,,Viskas atsimuša į finansus”
R. Kriaučiūnas kalbina Draugo fondo tarybos pirmininkę, vieną iš dienraščio leidėjų tarybos narių M. Remienę
Marijos Remienės, Draugo fondo tarybos pirmininkės, vienos iš
,,Draugo” leidėjų tarybos direktorių, vedamasis
,,‘Draugo’ padėtis ir ateitis” (,,Draugas”,
2009 m. lapkričio 7 d.) paskatino daugiau pasidomėti paliestomis
dienraščio temomis. Ji mielai sutiko pasidalinti savo atsakymais
į iškeltus klausimus.
– Pirmiausia, noriu Jus
pasveikinti su artėjančia sėkmingų ,,Draugo” jubiliejinių metų
pabaiga. ,,Draugo” šimtmečio jubiliejaus renginiai eina
prie pabaigos: surengtas koncertas Čikagoje, paruošta ir
išleista knyga ,,‘Draugui’ – 100. Už tikėjimą
ir lietuvybę”, Čikagoje ir Lietuvoje atidaryta jubiliejinė
paroda, ką tik įvyko minėtos knygos pristatymas ir susitikimas su
kultūrinio priedo redaktore Renata Šerelyte Jaunimo centre,
Čikagoje, ir Pasaulio lietuvių centre, Lemont. Kuris įvykis ar renginys
Jums buvo prasmingiausias, kurį ilgiausiai atsiminsite?
– ,,Draugo” jubiliejų stengėmės paminėti įvairiais
renginiais per ištisus šiuos 2009 metus. Nenorėčiau
praleisti nei to, kurio Jūs nepaminėjote, būtent akademinio simpoziumo,
įvykusio Jaunimo centre, Čikagoje. Ne iš vieno girdėjau, kad
,,Draugas” jam/jai yra lyg šeima. Tad kalbant apie
prasmingumą negalėčiau išskirti nė vieno renginio – visi
buvo prasmingi. Vis dėlto įspūdingiausias renginys buvo Vilniuje
sutinkant knygą ,,‘Draugui’ – 100. Už tikėjimą ir
lietuvybę”. Toje popietėje apie ,,Draugą” sužinojo
lietuviai, suvažiavę į Pasaulio lietuvių bendruomenės seimą Vilniuje
iš viso pasaulio. Salėje, kuri talpina 750 sėdimų vietų, buvo
visa užpildyta, pritrūko vietos net stovintiems salės šonuose.
– Savo vedamajame Jūs,
pastebėjusi, kad vis atsiranda įvairių kalbų apie ,,Draugą”,
užtikrinate, kad dienraštis laikosi tvirtai ir yra toje pačioje
vietoje. Kokios tos kalbos ir gandai, kurių nereikėtų klausytis?
– ,,Draugo” pastatas yra toje pačioje vietoje, tvirtai
stovi ir dienraštis spausdinamas ten pat. Nereikia skleisti
faktais nepagrįstų gandų, o laukti faktinės informacijos iš
dienraščio leidėjų tarybos.
– Toliau rašote, kad
Marijonų provincija nutarė turimą pastatą parduoti. Vadinasi,
persikėlimas į kitas patalpas anksčiau ar vėliau turės įvykti, nebent
,,Draugas” turimas patalpas pats nupirktų. Kur keltis? Teigėte,
kad yra trys vietos, bet nė viena jų netinka redakcijai ir
administracijai. Kiek girdėjau, bent vienoje iš tų vietų jau
buvo pradėti remonto darbai, siekiant patalpas pritaikyti naujiems
poreikiams. Kas nutiko?
– Tėvų marijonų neliko Čikagoje, vienuolyno pastatas liko
tuščias. Todėl tėvai marijonai nori visą nuosavybę parduoti,
įskaitant ir ,,Draugo” pastatą. Pirmiausia buvo pasiūlyta pirkti
,,Draugo” užimamas patalpas dienraščio leidėjams. Visa
problema – leidėjai neturi pinigų. ,,Draugo” pastatas
pritaikytas spaudos darbams. Jei atsirastų mecenatas (ar mecenatų),
pasilikus vietoje, išsispręstų kai kurios svarbios problemos
kaip saugumas, archyvas ir persikėlimo išlaidos. Jūs girdėjote
gerai, kad vienoje vietoje jau buvo pradėtas remontas. Nors patalpa
išdažyta, bet ,,Draugo” leidėjams lieka įvesti elektrą
kompiuteriams, dauginimo ir lankstymo mašinoms bei vėdinimą
vasarai. Visa ši įranga reikalauja didesnės elektros įtampos,
kuri, pagal gautą profesionalų apskaičiavimą, kainuotų 28,000 dol. Jei
atsiras mecenatas, bandysime tęsti remonto darbus.
