Dainos Čyvienės nuotr.
Kalėdinė mugė Pasaulio lietuvių centre

NIJOLĖ NAUSĖDIENĖ

Tik atsikėlusi pagalvojau, kad šiandien (gruodžio 1 d.) visi keliai veda ne į Romą, bet į Lemont. Į kalėdinę mugę Pasaulio lietuvių centre išsiruošiau iš pat ryto. Bevažiuojant visokios mintys lindo į galvą. Tą rytą kalbėjau su teta Lietuvoje, ir ji patarė apsirūpinti maistu, nes gruodžio 21 dieną bus pasaulio pabaiga. ,,Tad, – sakiau jai, – kam ruoštis, jei niekas gyvas neišliksime?” Prisiminiau šiomis dienomis gamtoje vykstančius reiškinius – siaučiančias pūgos, viesulus, kitas gamtos nelaimes. Gal iš tiesų jau einame į pasaulio pabaigą? Ypač kai tiek daug blogio pasaulyje. Bet, kaip sakoma, Viešpaties keliai nežinomi. Gerai, kad kelias trumpas, PLC – čia pat ir reikia grįžti į realybę.

Centro salė buvo pavirtusi tikra didžiule turgaviete, tik be garsių pardavėjų riksmų. Nuolatiniai prekiautojai jau iš anksto buvo užsiėmę savo įprastas vietas, tad žinojai, kur kokios organizacijos stalas bus. Pirmiausia nutariau apžiūrėti visus stalus, susipažinti, kas naujo šių metų kalėdinėje mugėje.

Bendros pastabos

PLC administracija mugei ruošėsi iš anksto. Informaciją apie ją paskelbė Lemont miestelio spaudoje, aktyviai ragino norinčius joje prekiauti ar tik joje apsilankyti. Centro administracija sakė, jog nemažam prekiautojų skaičiui buvo atsakyta, nes salėje ėmė trūkti vietos. Kitais metais mugę žadama perkelti į sporto (Ritos Riškienės) salę, tad ji bus dvigubai didesnė. Dėl automobilių pastatymo nebus problemos, galima bus pasinaudoti šalimais esančia sporto aikšte. PLC administracija, direktorius Artūras Žilys įdėjo daug darbo, kad mugė pavyktų. Galėjai matyti juos besisukiojant ir pačioje mugėje. Trumpai apsilankė ir Lietuvos Respublikos gen. konsulas Čikagoje Marijus Gudynas su vaikučiais. Smagu jį matyti beveik kiekviename mūsų renginyje.

Ką mums siūlė prekiautojai

Jų buvo tiek daug, tad neįmanoma čia visų išvardinti. Skautai, kaip visada, buvo rimtai pasiruošę mugei – tvarkingomis uniformomis, gražiais ir įmantriais darbeliais, kurie traukė lankytojus. Čia buvo daug iš šiaudinukų pagamintų kalėdinių papuošalų bei girliandų, iš keramikos sudėliotų meniškų lėkščių, padėklų, žvakių, skautukų suvarstytų papuošalų. Kiekvieno skautų tunto stalai turėjo kuo pasigirti, ir ne tik pasigirti, bet ir parodyti, kiek daug skautai dirba. Mugėje dalyvavo ,,Aušros vartų”, jūrų skaučių ,,Neris” ir ,,Lituanikos” tuntai. Vyresniosios ,,Sietuvos” skautininkės salės gale surengė loteriją. Prie loterijos darbavosi sesės Svajonė Kerelytė, Birutė Vilutienė, Valė Kliknienė, Birutė Matiukienė ir Aušrelė Sakalaitė. O jūrų skaučių ,,Nerija” vyresniosios, išleidusios kulinarijos knygą anglų kalba, pagal šios knygos receptus prikepė įvairių skanėstų, kuriais čia pat prekiavo. Buvo siūloma įsigyti ir vertingą Daužvardienės knygą. Kaip sakė Roma Norkienė, visiems šiems skanumynams buvo naudojami tik ekologiški produktai. Nupirkau knygą ir aš – vienai iš savo marčių.

Sveiko maisto stalai

Kalbant apie sveikus produktus, savo stalą mugėje turėjo dr. Vilija Kerelytė. Jau iš tolo akį traukė jos įvairūs paruošti skanėstai. V. Kerelytė, neseniai perėjusi į privačią sveikos mitybos praktiką, rengia sveikos mitybos seminarus, jų metu supažindina su sveika mityba, kepa duoną, įvairius pyragaičius – viską iš sveikų, be jokių cheminių papildų produktų. Jų sudėtyje yra įvairių organinių riešutų, džiovintų vaisių, džiovintų sėklų.

Maisto stalų buvo ir daugiau. Vienur prekiauta Amish sveikais produktais, kepta duona. Kitur – gražiai iškeptais šakočiais, taip pat rūkytais gaminiais. Na, o visokių gardžių duonų nebuvo įmanoma išsirinkti!

