Ką žinome apie ,,Opus Dei” prelatūrą?

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Šioje skiltyje jau esu klausęs, ką žinome apie ,,Kolumbo vyčius” (,,Draugas”, 2012 m. rugpjūčio 25 d.), organizaciją, kuri, įsteigta airių kunigo New Haven, CT, šiemet švenčia 130 metų sukaktį. Popiežius Benediktas XVI savo pirmoje enciklikoje ,,Deus Caritas Est” pabrėžė, kad krikščionys turi matyti, kur reikia meilės, ir ten pribūti. Prie tų pastangų aktyviai jungiasi ,,Kolumbo vyčiai”, kurdami ir skleisdami meilės kultūrą.

,,Opus Dei” (liet. Dievo darbas; pilnas pavadinimas – Šventojo Kryžiaus ir Opus Dei prelatūra), yra Katalikų Bažnyčios asmeninė prelatūra. Ją Madride 1928 m. įkūrė vėliau šventuoju paskelbtas Josemaría Escrivá de Balaguer Madride. Šiuo metu prelatūrą sudaro apie 84,000 žmonių penkiuose žemynuose. Prelatūros būstinė su prelatu vyskupu Javier Echevarria yra Romoje. ,,Opus Dei” svetainėje (www.opusdei.lt) pateikta informacija skelbia, kad Vatikano Antrojo Susirinkimo vienas iš dekretų nustatė, kad ateityje ,,vykdant ypatingus ganytojiškus uždavinius skirtingų socialinių grupių labui tam tikrose srityse arba tautose, arba visame pasaulyje”, be kitų institucijų, gali susikurti ,,savitų vyskupijų arba asmeninių prelatūrų”. Pagal kanonų teisę kiekvieną asmeninę prelatūrą apibrėžia bendrosios teisės ir jos pačios nuostatai.

1928 m. spalio 2 d. per rekolekcijas Madride ,,Opus Dei” steigėjas Josemaría Escrivá de Balaguer suvokė ir visiems pabrėžė, kad tas ,,Darbas” yra ne jo, o ,,Dievo” iniciatyva. Jis savo veiklą pradėjo tarp neturtingųjų, ligonių, nors nuo pat pradžių kreipėsi į visus žmones. 1941 m. Madrido vyskupas aprobavo ,,Opus Dei” kaip pamaldžią sąjungą. Tai buvo pirmoji bažnytinė aprobacija. 1947 m. Šventasis Sostas suteikė ,,Opus Dei” pasaulietinio instituto pavadinimą. 1950 m. popiežius Pijus XII galutinai pripažino ,,Opus Dei”, ir tas pripažinimas leido į ,,Opus Dei” priimti susituokusius, o į Šventojo Kryžiaus kunigų draugiją – vyskupijos kunigus. 1982 m. popiežius Jonas Paulius II paskelbė ,,Opus Dei” asmenine prelatūra ir jos prelatu paskyrė Alvaro del Portillo. 2002 m. spalio 6 d. Švento Petro aikštėje įvyko ,,Opus Dei” steigėjo kanonizacija.

Po Antrojo pasaulinio karo ,,Opus Dei” ėmė plėstis ir iki 2009 m. jau apėmė daugiau nei 70 kraštų. ,,Opus Dei” darbo pradžia Lietuvoje buvo 1994 m., tais metais Vilniuje įkurtas pirmas centras. Šiuo metu ,,Opus Dei” taip pat veikia Kauno ir Kaišiadorių vyskupijose. Delfi.lt žiniomis, prieš šešerius metus ši organizacija Lietuvoje vienijo kelias dešimtis pasauliečių ir 4 kunigus.

,,Opus Dei” misija – skatinti visų luomų krikščionis gyventi visiškai tikėjimą atitinkantį gyvenimą pasaulyje ir taip prisidėti prie visų visuomenės sluoksnių evangelizavimo. ,,Opus Dei” prelatūra teikia dvasines formacijas pirmiausia savo tikintiesiems. Šiuo rūpesčiu skatinama įgyvendinti Evangelijos mokymą, kasdieniniame gyvenime praktikuojant krikščioniškas dorybes ir pašventinant savo darbą. Pašventinti darbą prelatūros tikintiesiems reiškia kuo tobuliau atlikti kiekvieną darbą, dirbti laikantis įstatymų ir etikos reikalavimų, darbe ieškoti vienybės su Dievu ir prisidėti prie visuomenės pažangos. Į ,,Opus Dei” įstoję žmonės ir toliau lieka savo vyskupijos tikintieji. Vatikano Antrasis susirinkimas įteisino asmeninių prelatūrų instituciją, kad jos galėtų plėtoti įvairią bažnytinę veiklą.

