Ką žinome apie ,,Opus Dei” prelatūrą?
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
Šioje skiltyje jau esu klausęs, ką žinome apie ,,Kolumbo
vyčius” (,,Draugas”, 2012 m. rugpjūčio 25 d.),
organizaciją, kuri, įsteigta airių kunigo New Haven, CT, šiemet
švenčia 130 metų sukaktį. Popiežius Benediktas XVI savo pirmoje
enciklikoje ,,Deus Caritas Est” pabrėžė, kad krikščionys
turi matyti, kur reikia meilės, ir ten pribūti. Prie tų pastangų
aktyviai jungiasi ,,Kolumbo vyčiai”, kurdami ir skleisdami meilės
kultūrą.
,,Opus Dei” (liet. Dievo darbas; pilnas pavadinimas –
Šventojo Kryžiaus ir Opus Dei prelatūra), yra Katalikų Bažnyčios
asmeninė prelatūra. Ją Madride 1928 m. įkūrė vėliau šventuoju
paskelbtas Josemaría Escrivá de Balaguer Madride.
Šiuo metu prelatūrą sudaro apie 84,000 žmonių penkiuose
žemynuose. Prelatūros būstinė su prelatu vyskupu Javier Echevarria yra
Romoje. ,,Opus Dei” svetainėje (www.opusdei.lt) pateikta
informacija skelbia, kad Vatikano Antrojo Susirinkimo vienas iš
dekretų nustatė, kad ateityje ,,vykdant ypatingus ganytojiškus
uždavinius skirtingų socialinių grupių labui tam tikrose srityse arba
tautose, arba visame pasaulyje”, be kitų institucijų, gali
susikurti ,,savitų vyskupijų arba asmeninių prelatūrų”. Pagal
kanonų teisę kiekvieną asmeninę prelatūrą apibrėžia bendrosios teisės
ir jos pačios nuostatai.
1928 m. spalio 2 d. per rekolekcijas Madride ,,Opus Dei”
steigėjas Josemaría Escrivá de Balaguer suvokė ir visiems
pabrėžė, kad tas ,,Darbas” yra ne jo, o ,,Dievo”
iniciatyva. Jis savo veiklą pradėjo tarp neturtingųjų, ligonių, nors
nuo pat pradžių kreipėsi į visus žmones. 1941 m. Madrido vyskupas
aprobavo ,,Opus Dei” kaip pamaldžią sąjungą. Tai buvo pirmoji
bažnytinė aprobacija. 1947 m. Šventasis Sostas suteikė ,,Opus
Dei” pasaulietinio instituto pavadinimą. 1950 m. popiežius Pijus
XII galutinai pripažino ,,Opus Dei”, ir tas pripažinimas leido į
,,Opus Dei” priimti susituokusius, o į Šventojo Kryžiaus
kunigų draugiją – vyskupijos kunigus. 1982 m. popiežius Jonas
Paulius II paskelbė ,,Opus Dei” asmenine prelatūra ir jos prelatu
paskyrė Alvaro del Portillo. 2002 m. spalio 6 d. Švento Petro
aikštėje įvyko ,,Opus Dei” steigėjo kanonizacija.
Po Antrojo pasaulinio karo ,,Opus Dei” ėmė plėstis ir iki 2009 m.
jau apėmė daugiau nei 70 kraštų. ,,Opus Dei” darbo pradžia
Lietuvoje buvo 1994 m., tais metais Vilniuje įkurtas pirmas centras.
Šiuo metu ,,Opus Dei” taip pat veikia Kauno ir
Kaišiadorių vyskupijose. Delfi.lt žiniomis, prieš
šešerius metus ši organizacija Lietuvoje vienijo
kelias dešimtis pasauliečių ir 4 kunigus.
,,Opus Dei” misija – skatinti visų luomų krikščionis
gyventi visiškai tikėjimą atitinkantį gyvenimą pasaulyje ir taip
prisidėti prie visų visuomenės sluoksnių evangelizavimo. ,,Opus
Dei” prelatūra teikia dvasines formacijas pirmiausia savo
tikintiesiems. Šiuo rūpesčiu skatinama įgyvendinti Evangelijos
mokymą, kasdieniniame gyvenime praktikuojant
krikščioniškas dorybes ir pašventinant savo darbą.
Pašventinti darbą prelatūros tikintiesiems reiškia kuo
tobuliau atlikti kiekvieną darbą, dirbti laikantis įstatymų ir etikos
reikalavimų, darbe ieškoti vienybės su Dievu ir prisidėti prie
visuomenės pažangos. Į ,,Opus Dei” įstoję žmonės ir toliau lieka
savo vyskupijos tikintieji. Vatikano Antrasis susirinkimas įteisino
asmeninių prelatūrų instituciją, kad jos galėtų plėtoti įvairią
bažnytinę veiklą.
Pasauliečiai ,,Opus Dei” nariu gali būti trimis būdais.
