Parapijų uždarinėjimas – prakeikimas ar palaima?

Romualdas Kriaučiūnas

,,Parapijų uždarinėjimai ir sujungimai Amerikoje nėra naujiena, tačiau per paskutinius dešimtmečius jie dažnai buvo palydėti didelių nesupratimų, blogų susikalbėjimų ir parapijiečių skausmų.” Šiais žodžiais pradedamas katalikų savaitraščio ,,Our Sunday Visitor” lapkričio 9 d. vedamasis. Kitoje to savaitraščio vietoje duodama praktiškų patarimų, kaip tą nesupratimą ir skausmą sumažinti.

Minėtame vedamajame teigiama, kad tokiais atvejais pavėluotai susigaudoma. Kai kuriose vyskupijose, uždarant tautines parapijas, užuot parapijiečiams padėjus geriau įsijungti į krašto kultūrą, buvo skaudžiai pažeista jų tautinė savimonė. Kai kuriose vyskupijose bažnyčios buvo uždarytos be jokio perspėjimo ar pasitarimo. Buvo prasilenkta su pagrindine grupių dinamika, taip įžiebiant pyktį ir susipriešinimą.

Dažnėja parapijų sujungimų. Vien per vieną mėnesį Greensburg, PA vyskupija pranešė uždaranti 14 parapijų, o kai kurios kitos bus sujungtos. Lansing, MI vyskupija, kuriai aš priklausau, turimas 97 parapijas sumažins iki 80. To priežastys dažniausiai yra dvejos: ekonominės/demografinės ir kunigų stygius. Vyskupijos stengiasi savo kunigus atpalaiduoti nuo administracinių pareigų, kad šie galėtų atlikti grynai kunigiškus darbus – sakramentų teikimą. Tačiau pasauliečių tvarkoma administracija kelia nerimą bažnytinėje hierarchijoje. Čia puiki proga vyskupams tėviškai ir atvirai vadovauti, kartu sumažinant nesusipratimus ir nusivylimus.

Jėzuitų kunigas Thomas Sweetser, vadovaujantis Milwaukee mieste Parapijų įvertinimo projektui (Parish Evaluation Project), jau trisdešimt penkerius metus talkina parapijoms save įvertinti ir, reikalui esant, persigrupuoti. Jis yra sudaręs dešimties punktų gaires, taikomas bažnytinei hierarchijai. Gairės gali padėti veiksmingai parapijų konsolidacijai. Štai tos gairės:

Prieš darant nutarimą, būtina įtraukti kiekvienos parapijos vadovus. Reikia pasitikėti žmonių išmintimi ir geranorišku galvojimu.

Aiškiai ir visiems suprantamai aptarti, kodėl pokyčiai reikalingi. Šviesiai tiesiai paaiškinti, kokios priežastys skatina galimą konsolidaciją ar parapijos uždarymą. Svarbu kuo plačiau tartis su paliestaisiais parapijiečiais.

Reikia ištirti visas galimybes be išankstinių prielaidų. Reikia numatyti klausimus ir rūpesčius, į kuriuos reikia atsakyti. Labai mažas procentas parapijiečių bus patenkinti juos aplenkiančiais sprendimais, ateinančiais iš viršaus.

Reikia paruošti pirminį planą ar konkretų siūlymą. Po plataus pasitarimo paliestose parapijose reikia sudaryti planavimo komitetus, kurie kartu su vyskupijos atstovais peržiūrėtų siūlomas galimybes. Komitetai turi turėti įgaliojimus, realius laiko terminus ir autoritetą priimti nutarimus.

Reikia įtraukti ne tik parapijų atstovus, bet ir visus parapijiečius. Jų reikia atsiklausti, ar jie pritartų siūlomam planui. Reikia kuo geriau suprasti jų atsakymų priežastis. Tai nebūtų balsavimas, bet noras sužinoti parapijiečių nuotaikas ir reakciją.

Reikia žiūrėti, kad siūlomi sprendimai nebūtų šališki vienai ar kitai grupei. Sprendimas turėtų ką nors naudingo duoti visoms grupėms. Sprendimai, liečią visus parapijiečius, turi parodyti, kad buvo prideramai atsižvelgta į iškeltus rūpesčius.

Priėmus nutarimą, reikia turėti pagarbias ir tinkamas apeigas pereinant į naują stadiją. Žmonėms reikia apeigų ir laiko sielvartui išgyventi ir prisitaikyti prie naujų sąlygų. Kunigo Sweetser manymu, tai yra pati svarbiausia įvykusių pokyčių dalis.

Kun. Michael Weldon rekomenduoja dešimt bažnytinių objektų, kurie įtrauktini į pačias uždarymo apeigas: indas Šv. Sakramentui laikyti; parapijos šventojo relikvijos; šventinti paveikslai ir statulos; didysis altorius; sakykla; šermenų vieta; krikštykla; žvakidės bei kitas apšvietimas; pagrindinės bažnyčios durys; didysis kryžius.

Būtina asmeniškai pakviesti visus, kurie praranda savo bažnyčią, į pereinamąsias apeigas. Jei sujungiamos dvi parapijos, svarbu parapijiečiams jausti tęstinumą ir priklausomybę. Tie, kurie to asmeniškai neišgyvens, nubyrės arba susiras kitą parapiją.

Siekiant pokyčius palengvinti patartina pasamdyti profesionalius, nešališkus patarėjus arba konsultantus. Parapijų sujungimas ar uždarymas yra išskirtini įvykiai, kuriems gali prireikti pagalbos iš kitų, tą procesą asmeniškai išgyvenusių arba padėjusių kitiems tai išgyventi.

Reikia padėti kiekvienam parapijiečiui jausti pasididžiavimą savo pasiekimais ir patirtimi. Parapijiečiai ir jų vadovai, išgyvenę bažnytinio persitvarkymo pokyčius, gali būti gražiu pavyzdžiu kitiems, dar tik pakeliui į panašius pokyčius.

,,Kai pokyčiai paliečia mus asmeniškai, reikia prisiminti, ką reiškia būti kataliku. Su Dievo malone ir tarpusavio palaikymu viliamės vieną dieną įsijungti į didžiausią parapijų konsolidaciją – Dangų.” Tai baigiamieji pradžioje minėto ir šio vedamojo žodžiai.