Pasauliečiai ,,Opus Dei” nariu gali būti trimis būdais. Supernumerarijai sudaro narių daugumą. Dažniausia tai – ištekėjusios moterys arba vedę vyrai. Jiems skirta misija yra pašventinti šeimos priedermes. Asocijuotieji nariai yra celibato besilaikantys vyrai arba moterys, todėl jie gali skirti daugiau laiko apaštalavimui. Numerarijai yra vyrai ir moterys, kurie laikosi celibato ir paprastai gyvena prelatūros centrų būstinėse. Dieceziniai kunigai gali įstoti į Šventojo Kryžiaus kunigų draugiją, susijusią su ,,Opus Dei” prelatūra. Šiai draugijai priklauso apie 2,000 kunigų. Be narystės, egzistuoja taip vadinami rėmėjai, kuriais gali būti nekatalikai arba nekrikščionys.

Milda Ališauskienė svetainėje Religija.lt mini 2009 m. Lietuvoje pasirodžiusius straipsnius apie ūkio ministro Dainiaus Kreivio narystę ,,Opus Dei”. Savo straipsnyje ji pabrėžia idėjų įvairovę Katalikų Bažnyčioje, primindama, kad savo vietą joje randa pranciškoniškasis dvasingumas, jėzuitų švietėjiškumas, fokoliarų šeimų judėjimas ir ,,Opus Dei” – atsidavusių ir ištikimųjų Dievo tarnų sąjūdis. ,,Opus Dei” religijotyrininkų apibrėžiamas kaip naujasis religijos judėjimas, nes visa jo veikla siejama su charizmatiniu vadu ir jo mokymu, kuris tam tikra prasme atnaujino katalikybę.

Ališauskienė pastebi, kad didžiausios kritikos ,,Opus Dei” susilaukė dėl kelių priežasčių – dėl uždarumo ir paslaptingumo, dėl griežtų narystės bei paklusnumo reikalavimų ir dėl to, kad jauni žmonės atskiriami nuo šeimų dėl asketinių praktikų, primenančių Kristaus kančią ir pan. ,,Tačiau, pažvelgę į šią kritiką, galėtume sutikti, kad panašios kritikos gali sulaukti bet kuri vienuolija ar labiau uždaresnė organizacija, klubas ir pan.”, – pastebi autorė.

Aukščiau minimoje svetainėje Arūnas Peškaitis bando atsakyti į klausimą, ar ,,Opus Dei” yra sekta. Tai darydamas jis kelią kitą klausimą: ką laikome sekta? Jei tuo žodžiu įvardijame tam tikrą religinės organizacijos tipą ir remiamės grynai sociologine paradigma, gal ,,Opus Dei” ir atrastume ,,sektantiškų” bruožų, pvz., uždarumas, griežtai fiksuota narystė, griežti reikalavimai doktrinos supratimui ir gyvenimo būdui ir pan. ,,Tuo tarpu, ‘Opus Dei’ – Romos katalikų Bažnyčios oficialiai pripažintas darinys ir pagal vidinius-religinius-teologinius kriterijus sekta jokiu būdu negali būti laikomas”, – išvedžioja autorius. Plačiau apie tai rašo Aušra Pažėraitė, Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų lektorė (Atgimimas.lt. 2011.02.25).

,,Opus Dei” pavadinimas ypač iškilo, 2003 m. pasirodžius Dan Brown romanui ,,The Da Vinci Code”, išleistam 44 kalbomis. Viso jo buvo atspausdinta 40 mln. egzempliorių. Vėliau pastatytas filmas. ,,Opus Dei” romane vaizduojamas kaip paslaptingas kultas, kurio atstovas – kraujo trokštantis vienuolis – už bausmę žalojasi tampriai apsijuosdamas šlaunį dantytu diržu. Po keleto metų sukurtas kitas filmas ,,There Be Dragons”, kuriame teigiamai pristatomas ,,Opus Dei” steigėjo gyvenimas ir jo darbai. Juo tarsi bandoma atstatyti pirmojo filmo padarytą žalą ,,Opus Dei” įvaizdžiui. Gyvenimas toliau rieda savo greičiu. Pernai spaudoje nubangavo pranešimas, kad Paryžiuje ,,Opus Dei” nariai bus teisiami dėl ,,smegenų plovimo” ir priverstinio darbo.

Pora pastabų pabaigai. Yra žinoma, kad egzistuoja teigiamas ryšys tarp religinio įsitraukimo ir protinės sveikatos. Teigiamas ryšys rastas 426-iose iš 724-rių peržiūrėtų studijų. Religinio įsitraukimo įtaka ypač ryški, jeigu jo centre yra meilės ir atlaidumo tematika. Tokia nauda sumažėja arba pasidaro net neigiama, jei pabrėžiamos kaltės ir bausmės temos. Skaitydamas apie ,,Opus Dei”, niekur neužtikau tiesioginių užuominų ar nuorodų apie artimo meilę. Reikia manyti, kad ji paslėpta tarp kitų šios organizacijos narių puoselėjamų dorybių.


• Daugiau apie Opus Dei veikla Lietuvoje.