Lietuvių išeivijos sporto mėgėjų organizacijoje
vyksta kartų kaita
Š. m. lapkričio pabaigoje Cleveland mieste vyko stambiausios
išeivijoje lietuviškos sporto mėgėjų organizacijos
– Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo sporto
sąjungos (ŠALFASS) – kasmetinis suvažiavimas. Kas jame
buvo kalbama, kaip šiandien gyvena ŠALFASS – apie
tai kalbamės su organizacijos valdybos pirmininku Laurynu R. Misevičiumi.
– Kas dalyvavo ŠALFASS
suvažiavime, kokie klausimai buvo sprendžiami, kas nuspręsta? Turbūt
neapsieita, kaip ir per sporto varžybas, ginčų?
– Kaip įprasta, tradiciškai Cleveland, OH vykusiame
ŠALFASS suvažiavime dalyvavo stambiausių Šiaurės Amerikos
lietuviškų sporto klubų atstovai, individualių sporto
šakų ŠALFASS nariai. Šalia įprastos darbotvarkės
(šiais metais surengtų varžybų aptarimo ir naujųjų metų sezono
planų, kitų organizacijos reikalų svarstymo) šiemet teko spręsti
ir keletą „originalesnio” pobūdžio klausimų, kuriuos
padiktuoja niekada nesustojantis laikas. Ginčų buvo, manau, jie būtini
– konstruktyvi kritika ir nuomonių pasidalinimas priveda prie
geriausių sprendimų.
Vienas aštriausių klausimų iškilo suvažiavimo pradžioje
– kai kurie jo dalyviai, lietuvių kilmės amerikiečiai, skundėsi,
kad nesupranta lietuviškai ir paprašė susirinkimus vesti
anglų kalba. Pavyko rasti išeitį ir, svarstant svarbius
klausimus diskutuoti tiek lietuviškai, tiek angliškai,
nors dėl to posėdžiai kiek užtruko. Su panašia problema
susiduria ir kitos Amerikos bei Kanados lietuvių organizacijos, tad
tenka prisiderinti prie gerokai pasikeitusios išeivijos
visuomenės sudėties.Džiugu yra tai, kad prie ŠALFASS veiklos vis
aktyviau prisideda užjūryje gimęs jaunimas, štai ir naujasis
Valdybos sekretorius – už Atlanto gimęs Gintas Dirsė, šiuo
metu gyvenantis Toronto mieste, kuris galbūt nekalba lietuviškai
taip sklandžiai, kaip mes, iš Lietuvos atvykusieji, bet savo
noru prisidėti prie visuomenei naudingos veiklos gerokai lenkia daugelį
kitų.
– Šio suvažiavimo darbotvarkėje – ŠALFASS Garbės arenos ir archyvų projekto klausimas. Kas nuspręsta?
– ŠALFASS Šlovės (Hall of Fame) arena pradėta kurti
jau prieš keletą metų, tačiau iš ŠALFASS Valdybos
pasitraukus keliems už šį projektą atsakingiems žmonėms, visą
darbą teko pradėti iš naujo. Esu dėkingas šiemet
ŠALFASS suvažiavime iniciatyvą parodžiusiems Cleveland, OH
lietuvių sporto klubo vadovui Vidui Tatarūnui ir savo žmonai Eugenijai,
kurie toliau vystys šį reikalą, pateiks mums svarstyti
Šlovės arenos steigimo gaires, renkamų jos narių kandidatūras.
Kol kas niekam nekyla klausimų tik dėl vieno – pirmojo ir kol kas
paskutinio ŠALFASS Šlovės arenos nario, juo vienbalsiai
patvirtintas ilgametis ŠALFASS generalinis sekretorius Algirdas
Bielskus, prieš porą metų pasitraukęs Amžinybėn. Dėl būtent jo
pastangomis sukauptų organizacijos 6 dešimtmečių archyvų
šiuo metu vyksta daug diskusijų – deja, suvažiavime
ŠALFASS delegatams vieningos nuomonės nepavyko pasiekti. Jau
gavome profesionalų ir argumentuotą laišką iš 1991 m.
Kaune įkurto Lietuvos sporto muziejaus direktoriaus Prano Majausko,
kuris prašo visą šią medžiagą persiųsti į Laikinąją
sostinę, bet tam priešinasi vyresnieji mūsų Sąjungos žmonės ir
JAV Lietuvių Bendruomenės Archyvų komiteto pirmininkė Dalė Lukienė.
