Šiandien mančesteriški laikai, o kas po jų?

Dr. Jonas Norkaitis

Iš ekonomikos istorijos žinome, kaip užpraeito šimtmečio viduryje Didžiojoje Britanijoje buvo kuriama pramonė ir kokį gyvenimą turėjo darbininkai. Labai žymus pramonės centras buvo miestas Mančesteris (Manchester).

Šiandien Didžiojoje Britanijoje visai kitoks vaizdas. Ką nors gana panašaus į senąjį Mančesterį galima matyti Brazilijoje, kažkas panašaus šiandien kuriasi ir Europoje. Pavyzdžiui, Lietuvoje. Lietuva nėra vienintelė tokia šalis. Bet tai menka paguoda.

Lietuvos turtuoliams būdinga, kad jie iš vienos pusės – slepia prabangą, kurioje jie gyvena. Miesto ar dvaro rūmai užsklęsti tvoromis ar užuolaidomis (pvz., iš aliuminio plokštelių), kad niekas nepažvelgtų į vidų ir kad ponams nereikėtų matyti aplink lakstančių apskurusių vaikų. Iš kitos pusės – jie neslepia – ar gal negali paslėpti – iškilmių, kurias jie ruošia įvairiomis progomis. Ryškus pavyzdys – išsinuomoti didelį lėktuvą ir su pusantro šimto draugų skristi į Paryžių, ten lėbauti, pernakvoti geriausiame viešbutyje ir kitą dieną, pasigrožėjus Prancūzijos sostine, vėl grįžti į Vilnių. Palieku kiekvienam spręsti, koks tų turtuolių santykis su katalikų tikėjimu. Tačiau žinau atvejų, kad jie nori pašventinimo iškilmių savo naujiems rūmams ar fabrikams. Iškilmes turi atlikti vyskupai. Ir atlikti už dyką. O jei vyskupas prašo paramos senelių prieglaudai įrengti ar išlaikyti, jis žiauriai atstumiamas.

Turtuoliai, žinoma, save laiko elitu. Dėl turto. Na, elitą galima dar ir kitaip suprasti. O turtuoliai – kaip elitas? Prisimenu tokią dainelę: „Man vis tiek pat, lai eina ubagaut, jei nežino, iš kur litą gaut.” Gal tai būtų neblogas „himnas” šitam elitui...

O ta tokia gausi pensininkų, našlaičių, nedaug uždirbančių darbininkų, namų šeimininkių minia? Kas mane stulbina, kad šitie žmonės, neskaitant keleto išimčių, turtuolių elgesiu visiškai nesipiktina, jį priima kaip savaime suprantamą. Niekam ir į galvą neateina, kad turtas įpareigoja.

Kaip ilgai šitokia padėtis gali trukti? Ar galime tikėtis ko nors iš naujojo Seimo? Partijų programose skaitome daug apie mokesčių mažinimą. Taigi naujų lėšų vargstantiems žmonėms padėti nebus. Gal lėšų bus net mažiau. O egzistuoja puiki galimybė, kuria naudojasi tokios valstybės kaip Vokietija, Prancūzija,  Švedija... O gal net visos Vakarų Europos valstybės, kas žino. Bet Lietuvai ta galimybė nepriimtina.

Tai progresyvus asmeninių pajamų apmokestinimas. Vokietijoje progresija siekia 45 proc. pajamoms pasiekus 250,000 eurų nevedusiems ar 500,000 eurų vedusiems. Turbūt neverta gaišti laiko svarstant, kodėl kiekviena iš partijų yra prieš čia minimą mokestį. Gal išimtis būtų krikščionys demokratai. Šiaip ar taip,  Vokietijoje CDU/CSU sukūrė gerovę. Bet gal krikščionys demokratai Tėvynės Sąjungos glėbyje turi tylėti? Šie gi sakosi esą konservatoriai. Bet ką jie konservuoja?

