Jėzuitų švietimo darbai turi paramą visuose žemynuose

Dalia Cidzikaitė

Jau įprasta, kad Adventui atėjus iš Lietuvos aplankyti Amerikoje esančias jėzuitų bendruomenes atvyksta vienas ar pora kunigų jėzuitų. Šiais metais jas lanko Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijolas Aldonas Gudaitis, SJ ir kun. Lionginas Virbalas, SJ. ,,Draugo” redakcijoje jie apsilankė drauge su ,,Baltic Jesuit Advancement Project” padėjėja Daina Paulauskiene.

Parodoje – eksponatai iš visos Lietuvos ir net Romos

Šiemet tėvai jėzuitai į Ameriką atvyko kiek anksčiau nei praėjusiais metais, mat viena jų apsilankymo priežasčių buvo gruodžio 5 d. Jaunimo centro Čiurlionio galerijoje atidaryta paroda, skirta 400 metų jėzuitų buvimo Lietuvoje sukakčiai. Tiesa, kaip sakė redakcijoje apsilankę svečiai, pirmieji jėzuitai į Lietuvą atvyko dar anksčiau – jau 1555 m. Nuo 1569 metų įsikūrę Lietuvoje, 1570 m. įsteigė kolegiją, o už devynerių metų – universitetą. Jėzuitų provincija įkurta 1568 m.

Panašią parodą, kuri praėjusį penktadienį buvo atidaryta Čiurlionio galerijoje, beveik pusę metų galima buvo aplankyti ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje. ,,Baltic Jesuit Advancement Project” padėjėja Paulauskienė, padėjusi atvežti ir surengti parodą Amerikoje, sakė, jog ruošiant parodą jos kuratorė dr. Neringa Markauskaitė važinėjo po visą Lietuvą ir žiūrėjo, ką galima vertingiausio surasti, pasiskolinti. Tad eksponatai į Lietuvos nacionalinį muziejų buvo suvežti iš visos Lietuvos. Ir net paveikslas ,,Popiežius Grigalius XIII steigia seminarijas ir kolegijas Europoje ir už jos ribų”, pasiskolintas iš Romos Popiežiškojo Grigaliaus universiteto, tiesa, nors ir su vargais, bet valandą prieš parodos atidarymą atkeliavo.

Kun. Lionginas sakė, jog tokia paroda, toks istorinis, meninis žvilgsnis per tapybą, liaudies kūrybą ir knygas yra pirmas toks bandymas pažvelgti į jėzuitų veiklą. Jėzuitai yra labai dėkingi Lietuvos nacionaliniam muziejui, ypač jo direktorei dr. Birutei Kulnytei, kuri labai geranoriškai ir su dideliu pasišventimu tą parodą ruošė.

Kaip dalis Lietuvoje veikusios parodos š. m. spalio viduryje Vilniuje įvyko ir tarptautinė mokslinė konferencija, kurioje dalyvavo mokslininkai iš Italijos, Lenkijos, Vokietijos, Baltarusijos, Latvijos ir Lietuvos. Dviejų dienų konferencijoje kalbėta apie jėzuitų provincijos įsikūrimą, narių išlikimą uždarius draugiją, apie atskirus jėzuitus, jėzuitų pastatų architektūrą.

Žmonių parama nuėjo geru keliu

Parodą ,,Lietuvos jėzuitų provincijai – 400 metų” čia, Amerikoje, surengė ,,Baltic Jesuit Advancement Project” (BJAP), įsikūręs Ateitininkų namuose, Lemont, IL. Prieš ketverius metus šioje organizacijoje pradėjusi dirbti Paulauskienė sakė, jog BJAP buvo įkurtas maždaug prieš 12–13 metų. Tada Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo atkurtos jėzuitų gimnazijos ir reikėjo daug lėšų jas atstatyti. Pinigų reikėjo ne tik prastos būklės pastatams, bet ir kuriant naują švietimo programą.

Tad pagrindinis BJAP tikslas buvo ir yra atkurti jėzuitų gimnazijas, kurios stojasi ant kojų ir jau pasiekė puikių rezultatų – kiekvienais metais laikosi geriausių Lietuvos gimnazijų dešimtukuose. ,,Tie žmonės, kurie aukoja ir remia jas, tikrai gali džiaugtis, kad jų parama nuėjo geru keliu”, – sakė Paulauskienė. Kasmet jėzuitų gimnazijos Vilniuje ir Kaune moko daugiau nei 700 mokinių. Provincijolas sakė, jog norinčių stoti kiekvienais metais daugėja, bet apgailestavo, kad ne visus gali priimti, tiesa, pasirenkami patys geriausi, stipriausi, tiek mokslu, tiek savo dvasia vaikai.

