Apie revoliuciją ir evoliuciją spaudoje
RAMUNĖ KUBILIŪTĖ
Romualdas Kriaučiūnas savo straipsnyje, išspausdintame
,,Draugo” lapkričio 10 d. numeryje, citavo Jungtinių Tautų
intelektualinės nuosavybės agentūros vadovą Francis Gurry, kuris,
kalbėdamas su dienraščiu ,,La Tribune de Geneve”, teigė:
,,Tyrimai rodo, kad iki 2040 metų jie [spausdinti laikraščiai]
išnyks. JAV jų nebebus jau 2017 metais.” Gurry įsitikinęs,
jog tai ,,yra revoliucija”, bet ,,tame nėra nieko gera ar
bloga”. Žurnalistai, mokslininkai ir bibliotekininkai tokius
pasikeitimus greičiausiai pavadintų ,,evoliucija”, o ne
revoliucija, bet turbūt sutiktų su teiginiu, kad ,,tame nėra nieko gera
ar bloga”. Iš tikrųjų taip ir yra.
Gali būti, jog ateityje bus visiškai pereita prie
laikraščių skaitymo naudojant įvairius prietaisus (,,iPad”
planšetiniuose kompiuteriuose ar kitokiais), kaip tai dabar
važiuodami viešuoju transportu dažnai daro ,,The New York
Times” skaitytojai. Kai kalbama apie laikraščių turinį,
nėra svarbu, ar jis yra spausdintas, ar nespausdintas, svarbiausia, kad
kas nors rūpintųsi to turinio išsaugojimu ir užtikrintų
skaitytojų priėjimą prie jo.
Kaip ten bebūtų, laikraščiai, nesvarbu kokio formato, yra mūsų
atmintis, ir kas nors turi rūpintis jų prieinamumu dabar ir jų
išsaugojimu ateities kartoms. Ne vien lietuviams tai rūpi. Tuo
rūpinasi ar tuo turėtų labiau rūpintis visų laikraščių leidėjai
ir bibliotekos. Viename bibliotekininkų susirinkime, vykusiame vasario
mėnesį, laikraščio ,,Chicago Sun-Times’’ leidėjas ir
buvęs redaktorius John Barron sakė, kad jo laikraštis pasiūlė
per daug medžiagos nemokamai prieinamoje tinklavietėje ir vėliau buvo
sunku sugalvoti, kaip priversti skaitytojus/ tinklavietės lankytojus
laikraštį užsiprenumeruoti, nes, jie, pripratę nemokamai prieiti
prie laikraščio turinio, nenorėjo už tai vėliau mokėti.
Šių metų lapkričio pradžioje vykusioje ,,Charleston Conference:
Issues in Book and Serial Acquisition”, kurioje dalyvavo per
1,400 bibliotekininkų, leidyklų atstovų ir kt., net keliose sesijose
buvo skaitomi pranešimai apie laikraščius internetiniame
amžiuje. Universitetų ir vietovių bibliotekoms buvo mestas
iššūkis – jos turi skaitmeninti ar kaip nors kitaip
išsaugoti savo vietinius laikraščius, ar tai būtų
vietovių ar universitetų leidžiami leidiniai. Buvo pateiktas
,,Christian Science Monitor” pavyzdys, kuris ne tik skaitmenina
savo numerius, taip užtikrindamas ,,oficialų numerį” (,,official
newspaper issue of record”), bet ir, laikraščio leidėjų
pageidavimu, ,,ProQuest” bendrovė paruošia šio
laikraščio mikrofilmus.
Kiekviena leidykla, biblioteka ar įstaiga, atsakinga už archyvavimą,
turi skirtingas strategijas. Įdomu, ar visus patenkins Nacionalinės
Martyno Mažvydo bibliotekos pastangos suskaitmeninti ir internetinėje
svetainėje Epaveldas.lt patalpinti išeivijoje leidžiamų ar
leistų lietuviškų laikraščių senus numerius, o gal
Mažvydo biblioteka galvoja ir apie kitokius leidinių išsaugojimo
būdus? Ar ,,Draugo” ir kitų išeivijoje leidžiamų
lietuviškų laikraščių leidėjai yra numatę, kaip
archyvuoti dabar leidžiamus numerius, nesvarbu, ar tie
laikraščiai yra leidžiami popieriniame, ar internetiniame
formate? Ką jau kalbėti apie verslo modelius – kaip visa tai bus
įveikiama?..
* * *
Kita tema, kuri dažnai diskutuojama tarp lietuvių, yra Lietuvos
žurnalistikos etika ar jos stoka. Kitame spaudos lauke, mokslinėje
literatūroje, lietuviai prisijungė prie tarptautinės akademines
leidyklas vienijančios organizacijos ir tapo vieno iš jos
projekto, kuris siekia informuoti mokslinių straipsnių skaitytojus,
dalyviais.
Organizacija ,,CrossRef” (www. crossref.org) šiuo metu
kuria logotipą, per kurį mokslinio straipsnio skaitytojas gali
sužinoti, kokią straipsnio versiją jis mato – ar po straipsnio
išspausdinimo buvo kokių nors pataisymų, nesklandumų, komentarų
apie faktus, metodologiją, neetišką finansinę paramą ir pan.
,,Būsimo projekto ‘CrossMark’ tikslas – nuolat
atnaujinamas mokslinių straipsnių turinys su visiems skaitytojams
matomais pataisymais. Paspaudęs ant greta teksto esančio
‘CrossMark’ logotipo, skaitytojas matytų, ar straipsnis
taisytas, ir lengvai rastų visus pakeitimus, padarytus straipsnio
autoriaus.” Kas pirmasis išbandė šį naują
,,CrossMark” projektą pasaulyje? Tai padarė Vilniaus Gedimino
technologijos universitetas, išmėginęs naują logotipą savo
žurnalo ,,Verslas: teorija ir praktika/Business: theory and
practice” straipsniuose. Apie ,,CrossRef” plačiai buvo
rašoma šių metų vasario 25 d. internetiniame
dienraštyje Bernardinai.lt. Straipsnis pasirodė po Vilniaus
knygų mugės, kurioje dalyvavo ,,CrossRef” naujovių direktorius
Geoffey Bilder. Pirmuoju ,,Cross-Ref” nariu Lietuvoje birželio
mėn. tapo VGTU. Spalio mėn. ,,CrossRef” paskelbė apie VGTU
dalyvavimą išbandant ,,CrossMark” projektą.