Š. m. spalio 6 d. Šaulių namuose vykusio LŠSI XIX suvažiavimo metu buvo išrinktas naujas LŠSI vadas Julius Rūtenis Butkus – Baltijos jūrų šaulių kuopos vadas.Stefanijos Long, Baltijos jūrų šaulių kuopos šaulės, nuotr.

Šaulių sąjunga išeivijoje turi naują vadą\

ERNESTAS LUKOŠEVIČIUS

Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje (LŠSI) XIX visuotinis dalinių atstovų suvažiavimas, įvykęs spalio 6 d. Šaulių namuose, Čikagoje, prasidėjo su LŠSI vado Mykolo Abariaus sveikinimo žodžiu susirinkusiems. Buvo įneštos šaulių vėliavos, sugiedoti JAV ir Lietuvos himnai. Invokaciją sukalbėjo LŠSI kapelionas kun. Jaunius Kelpšas, pagerbti mirusieji ir žuvusieji šauliai. Sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos gen. konsulas Čikagoje Marijus Gudynas, priminęs garbingą Šaulių sąjungos istoriją ir jos didžiulį indėlį į Lietuvos ir lietuvių tautos patriotinį, gynybinį auklėjimą, pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymą kovoje už Lietuvos nepriklausomybę. Svečias palinkėjo šauliams ir toliau išlikti stipriais savo lietuviška tautine dvasia čia, išeivijoje, ir Tėvynėje Lietuvoje.

Suvažiavimą pasveikino ir jame dalyvavo svečias iš Lietuvos – Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Antanas Plieskis. Savo sveikinimo kalboje jis išreiškė viltį ir norą ir toliau bendradarbiauti su broliais ir sesėmis šauliais užatlantėje, pasidžiaugė LŠS atliktais darbais, pasidalijo naujais iššūkiais, laukiančiais šaulių kasdieniniame gyvenime, siekiant tobulinti ir gerinti sąjungos veiklą, ugdant patriotizmą, kur sąjungos nariai begyventų. LŠS vadas ypatingai pabrėžė tris pagrindines priedermes, kurių LŠS įkūrėjas Vladas Putvinskis-Putvis įpareigojo laikytis visus šaulius: pareigą šeimai, pareigą Tėvynei ir pareigą Šaulių sąjungai. Svečias palinkėjo išeivijos šauliams ir toliau išlikti patriotiškais, pilietiškais žmonėmis. Tai vertybės, kurios kaip niekada yra svarbios, nepraradusios savo reikšmės visiems lietuviams, kurių lietuviško patriotinio idealizmo švyturiai turi niekuomet neužgęsti.

LŠS vadas apdovanojo sąjungos medaliais Vytauto Didžiojo šaulių rinktinės (VDŠR) vadą Liną Marganavičių, LŠSI vado pavaduotoją Liną Orentą, LR Krašto apsaugos ministerijos ministrės Rasos Juknevičienės įsaku medaliu civiliams už nuopelnus LR KAM buvo apdovanotas LŠSI vadas M. Abarius, LSS garbės raštu – 95-ąjį gimtadienį atšventęs ilgametis Klaipėdos jūrų šaulių kuopos vadas Juozas Mikulis. Po apdovanojimų LŠS vadas plk. A. Plieskis  suvažiavimo vedėjui Marganavičiui ir suvažiavimo dalyviams palinkėjo vaisingo darbo ir įteikė iš Tėvynės Lietuvos atvežtą lietuviškos kaimiškos duonos kepalą.

Suvažiavimą raštu pasveikino LR ambasadorius JAV ir Meksikoje Žygimantas Pavilionis ir LR gynybos atašė Washington, DC plk. J. Kačergius.

Suvažiavimo darbotvarkėje buvo numatyti naujo vado rinkimai. Kandidatavo du gerai žinomi šauliai – S. Savickas ir Julius Butkus. Jie pristatė savo programas ir nuveiktus darbus LŠSI, pasidalino savo mintimis apie ateities planus ir LŠSI perspektyvas. Suvažiavimo dalyviai įdėmiai išklausė pasisakiusiųjų, po to galėjo užduoti klausimus. Rinkimų komisijai suskaičiavus balsus, o balsavime galėjo dalyvauti tik veikiančios šaulių kuopos ir rinktinės (balsavo gen. T. Daukanto, Klaipėdos ir Baltijos jūros šaulių kuopos, VDSR iš Čikagos, Švyturio jūrų šaulių kuopa iš Detroit, LK Mindaugo-Neringos šaulių kuopa iš Montreal, Kanada, savo balsus paštu atsiuntė V. Putvio šaulių kuopa iš Toronto, Kanada, ir R. Kalantos šaulių kuopa iš St. Petersburg, Florida). Suskaičiavus biuletenius nauju LŠSI vadu išrinktas Julius Rūtenis Butkus – Baltijos jūrų šaulių kuopos vadas iš Čikagos.

Naują LŠSI vadą šiltai pasveikino LŠS vadas plk. A. Plieskis, įteikė planketę su LŠS rinktiniais žemėlapiais ir lietuviškos stiprybės simbolį – lietuviškos duonos kepalą bei palinkėjo darbuotis vardan Lietuvos ir Šaulių sąjungos labui. Naujai išrinktas LŠSI vadas nuoširdžiai padėkojo šauliams už parodytą pasitikėjimą, perskaitė šaulio maldą iš LR kario maldaknygės, kuria jis stengsis vadovautis ateities planuose ir šauliškame gyvenime. Taip pat pristatė naują LŠSI centro valdybą, kurią sudaro 9 asmenys. M. Abarius naujam vadui perdavė LŠSI vėliavą, palinkėjo stiprybės atsakingose pareigose.