Tad kaipgi yra su tuo status quo konservavimu? Aš bijau, kad ta esama padėtis kinta, ir į blogąją pusę. Žmonės persikelia gyventi į kitus kraštus, nepakęsdami padėties Lietuvoje. Priežasčių yra įvairių. Viena iš jų – bendra visuomenės padėtis ir valstybės padėties netikrumas. Kitas reiškinys – kokia bus dabar auganti karta?  Vienos pradžios mokyklos mokytojas man su nuostaba ir gailesčiu sako, kokie nuožmūs tie septynerių, aštuonerių, devynerių metų vaikiukai, žiaurūs tarp savęs ir su mažais gyvuliukais. Kur priežastis? Atsakymą gavau Kaune, Medicinos universitete. Priežastis – vaikai iš tėvų negauna meilės ir namų šilumos, jaučiasi nuskriausti ir už tas skriaudas „keršija” kitiems. Taigi, po keliasdešimt metų gali būti linksma.

Su kokiomis trumpalaikėmis perspektyvomis turime skaitytis? Emigracija. Dirbančiųjų skaičiaus sumažėjimas. Bendro vidaus produkto mažėjimas.  Sunkumai subalansuoti Lietuvos biudžetą. Didėjantis visuomenės nusivylimas Lietuva. Jau šiandien girdime balsų, kad kai kuriose srityse „prie sovietų” buvo geriau. Balsų, deja, pagrįstų. Nepamirškime – Rusija tik ir laukia progos. Jei tokia proga kokia nors forma atsirastų, kiek bus norinčių ginti Lietuvos nepriklausomybę? Turtuoliams tai gal ir nesvarbu. Jie mokės prisitaikyti prie naujo pono. Tiesa, vienas mažas skirtumas – šiandien jie yra ponai, o tada turės poną... Yra, žinoma, ir keletas pragiedrulių politinėse partijose. Bet jų tiek mažai.

Baigiant, kodėl Lietuvą vis užpuola sunkūs laikai? Prisimenu Balio Sruogos prieš pat Antrąjį pasaulinį karą parašytą dramą „Kazimieras Sapiega”. Sruoga į Sapiegos lūpas įdeda tokius žodžius: „O, nukankintoji tauta manoji,/Šventų smūtkelių raudanti giria,/Leisk ašarom išverkti kruvinom, /Prie tavo kojų visą žemės skausmą.”

Dėkime pastangas ir nenustokime vilties!


Ar pasitikėti pranašais?

Romualdas Kriaučiūnas

Po rinkimų ir ekonomikos krizės realijų padaugėjo įvairių spėliojimų, net pranašysčių. Viena jų noriu pasidalinti.

Prieš daugiau nei 200 metų škotų istorijos profesorius Alexander Tyler Edinburgh universitete štai ką porino apie Atėnų respublikos žlugimą prieš du tūkstančius metų: ,,Demokratija visada yra laikina, nes ji negali išsilaikyti kaip pastovi valdymo forma. Demokratija laikysis, kol balsuotojai suvoks, kad panaudodami valdžios iždą jie gali nubalsuoti sau dosnias dovanas. Nuo tos akimirkos dauguma visada balsuos už tuos kandidatus, kurie jiems pažadės daugiausia gėrybių iš valdiško iždo. Todėl kiekviena demokratija sužlugs dėl neatsakingos finansų politikos. Vidutiniškas didžiausių pasaulio civilizacijų amžius nuo istorijos pradžios buvo apie du šimtai metų.”

Per tą laiką tie kraštai visada pereidavo tokias vystymosi stadijas: iš vergystės – į dvasinį tikėjimą; iš dvasinio tikėjimo – į drąsą; iš drąsos – į laisvę; iš laisvės – į perteklių; iš pertekliaus – į pasitenkinimą; iš pasitenkinimo – į apatiją; iš apatijos – į priklausomybę; iš priklausomybės – atgal į vergiją.