Kaip visada, kelis prekystalius buvo užėmusi bendrovės ,,Food Depot International” prezidentė Angelė Kavakienė su savo dukromis. Parūpo sužinoti, ką naujo šiais metais Kavakienės vadovaujama įmonė galinti pasiūlyti pirkėjams. Ji pirmiausia atkreipė dėmesį į dr. Eugenijos Šimkūnaitės įvairias žolelių arbatas. Jos ne tik dailiai įpakuotos į lininius maišelius, bet ir pasižymi vertingomis savybėmis. Esu gerai susipažinusi su E. Šimkūnaitės knyga ,,Gyvenimas be tablečių”. Nusipirkau ir aš kelis maišelius raminančios arbatos, kvepiančių džiovintų baravykų. Tai A. Kavakienės ir jos bendrovės ,,Food Dept. International” dėka mes šiandien galime įsigyti įvairių maisto produktų iš Lietuvos įvariose nelietuviškose parduotuvėse.

Maisto produktais bei saldumynais prekiavo krautuvėlės ,,Lietuvėlė” darbuotojai.

Kitos pasiūlos

Prie jų reikia priskirti labdaros organizacijų stalus. Mums gerai žinomas būrelis ,,Saulutė” prekiavo įvairiomis grožybėmis, vertingais daikčiukais, prėskučiais ir džiovintais obuoliais. Visas pelnas eina labdarai. Nesusilaikiau ir aš pas Indrę Tijūnėlienę nenusipirkusi dovanėlės savo pirmajam anūkėliui, kuris gruodžio 30 d. sulauks vienerių metukų. Nupirkau jam gražų, lietuviškų ryškių spalvų futbolo kamuolį.

Kita labdaros organizacija ,,Vaiko vartai į mokslą” taip pat turėjo gražių ir vertingų suaukotų prekių, bet didžiausią paklausą turėjo šeimininkių kepti tortai, pyragai, kava. Šalia jų savo gražius dirbinius pardavinėjo papuošalų menininkė Aldona Kaminskienė. Ji tam tikrą parduoto dirbinio sumos dalį skyrė ,,Vaiko vartams į mokslą”. Iš jos nupirkau du gražius vėrinius savo marčioms, esu tikra, kad joms patiks. Kaip sakoma, vienu šūviu du zuikiai: parėmiau ir organizaciją, ir prekiautoją.

Raminta Lapšienė šįkart prekiavo savo stiklo ir krikštolo dirbiniais. Tai nuostabios vazos, lėkštės, paveiksliukai, eglutės ža

Otilija Kasparaitienė savo dirbiniais gali pagrįstai didžiuotis. Neapsivils ir pirkėja, įsigijusi jos papuošalą, nes jis bus ne tik gražus, bet ir vienetinis.

Gitana Variakojienė visada pirkėjams pasiūlo iš Lietuvos atvežtų gražių prekių. Pirkėjai čia rado gražias apsiaustes, megztukus, linines suknutes, patogių šliurių, įdėklų batams, kad kojos nevargtų, pirštinių ir kt.

Jau įpratome mugėje matyti prabangių kailių kolekcijas. Šįmet jų buvo dar daugiau ir įvairiausių. Na, ir kainos jų nemažos, bet ko norėti, juk tai tikri ir dar moderniai pasiūti kailiai. Mačiau, jog daug kas matavosi, tad gal ir pirko?

Palaimintojo J. Matulaičio misija siūlė kalėdaičių, įvairaus dydžio buteliukų šventam vandeniui, visokiausių rožančių ir net žiedinių, kurie patogūs kelionėse. Besidarbuojančios seselės Jolanta ir Laimutė bei padėjėjos Genutė Treinienė, Irena Kerelienė teikė įvairią informaciją apie misiją ir jos veiklą.

Knygos

Vien tik knygų stalus turėjo tik dvi organizacijos: Vydūno fondas ir Mažosios Lietuvos draugija Čikagoje, prie kurios darbavosi Romas Kasparaitis ir dr. Jurgis Anysas. Prie pastarojo stalo sustojau ilgėliau. Pirmą kartą savo gyvenime atkreipiau dėmesį į mažlietuvius ir jų kraštą. Juk, augdami Lietuvoje tikros istorijos nežinojome. Į Karaliaučiaus kraštą žiūrėjome kaip į Rusijos dalį, o iš tėvų girdėjome, kad anksčiau tai yra buvusi prūsų žemė, taigi ir vėl ne mūsų. Dr. Anysas man davė informacinės medžiagos apie Mažąją Lietuvą, kurią grįžusi tuoj pat perskaičiau.

Muge likaus patenkinta. Nors ir išleidau pinigų, dėkoju visiems jos organizatoriams, visiems prekiautojams bei joje atsilankiusiems. Lauksime kitų metų mugės dar didesnėje salėje!


,,Žiburėlio’’ mokykla.


,,Saulutė”


,,Vaiko vartai į mokslą”