Farmacininkių susitikimas Čikagoje: (iš k.) Aldona Kulpa, Jūratė Blažiūnaitė, Nida Saveikytė, Daiva Purienė ir Audronė Birgiolienė.

Lietuvės farmacininkės JAV: ilgas kelias užsibrėžto tikslo link

LORETA TIMUKIENĖ

Visada žaviuosi darbščiais užsispyrėliais, siekiančiais užsibrėžto tikslo, kad ir koks jis atrodo tolimas. Per keletą Amerikoje praleistų metų tokių žmonių teko sutikti ne vieną ir ne dešimt – ypatingai galime didžiuotis lietuvaičiais, atvykusiais iš Lietuvos prieš keletą metų ir jau sugebėjusiais pasiekti nemažų karjeros aukštumų. Kartais sunku patikėti, kiek darbo, žinių, laiko reikia įdėti, norint šioje šalyje atsistoti ant to paties laiptelio su kolegomis amerikiečiais. Tačiau pavyzdžiai kalba patys už save – prieš keletą metų susipažinau su Daiva Puriene – simpatiška, energinga trijų vaikų mama, kuri į Ameriką atvyko, rankose turėdama farmacininko diplomą. Prireikė dešimties metų, kad šį diplomą pripažintų JAV ir Daiva galėtų dirbti farmacininke. Sykį šnekantis apie sunkų kelią link užsibrėžto tikslo, Daiva papasakojo, kad tokių ,,užsispyrėlių” ji pažįsta ne vieną – kelios lietuvės farmacininkės jau kuris laikas gražiai bendrauja, kartas nuo karto susitinka. Kilo mintis jas pakalbinti. Kiekvienos moters istorija įdomi ir skirtinga, tačiau kalbantis su jomis nepaleido viena mintis: ,,Na, ir šaunuolės tos lietuvaitės – protingos, drąsios, darbščios ir... labai simpatiškos.” Galbūt perskaitę šį straipsnį atsilieps ir daugiau lietuvių farmacininkų, norinčių susitikti su kolegomis arba įsitraukti į organizaciją, jungiančią lietuvius farmacininkus Amerikoje (Lietuvių farmacininkų Amerikoje asociacija (LAPAS)), kuri šiais metais švenčia 20 metų įkūrimo sukaktį. Šįkart kalbiname Jūratę Blažiūnaitę, kituose numeriuose skaitykite apie kitas lietuves farmacininkes – Audronę Birgiolienę, Aldoną Kulpą, Daivą Purienę ir Nidą Saveikytę.

Jūratė Blažiūnaitė
Gyvena Naples, Florida valstijoje. Dirba prekybos centre ,,Publix’’, vadovauja vaistinei, Amerikoje jau 11 metų. Gimė ir augo Viniuje. Džiaugėsi ir didžiavosi, kad yra vilnietė, ir dabar mano, kad Vilnius – šauniausias miestas pasaulyje. Jūratė prisimena, kaip vaikystėje, žygiuodama gatve pro vaistinę, stebėdavo ten dirbančias moteris ir užjaučiančiai galvodavo – kaip nuobodu turėtų būti visą dieną praleisti toje mažytėje, baltoje patalpoje. Tačiau likimas iš jos pasišaipė: Jūratė neįstojo į gydomąjį fakultetą ir teko rinktis panašią specialybę. Farmacijos J. Blažiūnaitei teko mokytis Kauno medicinos universitete, vėliau likimas bloškė į Telšius, iš kurių, trejiems metams prabėgus, džiugiai grįžo į Vilnių. Įsidarbino pirmoje posovietinių laikų privačioje ,,Vokiečių” vaistinėje, kur gavo pirmas pamokas, kad ,,klientas visada teisus”. Tapo ,,Vokiečių” vaistinės Vilniuje vedėja. Vėliau dirbo didmeninėje vaistų ir kosmetikos bendrovėje, įkūrė savo vaistinę, kuri, deja, gyvavo labai neilgai. Laikui bėgant, keitėsi požiūriai, pomėgiai, o dabar farmacininkė sako esanti patenkinta savo specialybe bei darbu. Laisvalaikiu šoka, plaukioja, važinėja dviračiu, skaito, keliauja, draugauja. Planuoja pramokti dar vieną užsienio kalbą, įvaldyti giliavandenį nardymą.

Paklausta, kodėl išvyko iš gimtinės, atsako, jog prarado viltį sąžiningu darbu susikurti gerovę, kurios norėjo. Atvykusi į JAV, labai pasitikėjo savo jėgomis. Iš kolegių žinojo, kad egzaminai labai sunkūs, bet tikėjo, kad turi pakankamai žinių, ir drąsiai ,,žengė” laikyti pirmojo ,,equivalency” egzamino. Deja, teko stipriai nusivilti. Apie šešias valandas trukusio egzamino metu buvo tikrinamos fizikos, chemijos, matematikos, farmakologijos, anatomijos, fiziologijos, botanikos žinios. Visa tai buvo pateikta anglų kalba, kurios lietuvė teturėjo pagrindus. Jūratė suprato, kad laukia ilgos ir varginančios studijos – taip ir buvo. Be to, ji turėjo dirbti 40 val. per savaitę, kad išlaikytų save ir paremtų namiškius Lietuvoje. Nei finansinės, nei moralinės paramos nebuvo iš ko tikėtis. Po to dar vyko trys kitokie, bet panašūs, egzaminai. Dabar lietuvė dirba mažmeninėje vaistinėje ir džiaugiasi, kad gali pagelbėti žmonėms – ypač glosto savimeilę akimirkos, kai pritaiko Lietuvoje įgytas žinias, o klientas žavisi paslauga, dėkoja. Tačiau Jūratė prisipažįsta kartais pagalvojanti, jog atėjo laikas pirkti loterijos bilietus...

