Pagerbiant žuvusius savanorius, karius, partizanus aukurą uždega 
Sigitas Savickas, gen. Daukanto jūrų šaulių kuopos vadas, jam padeda
šaulės. Uždegimą stebi Juozas Mikulis (d.) LKVS „Ramovė” pirmininkas,
vadovavęs iškilmėms prie Laisvės kovų paminklo.

Vinco Staniškio nuotr.

Lietuvos kariuomenės įsteigimo paminėjimas Čikagoje

Antanas Paužuolis

Jau tapo tradicija, kad kiekvienų metų rudenį, apie lapkričio 23 dieną, Čikagoje surengiamas Lietuvos kariuomenės įsteigimo paminėjimas. Šios garbingos sukakties paminėjimams vadovauja ramovėnai, talkinant birutietėms ir šauliams. Tokie paminėjimai atgaivina patriotiškus jausmus, o tai labai svarbu gyvenant toli nuo Tėvynės. Aukščiau paminėtos organizacijos labai daug prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Jos ir kitos lietuviškos organizacijos nuolatos skelbė Amerikos ir kitų pasaulių vyriausybėms apie okupuotos Lietuvos vargus ir prašė pagalbos ją išlaisvinti. Dalyvavę Nepriklausomos Lietuvos atkūrime negali pamiršti tų didingų įvykių ir tautiečių pasiaukojimo dėl Lietuvos. Vienas iš jų buvo savosios kariuomenės suorganizavimas. Senas posakis sako, ,,niekas neduoda laisvės veltui, ją reikia atsikovoti”, šią laisvę Lietuvai atkovojo mūsų kariuomenės pulkai.

Šiais metais suėjo jau 90 metų, kai Lietuva įkūrė savo kariuomenę. Kažin ar yra likę asmenų, kurie kovojo su ,,bermontininkais”, lenkų pulkais ir lietuvių komunistais, norėjusiais Lietuvą prijungti prie Rusijos? Su pagarba prisimename šiuos didvyrius ir lenkiame prieš juos savo žilstančias galvas. Žvelgiant į šių dienų senstančią išeiviją ir matant labai mažai jaunesnės kartos atstovų, braunasi klausimas, kas beprisimins senuosius kovotojus, kai mūsų nebebus.

* * *
Lapkričio 23 dieną 10:30 val. r. ramovėnai, birutietės, šauliai ir lietuviška visuomenė rinkosi į tėvų jėzuitų koplyčią šv. Mišioms, skirtoms Lietuvos kariuomenės žuvusiems paminėti. Šv. Mišias atnašavo kun. Antanas Gražulis, SJ, pasakydamas įsidėmėtinas mintis, tinkančias šiai šventei. ,,Niekas žuvusių kovotojų neatmins, jeigu mes ar asmenys po mūsų užmirš. Būkime mintyse su jais ir maldoje dėkokime jiems”. Mišių metu giesmes atliko muzikės Dalios Gedvilienės suorganizuotas chorelis, kuris talkina giesmėmis kun. Gražuliui pamaldų metu.

Po šv. Mišių dalyviai su vėliavomis vyko į Jaunimo Centro sodelį prie Laisvės ir kovų paminklo. Čia iškilmes vedė Lietuvių karių veteranų sąjungos ,,Ramovė” pirmininkas Juozas Mikulis, tardamas įvadinį žodį ir pakviesdamas gen. Daukanto jūrų šaulių kuopos vadą Sigitą Savicką uždegti aukurą. Jam talkino dvi šaulės. Pagerbiant žuvusius karius už Lietuvos laisvę buvo padėtas trispalvėmis juostomis papuoštas vainikas. Jį padėjo Mykolas Abarius, einantis Išeivijos lietuvių šaulių vado pareigas, atvykęs net iš Detroito, MI. Vainiką nešė LDK Birutės draugijos atstovės: Jūratė Variakojienė ir dr. Renata Variakojytė–Staniškienė. Jauniausi šios šventės dalyviai, savanorio kūrėjo plk. ltn. Jono Variakojo ir buvusio ilgamečio ,,LKVS Ramovė” pirmininko kapitono Andriaus Juknevičiaus provaikaičiai: Gabija ir Vytautas Staniškiai padėjo trispalvių gėlių puokštę. Reikia pasidžiaugti, kad tai ketvirta karta, dalyvaujanti kariuomenės pagerbimo šventėje. Pagarba tėvams ir seneliams, skatinantiems jaunimą nepamiršti laisvės gynėjų, įjungiant juos į paminėjimo iškilmes. Paminėjimo apeigos prie kovų paminklo baigtos giesme ,,Marija, Marija”.