– Buvo siūlymų tėvams marijonams
nuoširdžiai padėkoti už ilgalaikį ,,Draugo” globojimą ir
toliau eiti savo keliu. Ką Jūs manote šiuo klausimu?
– ,,Draugo” leidėjai buvo patys tėvai marijonai, jie
globojo ir leido dienraštį 90 metų. Ne tik tarybos direktoriai,
bet ir visi dienraščio skaitytojai yra dėkingi už jų
pasiaukojimą lietuviškai veiklai Amerikoje. Jei bus galimybė,
eisime savo keliais.
– Jeigu toks draugiškas
atsiskyrimas vis tiek įvyktų, reikėtų kurti naują arba glaustis prie
jau esančios pelno nesiekiančios organizacijos, sugebančios toliau
,,Draugą” leisti. Ar tokiu leidėju galėtų ir sutiktų būti Draugo
fondas, kuriam šiuo metu Jūs vadovaujate?
– Ar yra šiais laikais tokia organizacija, kuri norėtų
aukotis lietuviškai, ne bulvarinei spaudai, kaip aukojosi tėvai
marijonai? Draugo fondas jau aštuonerius metus
finansiškai remia dienraščio leidybą ir rems tol, kol
Fondas turės pinigų. Draugo fondas buvo sukurtas dienraštį
remti, bet ne perimti visą jo leidimą. Belieka apgaileistauti, kad mūsų
tautiečiai neprisimena Draugo fondo savo testamentuose.
– Savo vedamajame teisingai
pastebėjote krintantį prenumeratorių skaičių dėl neišvengiamos
mirties, o naujų skaitytojų, Jūsų žodžiais tariant,
neišauginome. Vilties kibirkštėlę jauniems skaitytojams
duoda internetinio ,,Draugo” galimybė. Taigi, galime arba
garbingai, kartu su Margiriu žūti, arba atsigręžti į šių dienų
bei ateities technologiją, galvoje turiu internetinį ,,Draugą”.
Aišku, galimi ir abu formatai iki mūsų karta išmirs. Ką
manote Jūs?
– Internetinis ,,Draugas” reikalingas, bet jis turi būti
apmokamas. Vis dėlto dauguma ,,Draugo” skaitytojų neturi
kompiuterių ir popierinis laikraštis būtinas. Ar internetas
išgelbės ,,Draugą” nuo ,,mirties”, parodys tik
laikas. Jau keletą metų ,,Draugas” savo dalį medžiagos internete
pateikia nemokamai, nors dienraštis už tai pinigų negauna.
– Gerai, kad rūpinatės
,,Draugo” archyvų likimu. Rašote, kad archyvų negali
priimti nei ALKA Putname nei archyvai, esantys Jaunimo centre,
Čikagoje. Ar su tomis vietomis jau buvo kalbėta, ar gavote tokius
kategoriškus ir neigiamus atsakymus?
– Dėl ,,Draugo” archyvo nuvykusi į Putnamą
asmeniškai kalbėjau, bet ALK’oje vietos šimtamečio
dienraščio archyvui nėra. Panašus atsakymas gautas ir
iš Lituanistikos tyrimo ir studijų centro. Gali atsirasti vieta
rūsyje, bet ar tai tinkama vieta archyvui?
– Siūlote ,,Draugo”
archyvui nupirkti dabartinį ,,Draugo” pastatą, nors lėšų
nėra. Ar nebūtų pigiau ir praktiškiau bent svarbiausią archyvinę
medžiagą pervesti į kompiuterinį sandėliavimą ir viską laikyti nors ir
batų dėžutėje? Manyčiau, kad tokio pavidalo sutelktus lobius mielai
priimtų bet koks archyvas Amerikoje ar Lietuvoje.
– Leidėjų taryba jau keletą metų svarsto apie ,,Draugo”
archyvo perkėlimą į kompiuterinį sandėliavimą. Vis dėlto pastatas yra
reikalingas ne tik archyvui, bet ir kitoms, mano jau anksčiau minėtoms
problemoms. Tačiau viskas atsimuša į finansus – tiek
archyvo problema, tiek saugumas bei persikėlimas ar pasilikimas
vietoje.
– Ačiū Jums už suteiktą informaciją, pasidalijimą rūpesčiais ir ateities planais.
Kalbėjosi Romualdas Kriaučiūnas