Vilniuje vyko antroji lituanistikos (baltistikos) centrų konferencija

Daiva Litvinskaitè

Lapkričio 19–21 dienomis Vilniuje vyko užsienio valstybių universitetų lituanistikos (baltistikos) centrų lietuvių kalbos dėstytojų ir studentų konferencija ,,Lietuvių kalbos dėstymo ir lituanistikos tyrimų naujovės pasitinkant Lietuvos vardo tūkstantmetį”. Tai jau antroji tokio pobūdžio konferencija, kurią rengia Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės (TMID).

,,Sveiki atvykę į šeimos susirinkimą’’ – tokiais šiltais žodžiais krentant Vilniuje pirmajam sniegui konferencijos dalyvius pasveikino renginio organizatoriai: TMID, Vilniaus universiteto, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojai. Iš tiesų, džiugu buvo matyti pilną auditoriją žmonių, suvažiavusių net iš 11 pasaulio valstybių, kuriuos vienija bendras tikslas – lietuvių kalbos ir kultūros ugdymas. Į konferenciją šiemet atvyko 19 dėstytojų, atstovaujančių 18 lituanistikos (baltistikos) centrų ir 23 studentai iš 11 užsienio lituanistikos (baltistikos) centrų, taip pat Lietuvos universitetų dėstytojai bei kitų mokslo institucijų atstovai. Šiame renginyje dalyvavo ir University of Illinois at Chicago PLB Lituanistinės katedros profesorius Giedrius Subačius ir šio straipsnio autorė.

Po atidarymo žodžio ir sveikinimų Vida Bagdonavičienė supažindino klausytojus su TMID veiklos gairėmis ir perspektyvomis, apžvelgė lituanistikos (baltistikos) institutų veiklą bei pasidžiaugė jų laimėjimais. Toliau jau istorinę dilemą sprendė prof. Alfredas Bumblauskas, įtikinęs auditoriją, kad turime kalbėti ne apie Lietuvos vardo, bet Lietuvos tūkstantmečio minėjimą. Tą dieną dar buvo pristatyta knyga ,,Bendrieji Europos kalbų mokymo, mokymosi ir vertinimo metmenys”, kalbėta apie lietuvių kalbos kaip svetimosios testus, kuriuos negimtakalbiai studentai privalo išlaikyti, jeigu nori studijuoti Lietuvos universitetuose. Patirtimi mokant svetimšalius studentus lietuvių kalbos dalijosi Vilniaus universiteto dėstytoja Virginija Stumbrienė.

Antroji diena buvo skirta daugiausia naujų leidinių, lietuvių kalbos kirčiavimo treniruoklio pristatymui. Daug diskusijų sukėlė Ingos Hilbig paskaita apie Lietuvoje besimokančių užsienio studentų sociokultūrinę patirtį. Apibendrindama atliktą apklausą prelegentė teigė, kad užsieniečiams studentams sunkiausia Lietuvoje yra lietuvių kalba, nedraugiški, nepaslaugūs žmonės ir skirtingas jų mentalitetas. Labai svarbus mokytojo vaidmuo, jis turėtų padėti įveikti sociokultūrinį šoką. Buvo skaitomos dvi paskaitos apie lietuvių kalbos mokymo programą ir lietuvybės sklaidą užsienio universitetuose. Jas skaitė Tasmanijos universiteto Australijoje prof. Algimantas Taškūnas ir dr. Rimas Žilinskas iš University of Washington, Seattle.

Antrosios konferencijos dienos popietę konferencijos dalyviai svečiavosi Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Ten buvo supažindinti su instituto veikla bei pastatų ansamblio (Vileišių rūmų) istorija. Vakare, pasiskirstę grupelėmis, dėstytojai ir studentai dalyvavo edukacinėse programėlėse: vieni mokėsi groti, kiti – užkalbėjimo meno, treti dainavo. Vėliau pristatę savo programas vieni kitiems, klausėsi nuostabaus sutartinių koncerto.

Trečiąją dieną literatūrologė Audinga Peluritytė-Tikuišienė kalbėjo apie naujausias lietuvių literatūros tendencijas ir kritikos padėtį. Lietuvos sociolingvistikos ir kalbų politikos temomis kalbėjo Meilutė Ramonienė, Irena Smetonienė ir Laima Kalėdienė. Naujausius baltistinius tyrimus Karolio universitete Čekijoje pristatė Ilja Lemeškinas.

Konferencijoje dalyvaujantys studentai didelę dalį paskaitų klausė kartu su dėstytojais, tačiau jiems buvo pasiūlyta ir kitokia veikla. Jie buvo pakviesti apsilankyti Vilniaus universitete, dalyvauti paskaitose ir lietuvių kalbos pratybose, taip pat susipažino su Filologijos fakulteto Studentų mokslo draugija.

Konferencijai pasibaigus organizatoriai ir dalyviai aptarė tokio renginio svarbą ir ateities perspektyvas. Buvo žadama, jog tokio pobūdžio renginiai nenutrūks, konferencija bus rengiamia ir kitais metais. Todėl belieka palinkėti, kad graži pradžia virstų ilgamete tradicija.