Tolimesnė minėjimo dalis įvyko Šaulių namuose. Minėjimui vadovavo Mikulis, pakviesdamas susirinkusius atsistojimu pagerbti mirusius karius ir kitus laisvės kovotojus, paaukojusius savąsias gyvybes už Lietuvos laisvę. Kun. Jaunius Kelpšas sukalbėjo palaiminimo maldą, trumpai iškeldamas karių, partizanų pasiaukojimą Tėvynės gerovei ir kvietė niekada jų neužmiršti ir maldoje juos prisiminti. Kariuomenės įsteigimo metinių proga, švenčiant 90 metų Jubiliejų, sveikinimus pasakė ALT’o pirmininkas advokatas Saulius Kuprys ir Mažosios Lietuvos rezistencijos pirmininkas Algis Regis. Jie savo sveikinimuose išreiškė padėką kariams, kovojusiems dėl Lietuvos Nepriklausomybės, taip pat prisiminė ir vėliausio laiko partizanus. Kalbėtojai pabrėžė, kad Lietuva gyvuos tol, kol rasis didvyrių, norinčių aukotis už Tėvynės laisvę.

Pagrindinę kalbą pasakė Abarius. Savo pranešime jis aptarė kariuomenės kūrimosi laikotarpį, to meto rūpesčius, nepriteklius, pasakojo apie gynėjus, pasiryžusius mirti už tėvų žemę.

Švenčiant Lietuvos kariuomenės įkūrimo 90 metų jubiliejų ir norint, kad daugiau mūsų tautiečių pažintų jos kūrimosi sąlygas, Abariaus pranešimas bus išspausdintas atskirai. Šio susirinkimo metu taip pat įvyko Šaulių sąjungos priesaika, kurią davė šeši šauliai. Meninę programą atliko Ligita ir Algimantas Barniškiai. Po to vyko pasisvečiavimas, kuriam vadovavo Zita Bagdžiuvienė, talkinant darbščioms padėjėjoms.

Kariuomenės 90 metų jubiliejaus minėjimo dalis dalyvių (iš k.): Ona  Gradinskienė, kun. Jaunius Kelpšas, Jonas Gradinskas, Danguolė Bielskienė, Mykolas Abarius, Algis Regis, Saulius Kuprys, Jūratė Variakojienė, Roma Bielskienė ir Juozas Mikulis.

Jono Variakojo nuotr.

Švenčiant Lietuvos kariuomenės įkūrimo 90 metų jubiliejų, pagerbiant žuvusius Lietuvos karius, buvo padėtas vainikas ir gėlių pintinėlė prie Laisvės kovų paminklo, Jaunimo centro sodelyje. Vainiką padėjo Mykolas Abarius, Lietuvių šaulių sąjungos išeivijoje vadas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštienės Birutės draugijos atstovės Jūratė Variakojienė ir dr. Renata Variakojytė-Staniškienė. Trispalvių gėlių pintinėlę padėjo savanorio kūrėjo plk. lt. Jono Variakojo provaikaičiai Gabija Staniškytė ir Vytautas Staniškis. 

Vinco Staniškio nuotr.