KOMENTARAS

Sen. Richard J. Durbin tikrai vertas Balzeko muziejaus
jam suteikiamos garbės

Š. m. gruodžio 1 d. ,,Draugo” skiltyje ,,Laiškai, nuomonės, komentarai” dr. Robertas Vitas priekaištauja dėl JAV senatoriaus Richard J. Durbin išrinkimo Balzeko lietuvių kultūros muziejaus metų žmogumi. Cituoju keletą dr. Vito pastabų:
Sen. Durbin lietuviška kilmė dažnai minima lietuvių spaudoje, o ir jis pats apie tai užsimena etninių grupių susirinkimuose. Deja, jis daug metų (1983–1997) sėdėjo JAV Atstovų rūmuose ir niekada nepaminėjo nei Lietuvos, nei savo kilmės. Tuo metu kai italų kilmės atstovas Marty Russo nuolat keldavo Lietuvos bei Pabaltijo kraštų reikalus Atstovų rūmuose ir JAV valdžios įstaigose, iš tuometinio atstovo Durbin – nė žodžio. (…)

Durbin staiga tapo lietuviu 1996 m., kai kandidatavo į JAV Senatą ir norėjo pritraukti etninių grupių, ypač Rytų Europos kilmės asmenų, balsų Čikagoje ir jos apylinkėje. Būdamas tik atstovu iš Springfield, Durbin matė, kad ten gyvena mažai lietuvių. Jis tapo lietuviu, kai jam tai išėjo į naudą, bet ne tada, kai italas gynė Lietuvos interesus. (…)
Lietuvių visuomenėje yra paplitusi Durbin mitologija, bet lietuviai turėtų padėkoti savo tikriesiems draugams.

Citatoje faktais neparemti išpuoliai prieš sen. Durbin rodo, kad dr. Vitui nėra gerai pažįstama okupacijos metais išeivijos vykdyta ,,Lietuvos laisvinimo” veikla. Taip pat ir vėlesni rūpesčiai, Lietuvai jau paskelbus nepriklausomybės atkūrimą. Žinių trūkumas kliudo dr. Vitui objektyviai vertinti paskirų JAV Kongreso atstovų veiklą, kaip liudija jo teiginiai JAV Kongreso nario, vėliau – senatoriaus, Richard Durbin atveju. Dr. Vito minimas italų kilmės atstovas kongr. Marty Russo neabejotinai buvo nuoširdus lietuvių bičiulis. Tačiau jo veikla daugiausia ribojosi ,,Congressional Record” Vasario 16sios ir Baisiojo Birželio sukakčių progomis išspausdintais pareiškimais, atsilankymu ir pasveikinimais mūsų minėjimuose, įstojimu į ,,Baltic Caucus”. Priešingai dr. Vito garbinamam kongr. M. Russo, kongr. Durbin veikė kur kas aukštesniame politiniame lygyje ir su žymiai aukštesniu politiniu svoriu. JAV Atstovų rūmuose jis buvo vienas iš kelių politinės akcijos Baltijos valstybių atžvilgiu formuotojų. Jo dažnai veikta su pagrindinių JAV Valstybės departamento ir Baltųjų rūmų pareigūnų žinia bei pritarimu.

1990 metų vasario 21 d. Lietuvos žmonėms renkant LTSR Aukščiausiąją Tarybą, Sąjūdžio kvietimu JAV Kongreso nariai demokratai – kongr. Durbin ir kongr. Bill Sarpalius (lietuvių kilmės, atstovaujantis Texas valstijai) ir respublikonai – kongr. John Miller (WA) ir C. Christopher Cox (CA) skrido į Lietuvą ,,stebėti” Aukščiausiosios Tarybos rinkimų eigos. Juos skraidinęs lėktuvas okupanto buvo sulaikytas Berlyne ir neišduota viza skrydžiui į Lietuvą. Sulaikius JAV Kongreso narius, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo siekis dar kartą nuskambėjo pasaulio žiniasklaidoje. Kelios savaitės po rinkimų, Kovo 11ąją, Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Nepriklausomybė buvo formaliai atkurta, tačiau okupacinės valstybės kariuomenė nebuvo išvesta iš Lietuvos. Ir šiuo atveju konkrečios pagalbos sulaukta iš JAV Atstovų rūmų nario kongr. Durbin. Pateikiu citatą iš 1993 m. spalio 9–10 dienomis Chicagoje vykusios JAV LB XIII Tarybos trečiosios sesijos protokolo:

JAV LB Visuomeninių reikalų įstaiga Washington, D.C. atlieka svarbų uždavinį perduodama JAV valdžios įstaigoms ir JAV Kongresui būtinas žinias ir informaciją apie lietuvių išeivijos nusistatymą įvairiais klausimais. Šios įstaigos pareigūnų sėkmingai bendradarbiauta su senatoriumi Robert Byrd ir kongr. Richard Durbin formuluojant įstatymines pataisas, kurios 1993–1994 metais Rusijai skirtą ekonominę paramą sąlygojo Rusijos kariuomenės iš Pabaltijo valstybių atitraukimu. (…) Šiandieną svetimos valstybės kareivis nebemindžioja Lietuvos žemės.

Pabaigai norėčiau pasidalinti savo asmenine pastaba. Aštuonerius metus man teko darbuotis JAV LB Krašto valdybos pirmininko ir apie tuziną metų JAV LB Visuomeninių reikalų tarybos pirmininko pareigose. Be keleto ,,politinių” iškvietimų į Baltuosius rūmus, galiu prisiminti tik vieną atvejį, kada JAV Kongreso narys konkrečiai paprašė susitikimo su JAV LB įstaigos Washington, DC direktore Asta Banionyte ir manimi, ką tik sugrįžusiu į VRTbos pirmininko pareigas. Visais kitais atvejais pasimatymai vyko JAV LB pageidaujant, vaizdžiai tariant, ,,Su kepure rankose”. Tai buvo 1993 metų pradžioje, o susitikimo iniciatorius buvo kongr. Durbin. Su juo mums teko daugiau kaip pusantros valandos praleisti kalbantis Lietuvos reikalais. Pokalbio metu jis prisiminė savo motinos tėviškę Jurbarką, East St. Louis (IL), iš kur jis kilęs, ten esančią lietuvių parapiją. Jautėme kongr. Durbin prisirišimą motinos tėvynei Lietuvai. Sužinojome ir apie Durbin šeimos planus padėti Jurbarkui per šeimos narių kuriamą fondą.

Dažnokai prisimenu anekdotą apie pragare sustatytus, smalos ir sielų kupinus katilus. Lietuvių katilas vienintelis velnių nesaugomas. Mat velniai žino, kad kuriai nors lietuvio sielai bandant iš katilo išlipti, žemiau esanti kito lietuvio siela nutrauks ją atgal į katilą. Po dr. Vito nepagrįsto sen. Durbin užsipuolimo Lietuvos Respublikos garbės konsului Stanley Balzekui, Jr. turiu klausimą: Kodėl taip ilgai delsta su Richard J. Durbin parinkimu Balzeko lietuvių kultūros muziejaus metų žmogumi?
Algimantas S. Gečys



Sen. Durbin nuopelnai Lietuvai turėjo būti įvertinti jau anksčiau

Perskaičiau dr. Roberto Vito laišką š. m. gruodžio 1 d. ,,Drauge”, kur jis išsako savo nuomonę dėl Balzeko muziejaus sprendimo paskelbti JAV senatorių Richard Durbin metų žmogumi. Dr. Vitas rašo, kad sen. Durbin nėra tikras lietuvių draugas ir kad jis 2005 metais neteisingai pasisakė dėl Guantanamo kalėjime vykusių kankinimų. Aš irgi nesutinku su viskuo, ką sen. Durbin pasakė dėl Guantanamo, bet pritariu jo nuomonei, kad kankinimas, nesvarbu, ar jis daromas JAV, ar kitos šalies iniciatyva, vis tiek yra kankinimas.