Joseph Olson, Hemline universiteto teisės mokyklos profesorius St. Paul, Minnesota valstijoje, iškelia įdomius faktus apie 2000-ųjų prezidentinius rinkimus JAV. Juose Gore laimėjo 19 valstijų, o Bush 29 valstijose. Gore laimėtos valstijos apėmė 580,000 kvadratines mylias, o Bush laimėtas plotas sudarė 2,427,000 kvadratines mylias. Gore laimėtose apskrityse gyvena 127 milijonai gyventojų, o Bush laimėtose apskrityse – 143 milijonai gyventojų. Žmogžudysčių proporcija 100,000 gyventojų skaičiui Gore laimėtose apskrityse yra 3.2, o Bush laimėtose apskrityse – 2.1 žmogžudystė atitinka 100,000 gyventojų.

Profesorius Olson toliau pastebi, kad Bush laimėjusioje teritorijoje žemės nuosavybė yra daugiausia mokesčių mokėtojų rankose. Tuo tarpu Gore teritorijoje žmonės daugiausia gyvena valdžios remiamose butų kolonijose ir pragyvena iš valdžios duodamos pašalpos. Olson yra įsitikinęs, kad, sekant profesoriaus Tyler vystymosi stadijomis, JAV dabar yra tarp pasitenkinimo ir apatijos stadijų. Apie 40 proc. krašto gyventojų jau yra valdžios išlaikomų gyventojų kategorijoje.

Prisibijoma, kad jei JAV kongresas suteiks amnestiją dvidešimčiai milijonų nelegalių įsibrovėlių ir jei jie gaus balsavimo teisę, per penkerius metus JAV gali tekti atsisveikinti su dabartine savo tvarka ir sistema.

Rekomendacijos, vertos ir naujos Lietuvos Vyriausybės dėmesio

Dr. Stasys Bačkaitis

Šių metų spalio 17–18 dienomis, ekonomikos nuosmukio akivaizdoje, ,,Wall Street Journal” į viešą forumą Washington, DC sukvietė 100 didžiausių pasaulio korporacijų vadovus aptarti, kas turėtų būti svarbu naujam JAV prezidentui jo kadencijos metu. Sukviestieji buvo padalinti į keturias grupes, kurios turėjo suformuluoti svarbiausius valstybės politikos prioritetus. Teminės grupės apėmė sveikatos apsaugą, energetiką ir aplinkos apsaugą, finansus ir ekonomiką, tarptautinės ekonomikos tarpusavio priklausomybę. (Šios temos buvo gvildentos ir ką tik pasibaigusiame XIV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume.) Padarius preliminarias išvadas, tolimesnėms diskusijoms buvo pakviesti keturi JAV Senato energetikos, ekonomikos ir finansų, sveikatos apsaugos ir tarptautinės ekonomikos komitetų aukšto rango nariai, kurie pateikė savo pastabas ir nuomones. Šis straipsnis atspindi galutines šios konferencijos išvadas. Esminių ekonominių sunkumų akivaizdoje jos turėtų būti gana aktualios ir svarbios tiek naujai išrinktam Lietuvos Seimui, tiek ir naujai Lietuvos Vyriausybei formuluojant ateities politiką bei strateginius prioritetus. (Išvados, nors ir suformuluotos pagal šių dienų JAV ekonomines įžvalgas ir poreikius, yra pritaikytos lietuviui skaitytojui.)

Per dvi dienas pranešėjai suformulavo reikalų svarbą pagal šiuos prioritetus:
1. Fiskalinis skatinimas;
2. Mokyta darbo jėga;
3. Ekonomikos vizija;
4. Visapusiškai integruota energetikos ir aplinkos politika;
5. Mokesčių politika.

Fiskalinis skatinimas

1) Skubiai sudaryti fiskalinius skatinimus JAV bendradarbiaujant su G-20 šalimis, ypatingai su finansinių išteklių turtingais kraštais, siekiant padidinti vartotojų pirkimo judrumą (consumer demand).
2) Skatinimo paketas turėtų būti gana didelis ir į jį įeitų infrastruktūros, aplinkos supratimo įdiegimas ir mažo anglies (low carbon) kiekio ekonomikos įgyvendinimas, nepabloginant ilgalaikio biudžeto deficito.
3) Nedelsiant surasti lėšų infrastruktūriniams darbams pradėti.
4) Vengti dalinio mokesčių sugrąžinimo, siekti nuolatinio mokesčių mažinimo.