Supernumerarijai sudaro narių daugumą. Dažniausia tai –
ištekėjusios moterys arba vedę vyrai. Jiems skirta misija yra
pašventinti šeimos priedermes. Asocijuotieji nariai yra
celibato besilaikantys vyrai arba moterys, todėl jie gali skirti
daugiau laiko apaštalavimui. Numerarijai yra vyrai ir moterys,
kurie laikosi celibato ir paprastai gyvena prelatūros centrų būstinėse.
Dieceziniai kunigai gali įstoti į Šventojo Kryžiaus kunigų
draugiją, susijusią su ,,Opus Dei” prelatūra. Šiai
draugijai priklauso apie 2,000 kunigų. Be narystės, egzistuoja taip
vadinami rėmėjai, kuriais gali būti nekatalikai arba
nekrikščionys.
Milda Ališauskienė svetainėje Religija.lt mini 2009 m. Lietuvoje
pasirodžiusius straipsnius apie ūkio ministro Dainiaus Kreivio narystę
,,Opus Dei”. Savo straipsnyje ji pabrėžia idėjų įvairovę Katalikų
Bažnyčioje, primindama, kad savo vietą joje randa
pranciškoniškasis dvasingumas, jėzuitų
švietėjiškumas, fokoliarų šeimų judėjimas ir
,,Opus Dei” – atsidavusių ir ištikimųjų Dievo tarnų
sąjūdis. ,,Opus Dei” religijotyrininkų apibrėžiamas kaip naujasis
religijos judėjimas, nes visa jo veikla siejama su charizmatiniu vadu
ir jo mokymu, kuris tam tikra prasme atnaujino katalikybę.
Ališauskienė pastebi, kad didžiausios kritikos ,,Opus Dei”
susilaukė dėl kelių priežasčių – dėl uždarumo ir paslaptingumo,
dėl griežtų narystės bei paklusnumo reikalavimų ir dėl to, kad jauni
žmonės atskiriami nuo šeimų dėl asketinių praktikų, primenančių
Kristaus kančią ir pan. ,,Tačiau, pažvelgę į šią kritiką,
galėtume sutikti, kad panašios kritikos gali sulaukti bet kuri
vienuolija ar labiau uždaresnė organizacija, klubas ir pan.”,
– pastebi autorė.
Aukščiau minimoje svetainėje Arūnas Peškaitis bando
atsakyti į klausimą, ar ,,Opus Dei” yra sekta. Tai darydamas jis
kelią kitą klausimą: ką laikome sekta? Jei tuo žodžiu įvardijame tam
tikrą religinės organizacijos tipą ir remiamės grynai sociologine
paradigma, gal ,,Opus Dei” ir atrastume
,,sektantiškų” bruožų, pvz., uždarumas, griežtai fiksuota
narystė, griežti reikalavimai doktrinos supratimui ir gyvenimo būdui ir
pan. ,,Tuo tarpu, ‘Opus Dei’ – Romos katalikų
Bažnyčios oficialiai pripažintas darinys ir pagal
vidinius-religinius-teologinius kriterijus sekta jokiu būdu negali būti
laikomas”, – išvedžioja autorius. Plačiau apie tai
rašo Aušra Pažėraitė, Vilniaus universiteto Religijos
studijų ir tyrimų lektorė (Atgimimas.lt. 2011.02.25).
,,Opus Dei” pavadinimas ypač iškilo, 2003 m. pasirodžius
Dan Brown romanui ,,The Da Vinci Code”, išleistam 44
kalbomis. Viso jo buvo atspausdinta 40 mln. egzempliorių. Vėliau
pastatytas filmas. ,,Opus Dei” romane vaizduojamas kaip
paslaptingas kultas, kurio atstovas – kraujo trokštantis
vienuolis – už bausmę žalojasi tampriai apsijuosdamas
šlaunį dantytu diržu. Po keleto metų sukurtas kitas filmas
,,There Be Dragons”, kuriame teigiamai pristatomas ,,Opus
Dei” steigėjo gyvenimas ir jo darbai. Juo tarsi bandoma atstatyti
pirmojo filmo padarytą žalą ,,Opus Dei” įvaizdžiui. Gyvenimas
toliau rieda savo greičiu. Pernai spaudoje nubangavo pranešimas,
kad Paryžiuje ,,Opus Dei” nariai bus teisiami dėl ,,smegenų
plovimo” ir priverstinio darbo.
Pora pastabų pabaigai. Yra žinoma, kad egzistuoja teigiamas
ryšys tarp religinio įsitraukimo ir protinės sveikatos.
Teigiamas ryšys rastas 426-iose iš 724-rių peržiūrėtų
studijų. Religinio įsitraukimo įtaka ypač ryški, jeigu jo centre
yra meilės ir atlaidumo tematika. Tokia nauda sumažėja arba pasidaro
net neigiama, jei pabrėžiamos kaltės ir bausmės temos. Skaitydamas apie
,,Opus Dei”, niekur neužtikau tiesioginių užuominų ar nuorodų
apie artimo meilę. Reikia manyti, kad ji paslėpta tarp kitų šios
organizacijos narių puoselėjamų dorybių.