Bettyann ir Juozas Liūdžiai anūkų apsuptyje.

Mokomės iš bitelių

Danutė Grajauskienė

Juozas Liūdžius prie savo namo New Britain miesto pakraštyje, nedideliame sklypelyje, turi kelis bičių avilius. Darže augina dar šiek tiek aviečių, svogūnų, pomidorų. Nedaug – ne prisivalgyti, o išeiti į gamtą – pasikrapštyti. Tiesa, turi ir obels medį, ir kriaušę – tai vis ūkininkavimo palikimas. Juozas gyveno Lietuvos kaime (Vilkeliškių kaime, Sintautų valsčiuje, Šakių apskrityje), užaugo nedideliame ūkyje. Būdamas 12 metų su tėvais nuo karo pasitraukė į Vakarus. 1949 m. emigravo į Ameriką ir apsigyveno New Britain, CT, kur dar ir dabar tebegyvena. Atlikęs karinę tarnybą mokėsi braižymo ir toje srityje dirbo didžiuliame „Stanley Works” fabrike. Vėliau su partneriu atidarė savo metalo ir grafito apdirbimo fabrikėlį Simstury, CT.

Juozo žmona Elizabeth Ann (dar kitaip vadinama Bettyann) gimė jau Amerikoje, Tarriffville, prie Hartford, tabakyno rajone. Elizabeth Ann seneliai į Ameriką emigravo XIX šimtmetyje, dar būdami jaunuoliai, vedami garso apie auksu grįstas Amerikos gatves. Abu jos tėvai – lietuviai. Tėvas buvo malonaus, linksmo būdo, muzikalus, grojo smuiku. Tas savybes paveldėjo ir dukra. Tėvas mėgdavo pasakoti įvykį, kai jo būsima žmona prieš jų vestuves pamačiusi, kad automobilis neplautas, aptaškytas, atsisakė į jį sėstis. Jis nuvažiavo ir upely nuplovė tik vieną automobilio pusę. Viskas buvo gerai, kol ji nepamatė, kad kita automobilio pusė nenuplauta...

Nors Bettyann kalbėjo lietuviškai, jos kalbos žinios dar labiau praturtėjo pradėjus draugauti, o vėliau susituokus su Juozu, dypuku.

Ir Juozas, ir Bettyann yra labai muzikalūs – Beetyann turi retą klausą ir puikų sopraną, Juozas groja akordeonu. Antano tėvas irgi grodavo. Atvykę į Ameriką 1949 metais prie pajamų vieną kitą dolerį prisidėdavo grodami užeigose. Juozas dar ir dabar į svečius neina be savo armonikos, kuriai pritariant pokyliai virsta lietuviškais koncertais.

Abudu veiklūs lietuvių bendruomenėje ir Šv. Andriejaus darbingoje parapijoje, kur juos rasi ir prie „tanciaus ir prie rožančiaus”. Nebijo jokio darbo: nei stalų sunešti, nei bulvinių blynų kepti. Visada draugiški, šypsosi, nors kartais ir sunku ant kojų nuo darbų pastovėti.

Šv. Andriejaus klebonas, tėvas Smith juos vadina savo parapijos ramsčiais. Bettyann, būdama labai muzikali, vargonavo keliose bažnyčiose, giedojo chore, giedojo ir solo. Jos gražus, skaidrus sopranas – tai choro vedamasis balsas. Balsą ji lavino pas privačius mokytojus. Yra dainavusi J. Beinoriaus vadovaujamame „Svajonių” sekstete, kuris savo laiku gastroliavo po visą Rytinį pakraštį. Ji su Šv. Andriejaus parapijos choru dalyvavo Čikagos ir Toronto dainų šventėse. Vietiniuose renginiuose prieš minėjimus Bettyann paruošia lietuviškų dainų vertimus į anglų kalbą, kad amerikiečiai svečiai suprastų, apie ką dainuojama. Ji taip pat sukuria kupletus ir pati juos skaito ar padainuoja šeimos ar draugų šventėse.

Bettyann dalyvavo New Britain Chorale grupėje, taip pat akompanuodavo „Steel Strings Band” Manchester miestelyje. Grupė susidėjo iš lietuvių ir latvių. Prieš savo vestuves, kurios įvyko 1956 m., ji dainavo Simsbury, CT Light Opera Co., kuri stato Gilbert & Sullivan operetes. Ji buvo nominuota National Woman of the Year.