Lietuvoje tvirtinama, kad būsimi farmacininkai mūsų šalyje mokomi pagal Europos Sąjungos reikalavimus, todėl Europoje jie sulaukia pripažinimo. Tačiau mūsų šalyje įgytas diplomas Jungtinėse Valstijose nepripažįstamas, o amerikiečių farmacininkų diplomai nėra pripažįstami Europoje. J. Blažiūnaitė įsitikinusi, jog taip yra dėl vienos priežasties – čia ,,įvelti” dideli pinigai ir ambicijos. Pasak farmacininkės, studijuojant Lietuvoje teko pastebėti, kad mūsiškiai profesoriai labiau pabrėždavo žinių gilinimą farmacinės chemijos, botanikos, farmakognozijos srityse, tuo tarpu Amerikos farmacinininkai labai ,,pasikaustę” vaistų sąveikos, farmakodinamikos srityse. Tačiau, nepaisant šių skirtumų, bet kur dirbantis farmacininkas turi turėti pakankamai žinių, būti atidus ir norėti padėti ligoniui. ,,Karjerą padaryti nėra sunku, jei žmogus turi gabumų ir norų dirbti daugiau nei kiti”, – įsitikinusi J. Blažiūnaitė.

Sakoma, kad tobulėjant vaistams, ,,tobulėja” ir ligos. Farmacininkės nuomone, šiandien labai daug dėmesio skiriama naujų, prieš AIDS ir antidepresinių vaistų kūrimui, skiepams (priešgripiniams) bei vaisto naudojimo patogumui (buteliukuose įpakuotą insuliną pakeičia patogūs nešioti insulininiai švirkštai). Vaistų specialistė sutinka su nuomone, kad Amerikoje sirgti – ,,tragedija”: šioje šalyje gydymas labai brangus, todėl yra didelė tikimybė, kad susirgęs gali prarasti santaupas, namus, automobilį, darbą.  

Šiandien dažnai girdime įvairių specialybių atstovus pasisakant už kitokį požiūrį į žmogų, į ligas, jų gydymą. Vis garsiau girdime raginimus geriau pažinti savo kūną, o nepulti gydytis kad ir menkiausią negalavimą vaistais. Jūratė mano, kad sveika mityba ir sportavimas gali būti ilgaamžiškumo priežastis. Keičiantis gyvenimo būdui, atsirado naujų ligų, kurioms gydyti atsirado nauji vaistai. Kas kažkada būtų buvęs nuodas, dabar yra vaistas, be kurio liga galbūt būtų nepagydoma. Keičiasi ir farmacininko įvaizdis – pasak pašnekovės, farmacininkai tapo imunizuotojais, cholesterolio kiekio nustatinėtojais, sveikos mitybos diabetininkams propaguotojais, nenutrūkstamo vaisto naudojimo advokatais. Nors Jūratė nepriklauso Amerikos lietuvių farmacininkų asociacijai, tačiau palaiko ryšius su Amerikoje įsikūrusiais lietuviais, kurie dirba farmacijos srityje. ,,Tai lyg šeimos nariai. Su keliais jau buvau pažįstama Lietuvoje, su kitais susipažinau čia, Amerikoje, per jau pažįstamus farmacininkus”, – sako J. Blažiūnaitė. Nors ši Amerikoje dirbanti mėgstamą darbą moteris į Lietuvą keliauja kiekvienais metais, bet apie grįžimą į gimtinę kol kas negalvoja. ,,Na, o ateityje – ką gali žinoti”, – tokios galimybės lietuvė neatmeta, tačiau kol kas savo žiniomis ir patirtimi stengiasi padėti sunegalavusiems amerikiečiams.


Spalio mėn. 14 d., sekmadienį, ,,Holliday Inn Willowbrook” (7800 Kingery Highway (Rte 83), Willowbrook, IL) vyks minėjimas ir pietūs, skirti Lietuvių farmacininkų Amerikoje asociacijos (LAPAS) 20-mečiui. Pradžia – 12:30 val. p. p. Šventėje dalyvauti maloniai kviečiami farmacininkai ir jų artimieji. Dėl informacijos ir stalų užsakymo skambinti Irenai tel. 708-403-0690. Šv. Mišios už LAPAS narius, gyvus ir mirusius, bus atnašaujamos sekmadienį, spalio 14 d., 9 val. r. Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijoje, Lemont, IL.