Apie revoliuciją ir evoliuciją spaudoje

RAMUNĖ KUBILIŪTĖ

Romualdas Kriaučiūnas savo straipsnyje, išspausdintame ,,Draugo” lapkričio 10 d. numeryje, citavo Jungtinių Tautų intelektualinės nuosavybės agentūros vadovą Francis Gurry, kuris, kalbėdamas su dienraščiu ,,La Tribune de Geneve”, teigė: ,,Tyrimai rodo, kad iki 2040 metų jie [spausdinti laikraščiai] išnyks. JAV jų nebebus jau 2017 metais.” Gurry įsitikinęs, jog tai ,,yra revoliucija”, bet ,,tame nėra nieko gera ar bloga”. Žurnalistai, mokslininkai ir bibliotekininkai tokius pasikeitimus greičiausiai pavadintų ,,evoliucija”, o ne revoliucija, bet turbūt sutiktų su teiginiu, kad ,,tame nėra nieko gera ar bloga”. Iš tikrųjų taip ir yra.

Gali būti, jog ateityje bus visiškai pereita prie laikraščių skaitymo naudojant įvairius prietaisus (,,iPad” planšetiniuose kompiuteriuose ar kitokiais), kaip tai dabar važiuodami viešuoju transportu dažnai daro ,,The New York Times” skaitytojai. Kai kalbama apie laikraščių turinį, nėra svarbu, ar jis yra spausdintas, ar nespausdintas, svarbiausia, kad kas nors rūpintųsi to turinio išsaugojimu ir užtikrintų skaitytojų priėjimą prie jo.

Kaip ten bebūtų, laikraščiai, nesvarbu kokio formato, yra mūsų atmintis, ir kas nors turi rūpintis jų prieinamumu dabar ir jų išsaugojimu ateities kartoms. Ne vien lietuviams tai rūpi. Tuo rūpinasi ar tuo turėtų labiau rūpintis visų laikraščių leidėjai ir bibliotekos. Viename bibliotekininkų susirinkime, vykusiame vasario mėnesį, laikraščio ,,Chicago Sun-Times’’ leidėjas ir buvęs redaktorius John Barron sakė, kad jo laikraštis pasiūlė per daug medžiagos nemokamai prieinamoje tinklavietėje ir vėliau buvo sunku sugalvoti, kaip priversti skaitytojus/ tinklavietės lankytojus laikraštį užsiprenumeruoti, nes, jie, pripratę nemokamai prieiti prie laikraščio turinio, nenorėjo už tai vėliau mokėti.

Šių metų lapkričio pradžioje vykusioje ,,Charleston Conference: Issues in Book and Serial Acquisition”, kurioje dalyvavo per 1,400 bibliotekininkų, leidyklų atstovų ir kt., net keliose sesijose buvo skaitomi pranešimai apie laikraščius internetiniame amžiuje. Universitetų ir vietovių bibliotekoms buvo mestas iššūkis – jos turi skaitmeninti ar kaip nors kitaip išsaugoti savo vietinius laikraščius, ar tai būtų vietovių ar universitetų leidžiami leidiniai. Buvo pateiktas ,,Christian Science Monitor” pavyzdys, kuris ne tik skaitmenina savo numerius, taip užtikrindamas ,,oficialų numerį” (,,official newspaper issue of record”), bet ir, laikraščio leidėjų pageidavimu, ,,ProQuest” bendrovė paruošia šio laikraščio mikrofilmus.

Kiekviena leidykla, biblioteka ar įstaiga, atsakinga už archyvavimą, turi skirtingas strategijas. Įdomu, ar visus patenkins Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pastangos suskaitmeninti ir internetinėje svetainėje Epaveldas.lt patalpinti išeivijoje leidžiamų ar leistų lietuviškų laikraščių senus numerius, o gal Mažvydo biblioteka galvoja ir apie kitokius leidinių išsaugojimo būdus? Ar ,,Draugo” ir kitų išeivijoje leidžiamų lietuviškų laikraščių leidėjai yra numatę, kaip archyvuoti dabar leidžiamus numerius, nesvarbu, ar tie laikraščiai yra leidžiami popieriniame, ar internetiniame formate? Ką jau kalbėti apie verslo modelius – kaip visa tai bus įveikiama?..
* * *

Kita tema, kuri dažnai diskutuojama tarp lietuvių, yra Lietuvos žurnalistikos etika ar jos stoka. Kitame spaudos lauke, mokslinėje literatūroje, lietuviai prisijungė prie tarptautinės akademines leidyklas vienijančios organizacijos ir tapo vieno iš jos projekto, kuris siekia informuoti mokslinių straipsnių skaitytojus, dalyviais.

Organizacija ,,CrossRef” (www. crossref.org) šiuo metu kuria logotipą, per kurį mokslinio straipsnio skaitytojas gali sužinoti, kokią straipsnio versiją jis mato – ar po straipsnio išspausdinimo buvo kokių nors pataisymų, nesklandumų, komentarų apie faktus, metodologiją, neetišką finansinę paramą ir pan. ,,Būsimo projekto ‘CrossMark’ tikslas – nuolat atnaujinamas mokslinių straipsnių turinys su visiems skaitytojams matomais pataisymais. Paspaudęs ant greta teksto esančio ‘CrossMark’ logotipo, skaitytojas matytų, ar straipsnis taisytas, ir lengvai rastų visus pakeitimus, padarytus straipsnio autoriaus.” Kas pirmasis išbandė šį naują ,,CrossMark” projektą pasaulyje? Tai padarė Vilniaus Gedimino technologijos universitetas, išmėginęs naują logotipą savo žurnalo ,,Verslas: teorija ir praktika/Business: theory and practice” straipsniuose. Apie ,,CrossRef” plačiai buvo rašoma šių metų vasario 25 d. internetiniame dienraštyje Bernardinai.lt. Straipsnis pasirodė po Vilniaus knygų mugės, kurioje dalyvavo ,,CrossRef” naujovių direktorius Geoffey Bilder. Pirmuoju ,,Cross-Ref” nariu Lietuvoje birželio mėn. tapo VGTU. Spalio mėn. ,,CrossRef” paskelbė apie VGTU dalyvavimą išbandant ,,CrossMark” projektą.