Kauno gimnazija bando plėstis: sutvarkyti aplinkui esančius pastatus ir juos pritaikyti klasėms ir kabinetams, o dar vėliau galbūt statyti universalų sporto kompleksą, kurio Kauno gimnazija šiuo metu neturi. Vilniaus jėzuitų gimnazija yra šiek tiek geriau apsirūpinusi. Vienų rėmėjų – Amerikos išeivių šeimos – paramos dėka ši gimnazija jau turi didžiulę modernią salę, kurią gali naudoti ne tik patys gimnazijos mokiniai ir mokytojai, bet ir kitos organizacijos. Štai ir Čikagos „Lituanicos” sporto klubas, kai buvo nuvažiavęs į Lietuvą, žaidė ten, – sakė BJAP padėjėja. Tačiau Vilniaus gimnazija turi kitą problemą – ji neturi kur plėstis.

BJAP apima ir Ameriką, ir Kanadą. Europoje lėšų paieška rūpinasi plėtros darbuotojai, dirbantys pačiose gimnazijose. Paulauskienė pasidžiaugė, jog aktyvių rėmėjų yra ir Australijoje. ,,Smagu, kad jėzuitų švietimo darbai turi paramą visuose žemynuose,” – džiaugėsi BJAP padėjėja.

Dalyvauta ir XIV Mokslo ir kūrybos simpoziume

Taip išėjo, kad tėvų jėzuitų viešnagė sutapo su XIV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumu, kuriame pranešimą skaitė ir kun. Virbalas. Jis sakė, jog jam buvo įdomu pamatyti tokį didelį lietuvių sambūrį, matyti tokį didelį žmonių susidomėjimą. Sesijoje apie lietuvių dvasinį paveldą kun. Virbalas aptarė Katalikų Bažnyčios padėtį po sovietmečio ir Bažnyčios laukiančius iššūkius. Bažnyčiai išėjus ir pogrindžio, atsirado daug veiklos sričių: reikėjo kurti organizacijas, centrus, pvz., jaunimo, šeimos pastoracinius centrus, ,,Caritą”, tiek bendrauti ir bendradarbiauti su visuomene, su Vyriausybe, tiek bendrai pristatyti savo veiklą kitokiu būdu. ,,Tai labai įvairialypė veikla, – sakė jėzuitas, – todėl vienprasmiškai negali įvertinti. Vieni projektai pavykę, kiti – ne tokie vykę.” Pvz., neišsilaikė katalikiška spauda, išimtis tik „Artuma”, kuri šiuo metu gal ir neblogai atstovauja ne tik šeimos klausimams, bet ir stengiasi daugiau nišų užpildyti.

Savo pranešime simpoziume kun. Virbalas aptarė ir vienuolijas bei jų bendruomenes, kurios sovietmečiu buvo visiškai uždraustos ir veikė tik pogrindyje. Atsikūrus Lietuvos nepriklausomybei ir vienuolijos pradėjo bendruomeninį gyvenimą, atnaujino savo ryšius su broliais ir seserimis užsienyje. Pašnekovo nuomone, šiuo metu vienuolijos gražiai papildo religinį gyvenimą Lietuvoje. Pvz., švietimo srityje iš penkių privačių katalikiškų gimnazijų keturios yra įsikūrusios vienuolijoje. O ir kitose srityse, ypač dvasingumo, įvairių rekolekcijų kursų organizavime tai daugiausia daro vienuolijos. ,,Auga žmonių susidomėjimas rekolekcijomis, atsiranda vis daugiau, kurie norėtų dalyvauti jose, todėl reikia jau iš anksto užsirašyti, – sakė jėzuitas. – Tad pasauliečių aktyvumas tikrai yra padidėjęs.”

Aktyvesnio gyvenimo jau čia, Amerikoje, siekia ir keletas šiuo metu Čikagoje ir jos apylinkėse besimokančių ar dirbančių buvusių jėzuitų gimnazijų mokinių. Paulauskienės teigimu, jie pasižymi aktyvumu: baigę jėzuitų gimnaziją, yra aktyvūs ir gyvenime, nori kažką veikti. Štai vienas buvęs Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokinys šiuo metu su kitais kolegomis advokatais bando Čikagoje įkurti lietuvių advokatų draugiją. BJAP darbuotojos pastebėjimu, kartais žmonės gal ir norėtų prisidėti, bet nežino kaip, kur. Jėzuitų ir kitos katalikiškos gimnazijos, mokydamos vaikus nesavanaudiškai kažką duoti, parodo, kaip teisingai tą daryti. Vaikai nuo mažų dienų mokosi atlikti socialinį darbą, tarnauti kitiems, aplinkiniams, o vėliau patys organizuoja, moko tą daryti kitus. Provincijolas Gudaitis džiaugėsi, jog užuomazgų padėti kitiems, dirbti savanorišką darbą jau yra.