuvių visuomenė
išlieka veikli. Organizacijos gyvuoja, veikia
šeštadieninė mokykla, o subatvakariai pristato įvairias
kultūrines programas. Onos Ivaškienės tautinių šokių
grupė „Sambūris” kitais metais švęs savo 75 metų
jubiliejų, yra dedamos pastangos susisiekti su pirmaisiais grupės
šokėjais ir juos pristatyti būsimos šokių šventės
programos metu.
Ypač džiugu ir pagirtina, kad Boston lietuvių visuomenė apsiėmė
ruošti XIV Lietuvių tautinių šokių šventę 2012
metais. Laukiame Jūsų atvykstant. Tikimės, kad šis kuklus
supažindinimas su Boston miestu paskatins Jus suplanuoti atostogas ir
atvykti į Boston, pasigėrėti tautinių šokių šventės
programa ir pamilti šį supermiestą, kuris tikrai
nenuvils.
Marija Eivaitė Hauser –
Čikagoje buvo veikli ateitininkė, šatrijietė, santarietė.
,,Laiškai lietuviams” redakcijos narė, bendradarbiavo su
,,Ateitimi”, ,,Draugu”. Šiuo metu gyvena Boston.
Užaugino tris sūnus.
Šv. Petro lietuvių parapijos altorius.
Šv. Petro lietuvių parapijos išorė su kryžiais primena Lietuvos Kryžių kalną.