Suvažiavime išrinktas ir naujas LŠSI Garbės teismo pirmininkas. Juo tapo JAV ir LR dimisijos plk. Stasys Paulauskas. LŠSI buvęs vadas M. Abarius pasižymėjusiems šauliams J. Butkui, kun. J. Kelpšui, S. Savickui ir Z. Bagdžiuvienei įteikė LŠSI garbės nario pažymėjimus. Suvažiavimo pabaigoje VDŠR vadas Marganavičius pristatė jaunus šaulius ir šaules, kurie davė iškilmingą priesaiką ir papildė LŠSI gretas.   

LR garbės konsului Čikagoje Dariaus ir Girėno buvusio šventinio komiteto nariai ir Čikagos šauliai padovanojo Petro Jurgėlos knygą „Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas”, taip pat buvo aptartos artėjančio Dariaus ir Girėno skrydžio jubiliejaus numatomos gairės ir kiti su jubiliejumi susiję planai. Svečiai buvo supažindinti su Čikagoje šiemet įsteigta Dariaus ir Girėno tinklinio taure, kurios pagrindiniai steigėjai yra Čikagos šauliai (VDŠR, Baltijos ir Klaipėdos jūros šaulių kuopos). Norisi pasidžiaugti, kad šiais metais Beverly Shores, IN, „Lituanicos” parke vykęs Dariaus ir Girėno renginys ir įsteigta Dariaus ir Girėno taurė LR Vyriausybės yra įtraukti į oficialių renginių, skirtų Dariaus ir Girėno skrydžio 80-mečiui, sąrašą. Tai itin didelis renginio organizatorių, šaulių, visų Čikagos ir Beverly Shores lietuvių pastangų įvertinimas ir pripažinimas.

LŠS vadas plk. A. Plieskis buvo supažindintas su Čikagos šaulių pastangomis ir noru Šiaulių oro uostui suteikti Atlanto nugalėtojo čikagiečio plk. ltn. Felikso Vaitkaus vardą. Šiuo klausimu VDŠR, Baltijos ir Klaipėdos jūros šaulių kuopos oficialiu raštu kreipėsi į LR KAM ministrę. Galbūt ir LŠS prisijungs prie šio gražaus patriotinio sumanymo.

Kokia ateitis laukia išeivijos šaulių, ar ši organizacija turi perspektyvų gyvuoti, kokie vėjai padvelks šioje organizacijoje ir šaulių kuopose, ar naujai išrinkta vadovybė sugebės pritraukti naujų narių, ar sugebės būti patraukli, atsinaujinusi ir vieninga, ar ieškos naujų kelių ir sugebės būti reikalinga išeivijai, parodys laikas ir darbai. Galimybių išlieka labai daug, bet viskas priklausys ir nuo pačių šaulių norų bei siekių. Juk nieko nėra amžino šioje žemėje, vienos organizacijos atsiranda, kitos tyliai nutraukia savo veiklą. Vis dėlto galimybė išlikti yra, dar nėra išnaudotos visos galimybės išeivijoje, kaip ir glaudesnis bendradarbiavimas ir bendra veikla su LŠS. 

Trumpa LŠS istorija Lietuvoje ir išeivijoje

Lietuvos šaulių sąjunga – savanoriška, pilietinės savigynos savaveiksmė visuomeninė organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą policijai bei civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijoms. Sąjunga yra sukarinta organizacija, įtraukta į Lietuvos gynybinę sistemą. LŠS buvo įkurta kaip Lietuvos sporto sąjungos padalinys 1919 m. birželio 27 d. Tų pačių metų rugsėjo 15 d. LR Krašto apsaugos ministerija patvirtino LŠS įstatus, ir LŠS tapo savarankiška organizacija. LŠS įkūrėjas yra Vladas Putvinskis-Putvis, ideologas ir sumanytojas – rašytojas ir žurnalistas Matas Šalčius.

Iki sovietų okupacijos LŠS turėjo 62,000 narių. Nuo sovietų okupacijos į Vakarus pasitraukę šauliai bei patriotiškai nusiteikę laisvojo pasaulio lietuviai 1954 m. balandžio 27 d. Čikagoje, JAV, paskelbė atkuriantys Lietuvos šaulių sąjungą tremtyje (LŠST). Tokiu pavadinimu organizacija veikė JAV, Kanadoje, Australijoje, Anglijoje, Vokietijos federacinėje Respublikoje ir Pietų Amerikos šalyse.
Prasidėjus Lietuvos atgimimui, 1989 m. birželio 1 d. Kaune vykusiame mitinge buvo oficialiai paskelbtas apie LŠS atkūrimą. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, LŠST pakeitė savo pavadinimą į Lietuvos šaulių sąjungą išeivijoje. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 7,000 šaulių, išeivijoje – nuo 400 iki 500 narių (tikslų išeivijos šaulių skaičių sunku nusakyti).

Ernestas Lukoševičius – LŠSI centro valdybos narys.


 Naujasis LŠSI vadas J. R. Butkus.