Mokyta darbo jėga

1) Nedelsiant reikia pakviesti kompaniją, kuri vadovautų įdiegiant ir išvystant konkurencingą ir kompetentingą išmokslintą darbo jėgą, pajėgią patenkinti trumpalaikius ir ilgalaikius poreikius ir kurti intelektualinį kapitalą.

2) Įvesti valstybinio lygio mokslo standartus ir įvertinimus, paskirti piniginius išteklius mokytojų kokybei ir jų mokslo lygiui gerinti.

Ekonomikos vizija

1) Prezidentas turėtų nedelsiant parinkti kvalifikuotą ekonomikos tarybą ir sušaukti plačios apimties konferenciją, siekiant sukurti rekomendacijas greitiems prioritetams ir ilgalaikėms ekonomikos politikos kryptims.
2) Būtina aiškiai suformuluoti ekonomikos politikos kryptis, apimant ir programą už ilgalaikės fiskalinės krypties atsakomybę.
3) Investuoti į naujas infrastruktūras, kelius, tiltus, transporto sistemą, ir taip sumažinti energijos panaudojimą bei padidinti šių sistemų našumą.

4) Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas žmonių sveikatingumo palaikymo įsisąmoninimui: vietoj išlaidingo gydymo skatinti sveiką gyvenseną.

Visapusiškai integruota energetikos ir aplinkos politika

1) Reikia išleisti nuostatas, kurios skatintų dekarbonizaciją (anglinės kilmės degalų nenaudojimą), bandant patenkinti visuomenės poreikius, ir kurios sukurtų pasaulyje pačią našiausią energiją panaudojančią ekonomiką.
2) Būtina atvirai išaiškinti Amerikos žmonėms, kad pakankamas energijos kiekis, gautas iš skirtingų šaltinių, nebus nei pigus, nei lengvai pagaminamas.
3) Taip pat reikia pabrėžti, jog toks perėjimas turi būti skaidrus ir vienodai apkraunantis visus gyventojus ir kad toks ryšys tarp ekonomikos, aplinkos ir energetikos užtikrins jų visų pastovumo lygį.
4) Skatinti elektros gamintojus investuoti į gamybos bei perdavimo tinklų našumo kėlimą, o elektros vartotojus į pačių naujausių technologijų panaudojimą darbe bei buityje.
5) Skatinti energijos sunaudojimo mažinimą gerinant terminę pastatų izoliaciją, apibrėžiant pastatų šilumos praradimo ribas. Tai žymiai pagyvins statybų sektoriaus veiklą.

Mokesčių politika
1) Reikia skubiai pakeisti apmokestinimą, skatinantį įsidarbinimo didėjimą, darbo vietų sukūrimą, investicijas ir gerinantį konkurencingumą.
2) Reikia pakelti automobilių degalų apmokestinimą ir ieškoti būdų išplėsti korporacijų apmokestinimo bazę, kad būtų galima sumažinti gyventojų pajamų mokesčius. Visa mokesčių politika turi būti skaidri, aiški ir visus proporcingai vienodai apkraunanti.

Toliau taip pat patariama peržiūrėti visą reguliacinę struktūrą ir jos vykdymą, kad:
1) ji būtų pagrįsta pasitikėjimu, skaidrumu ir atsakingumu;
2) būtų nepaskubėta reaguojant į įvairių iššūkių daromą spaudimą;
3) būtų sumažinti pasikartojantys reguliacijų ir buhalterijos (accounting) režimo ciklai.

Paruošta pagal ,,Wall Street Journal“ š. m. lapkričio 28 d. specialų priedą ,,Shaping the New Agenda”.