Aš visiškai nesutinku su dr. Vito nuomone dėl sen. Durbin nuopelnų Lietuvai. Turėjau daug progų asmeniškai matyti, kaip sen. Durbin, negailėdamas laiko ir pastangų, dirbo Lietuvos labui, esu daug kalbėjęs su Lietuvos atstovais, kurie man asmeniškai daug kartų tvirtino, koks geras Lietuvos draugas yra sen. Durbin ir kiek gerų darbų jis yra padaręs Lietuvai ir lietuviams – pradedant pagalba operos solistams gaunant JAV vizas, kad jie galėtų vykti į pasirodymus JAV, baigiant pagalba Lietuvai stojant į NATO. Vašingtone, mano nuomone, nėra geresnio lietuvių draugo ir užtarėjo tarp JAV politikų nei sen. Durbin. Toliau pateikiu keletą minčių, kurios parodo, kodėl sen. Durbin nusipelnė Balzeko muziejaus metų žmogaus vardo.

1. Pirmą kartą sutikau sen. Durbin 1993 metais Vašingtone, kai jis buvo JAV Atstovų rūmų narys ir su kitais pasisakė ir palaikė Lietuvą per Kongrese vykusį Vasario 16 d. minėjimą. Nuo to laiko jis visada žodžiu ir darbais remia Lietuvą. Galima patikrinti JAV Kongreso užrašus ir perskaityti daug sen. Durbin pasisakymų, remiančių Lietuvą. Sen. Durbin yra daug kartų dalyvavęs lietuvių šventėse Vašingtone ir Čikagoje.

2. Prieš Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą sen. Durbin vyko į Vilnių palaikyti Lietuvos prieš sovietus. Dėl to LR Seimo pirmininkė Irena Degutienė pakvietė sen. Durbin į Lietuvą dalyvauti 20 metų Sausio 13-osios įvykių sukakties minėjime. Sen. Durbin yra keliavęs į Lietuvą 6 kartus. Aš asmeniškai esu keliavęs su juo į Vilnių 1997 metais ir galiu patvirtinti, kiek jis daug padarė Lietuvos labui.

3. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo sen. Durbin pakvietė atvykti į JAV Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos darbo grupę, vadovavo organizuojant jų kelionę. Aš pats dalyvavau darbo grupės darbe ir mačiau, kiek pastangų dėjo sen. Durbin, kad Lietuvai naudingi susitikimo metu iškelti tikslai būtų įgyvendinti.

4. Viena iš svarbiausių Lietuvos palaikymo formų JAV Kongrese yra Baltic Caucus. Sen. Durbin buvo Baltic Caucus koorganizatorius.

5. Sen. Durbin buvo pagrindinis Lietuvos rėmėjas Vašingtone, kad JAV paremtų Lietuvos narystę NATO organizacijoje.

6. Lietuva nemažai kreipėsi į sen. Durbin dėl paramos ir bendradarbiavimo su Lietuva. Jis visada atsako, prisideda ir padeda. Neseniai sen. Durbin dalyvavavo susitikime su valdžios atstovais iš Lietuvos, kur be jo pagalbos Vašingtone Lietuva nebūtų pasiekusi, kas yra jai naudinga.

7. Ne tik politikoje, bet ir asmeniškai sen. Durbin remia Lietuvą. Jis su savo šeima per ,,Lithuanian Mercy Lift” įsteigė ir finansiškai remia Jurbarko ligonininės Vaikų skyrių. (Jurbarke gimė jo mama Ona Kutkutė.)

Sen. Durbin nuopelnai Lietuvai turėjo būti įvertinti jau anksčiau. Reikėtų pasidžiaugti, kad nors Lietuva jį mažai pagerbia, jis išlieka ištikimas Lietuvos draugas.

Rimas Domanskis