Kvietimas pažinti, gyventi ir dalintis savo tikėjimu

 ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Pernai metais popiežius Benediktas XVI 2012 metus paskelbė Tikėjimo metais, kurie prasidėjo su šių metų spalio 10-ąja ir baigsis kitų metų Kristaus Karaliaus šventę – lapkričio 24-ąją. Tikėjimo metų pradžia siejasi su trimis įvykiais. Pirmiausia – su Vatikano Antrojo suvažiavimo 50-mečio sukaktimi. Šįmet taip pat sukanka 20 metų nuo Katalikų Bažnyčios katekizmo išleidimo. Pagaliau, spalio 7–28 d. Vatikane šaukiamas Bažnyčios vyskupų suvažiavimas, vadinamas sinodu.

Apie Vatikano Antrojo suvažiavimo jubiliejų jau rašiau šioje skiltyje. 1992 m. Vatikanas išleido Katalikų Bažnyčios katekizmą, autoritetingai išaiškinantį tikėjimo tiesas moderniojo pasaulio šviesoje. Pradinis atsakas į katekizmą buvo skeptiškas. Buvo pranašaujama, kad, be teologų ir seminarijų, niekas į jį nekreips dėmesio. Tačiau, 1994 m. katekizmą išleidus anglų kalba, jis staiga pateko į populiarių knygų sąrašą. Jį pirko ir dvasiškiai, ir eiliniai katalikai. Pasipylė straipsniai ir interpretacinės gairės, padedančios geriau suprasti knygos turinį. Popiežiai Jonas Paulius II ir Benediktas XVI katekizmo išleidime matė Vatikano Antrojo suvažiavimo gražų derlių.

Katalikų savaitraštis OSV spalio 7 d. laidoje aptaria tris Tikėjimo metų aspektus. Dabartinis popiežius savo apaštališkajame laiške ,,Porta Fidel” (,,Durys į tikėjimą”) tikintiesiems pabrėžia tikėjimo principus. Negalime išpažinti katalikų tikėjimo jo nesuprasdami. Tikėjimas yra daugiau nei protinis suvokimas, nors reikia proto tikėjimą suprasti. Išpažindami tikėjimą jį skelbiame gyvu žodžiu aplink mus esantiesiems. Tikinčiųjų dalyvavimas Tikėjimo metuose susideda iš trijų dalių: tikėjimo pažinimo, gyvenimo tikėjimu ir dalinimosi tikėjimu.

Dabartinė karta buvo tikėjimo krizės Bažnyčioje liudininkais. Šiandien 10 mln. žmonių Amerikoje yra buvę katalikai. Maždaug trečdalis katalikais užaugintų iš Bažnyčios gyvenimo išnyksta. To priežasčių yra daug, bet dauguma stebėtojų sutinka, kad aiškių tikėjimo tiesų stoka yra viena iš šios tragedijos priežasčių. Minimas vienas kunigas, kuris prisipažinęs, kad prieš 40 metų aštuonerius metus lankytose katekizmo pamokose jis išmokęs du dalykus: būti geru ir nevartoti narkotikų. Pamokų metu visai nesigilinta į tikėjimo tiesas. Dabartinis popiežius ypač skatina tikinčiuosius pažinti savo tikėjimą kuo intymiau. Kas yra Kristus? Kas yra Trejybė? Kokie yra sakramentai, ką jie reiškia ir ką duoda? Kokia yra Marijos paskirtis išganyme? Čia į pagalbą ateina katekizmas, kuris, kartu su Šv. Raštu, tampa tikėjimo tiesų pažinimo šaltiniu.