Abu Liūdžiai organizuodavo lietuvių programas ir parodinį stalą su lietuviškais eksponatais ir maistu kasmetiniame New Britain renginyje Main Street USA. Abu priklausė ar priklauso skautams, Vyčiams (6ta kuopa Hartforde), eina įvairias pareigas NB apylinkės bendruomenėje. Šv. Andriejaus parapijoje priklauso Senior Choir, Rosary Society, Pensininkų klubui. Juozas Mišių metu buvo lektorius. Kur tik reikėjo rankų ar pagalbos, Liūdžiai ten ir vyko.

Juozas ir Bettyann turi keturis vaikus: du sūnus ir dvi dukteris. Vaikai: Virginia, Juozas, Teresė ir Raimundas, – turi po 2 vaikus, tad iš viso yra aštuoni anūkai: 5 berniukai ir 3 mergaitės. Vaikai irgi nori nenori yra įtraukti į parapijos ir bendruomenės darbus. Vyriausia duktė Virginia groja vargonais ir turi gražų soprano balsą. Bettyann sako, kad Virginijos sūnus, 8 metų CJ, turi retą klausą.

Beveik visi anūkai atostogauja seselių stovykloje Neringoje. Jie lanko angliškai kalbančių vaikų stovyklą, kur yra perduodama lietuviška dvasia ir tradicijos. To mokosi ir iš močiutės, kuri prieš šv. Velykas rodo, kaip kiaušinius marginti, o prieš Kalėdas paruošia lietuviškas Kūčias su specialiom šeimos tradicijom, skaitoma Evangelija, anūkams uždegus po žvakutę ant stalo.

Gražu matyti Juozo ir Bettyann vaikus ir anūkus per renginius ir ypač per tautinius minėjimus, pasidabinusius tautiniais drabužiais ar bent austu kaklaraiščiu, kantriai sėdinčius suoluose per ilgas kalbas.

Per rugsėjo 27 d. Lietuvių Bendruomenės renginį vyriausias Liūdžių anūkas Kevin Liūdžius, Juozo sūnus, buvo apdovanotas New Britain LB kaip 2008 metų pasižymėjęs jaunuolis. Kevin rudenį pradėjo studijuoti Southern Ct. State University komunikacijos srityje. Mėgsta sportuoti, ypač žaisti futbolą ir beisbolą. Daug valandų yra dirbęs Šv. Andriejaus parapijoje, dešimt metų stovyklavo Neringoje, dvejus metus buvo namelio vadovas (counselor). Kai „senelis” Juozas per daug užimtas, Kevin moka ir raguolį iškepti specialiai įrengtame pečiuje, sukurtame to paties „senelio”.

Visi keturi Liūdžių vaikai gyvena apie 15 mylių nuo tėvų, visi dirba savo srityse, dažnai aplanko tėvus, svečiuojasi ir vaišinasi lietuviškais Bettyann ar Juozo paruoštais patiekalais.

Abu Liūdžiai mėgsta keliauti. Su ekskursijomis dalyvavo beveik visose Tautinių šokių šventėse, Dainų šventėse. Lietuvoje viešėjo tris kartus, aplankė Juozo tėviškę Vilkeliškiuose, apsiverkė ten, kur anksčiau buvo gražus ūkis, radę tik plyną lauką. Jie taip pat du kartus buvo Aliaskoje – taip patiko ta valstija, kad turėjo dar kartą ją pamatyti. Keliavo su draugais per Panamos kanalą, buvo Meksikoje, Italijoje, Floridoje, St. Martin saloje. Juozo svajonė buvo su automobiliu apvažiuoti visą Ameriką.

Liūdžių šeima – tai žmonės, kurie randa laiko ir darbams, ir draugams. Juozas kepa raguolius, siuntinėja juos per visą Ameriką. Jis moka padaryti ir krupniką iš savo bitelių medaus, bet tai – tik draugams. Žinai, kad esi draugas, jei pasiūlo: „Nori krupniko?” Mažai kas atsisako to skanėsto.

Liūdžiai jau atšventė savo 52-ąjį vedybų jubiliejų, pergyveno daug liūdnų ir daug gerų dienų. Kas jiems davė energijos – tai nusiteikimas būti linksmiems, patenkintiems, bendravimas su kitais juos pralinksminant, užjaučiant, pagelbėjant. Daug laimės suteikia dėkingumas Visagaliui už suteiktą šeimą ir mielus draugus.

Taip gyvena Liūdžių šeima: darbšti, draugiška, miela. Kaip jie patys sako, visada nuo darbų pavargę, bet niekad nesiskundžia.