Tikėjimo pažinimas yra daugiau nei protiškas jo supratimas. Jis turi būti palydimas tikėjimo gyvenime. Šv. Povilo raštai pabrėžia, kad, sekdami Kristų, tikintieji turi stengtis kuo labiau tapti į jį panašūs. Ypač Tikėjimo metais tikintieji turėtų stengtis suartėti su sakramentais ir iš jų gaunamomis malonėmis. Pabrėžtina maldos svarba kasdieniniame gyvenime. Taip pat minimi rožinis, Kryžiaus keliai ir adoracija – kaip būdai išreikšti savo tikėjimą. Kitas būdas gyventi savo tikėjimu yra artimo meilės darbai. Straipsnyje cituojamas šv. James, teigęs, kad tikėjimas be gerų darbų yra miręs.

Popiežius primena, kad savo tikėjimu reikia dalintis su kitais. Tai reiškia viešą savo tikėjimo praktikavimą kasdieniniame gyvenime. Ypač Amerikoje stengiamasi tikėjimą pavesti asmeniniu reikalu. Tačiau būti krikščioniu taip pat reiškia skelbti Kristaus evangeliją kitiems, o nesėdėti apsivožus kubilu. Prieš Vatikano Antrąjį suvažiavimą buvo galvojama, kad evangelizacija yra dvasininkų reikalas. Po suvažiavimo imta galvoti, kad evangelizacija iš viso nėra svarbu. Sekdamas popiežiumi Jonu Pauliumi II, Benediktas XVI nori, kad visi tikintieji visame pasaulyje įsitrauktų į evangelizacijos darbą.

Tikėjimo metų proga tikintiesiems siūloma nusistatyti konkrečius tikslus, kaip, pavyzdžiui, kas savaitę pasiskaityti katekizmą, suaktyvinti savo sakramentinį gyvenimą, pasikalbėti su bendradarbiu apie tikėjimo svarbą visuomenės gyvenime. Bet to neužtenka – reikia tikslus pervesti ir į gyvenimą. Reikia įsigyti katekizmą ir iš tikrųjų pradėti jį skaityti, reikia prieiti išpažinties, reikia arčiau susipažinti su bendradarbiu ir jo gyvenimu ir t. t.

Savo pirmoje enciklikoje ,,Deus Caritas Est” (,,Dievas yra meilė”) Benediktas XVI pabrėžė meilę Dievui ir artimui. Tikėjimo metai suteikia naują progą tą meilę susieti su tikėjimu. Jau anksčiau minėtas pasaulio Katalikų Bažnyčios vyskupų suvažiavimas savo šūkiu pasirinkęs temą ,,Naujasis evangelizavimas krikščionių tikėjimo perdavimui”, tarsi sako, jog popiežiaus skelbiami Tikėjimo metai nėra uždaras Bažnyčios įvykis. Sinodo metu bus paskelbti 7 nauji šventieji. Suvažiavime, kuriam vadovaus Kinijos Honkongo arkivyskupas kardinolas John Tong Hon, Meksikos kardinolas Francisco Ortega ir Kongo Respublikos kardinolas Laurfent Monsengwo Pasinya, dalyvaus 262 sinodo tėvai bei 45 ekspertai ir 49 stebėtojai, dvasininkai ir pasauliečiai, kitų religinių bendruomenių ir krikščioniškų Bažnyčių atstovai. Lietuvos vyskupų konferencija savo atstovu išrinko Vilniaus arkivyskupijos augziliarą vyskupą Arūną Poniškaitį.

Neužtenka arčiau susipažinti su savo tikėjimu ir jį pritaikyti gyvenime. Tikintieji yra kviečiami būti santykių su Kristumi liudininkais. Tikintieji turi progą ir pareigą Kristaus evangeliją skleisti visiems moderniojo pasaulio žmonėms. Viliamasi, kad vyskupų suvažiavimas Romoje nustatys tikinčiųjų evangelizacijos misijos XXI a. gaires. Ne taip seniai evangelizacija reiškė tapimą misionieriumi ir vykimą į svetimas šalis. Šiais Tikėjimo metais kiekvienas tikintysis kviečiamas pagilinti savo tikėjimo pažinimą ir pagal tai vadovautis savo gyvenime, kuris pasiektų ir visus kitus, gyvenančius tikinčiojo aplinkoje.