Keistoka, kad keletą metų visi tie archyvai, sumesti į
apiplyšusias kartonines dėžes, gulėjo Cleveland Lietuvių namų ir
privačių asmenų rūsiuose, jais niekas nesidomėjo – įskaitant ir
Lituanistikos tyrimo ir studijų centrą (LTSC), o dabar, kai atsirado
norinčių juos priglausti Lietuvoje, pasigirdo daug
prieštaraujančiųjų. Vis dėlto turiu vilties, kad iki Naujųjų
metų surasime sprendimą, kuris patenkins abi puses, o svarbiausia
– labiausiai pasitarnaus ŠALFASS istorijos pristatymui
visuomenei.
– Prieš pusmetį,
kalbėdamas su ,,Draugo” vyr. redaktore Dalia Cidzikaite
(,,Draugas”, 2011 m. birželio 30 d.), sakei, jog ŠALFASS
reikia keistis. Ar pildosi Tavo žodžiai?
– Be abejo, ŠALFASS keičiasi – ar tai į gera, dar
nesiimu spręsti, bet turime neatsilikti nuo XXI amžiaus padiktuotų
aplinkybių, jei norime išlaikyti stambiausią išeivijos
lietuvių sporto mėgėjų sąjungą ir užtikrinti ŠALFASS perdavimą
ateities kartoms. Tačiau pokyčiai dar tik prasidėjo, tam reikės ne
vienerių ar dvejų metų – ko gero, mažiausiai dešimtmečio.
Juk 60 metų ši organizacija vykdė savo įvairialypę veiklą
vienaip, tad neįmanoma staiga pakreipti visko kita kryptimi. Kalbantis
su didžiųjų Sąjungos klubų atstovais, aktyviausiais nariais ir mąstant
apie ilgalaikę ŠALFASS strategiją, aiškėja nuostata
– šiandien mūsų organizacijoje vyksta kartų kaita, o kiek
ji bus skausminga, pamatysime po kelių, gal keliolikos metų.
– Ar pasiteisino bandymas rengti
ŠALFASS žaidynes mažiau žinomuose lietuvių telkiniuose,
neturinčiuose ilgamečių tokių renginių ruošimo tradicijų?
– Į šį klausimą sudėtinga atsakyti
vienareikšmiškai – iš vienos pusės, žinoma,
pasiteisino: šiais metais 61osiose ŠALFASS žaidynėse,
kurios vyko ShrewsburyWorcester, MA, dalyvavo kelios komandos, kurių
anksčiau mūsų sporto šventėse nesame matę ir kažin ar
išvysime, jeigu varžybos vyks toliau nuo Rytų pakrantės. Kai
kurie Amerikos lietuviai laikosi nuomonės, kad visus, bent jau
krepšinio turnyrus, geriausia rengti Čikagoje arba Toronto
mieste, tačiau didžiausiuose lietuvių telkiniuose ir taip sportinės bei
kitokios veiklos apstu. Manau, kad mes privalome rengti įvairias
varžybas nuošalesnėse vietovėse, kur taip pat apsigyvenę nemažai
sportui neabejingų mūsų tautiečių. Deja, neretai tokiais atvejais
susiduriame su ribotomis mažesnių bendruomenių galimybėmis,
silpnesniais organizatoriais. Panašiai nutiko ir praeitą vasarą
Massachusetts, MA valstijoje, kadangi, net ir labai stengiantis
pagrindiniams Žaidynių rengėjams Shrewsbury-Worcester „Maironio
parke” Vyt. Braškiui, ir Gintui Garsiui kelių klaidų
išvengti nepavyko. Vis dėlto gerai žinoma lietuvių liaudies
patarlė byloja „Kas nedirba, tas neklysta”, todėl
išnagrinėję trūkumus tvirtu žingsniu einame į priekį. Tikiuosi,
kad daugiau reikalingos patirties pasisems ir atokiau esančių lietuvių
sporto klubų atstovai. Norisi viltis, kad kitąmet Pietų NJ
organizuojamos 62-osios ŠALFASS žaidynės bus 100 proc. tokios,
kokių pelnytai laukia visa Šiaurės Amerikos lietuvių sporto
bendruomenė.
– 2013 metų vasarą Lietuvoje
vyks IX pasaulio lietuvių sporto žaidynės, skirtos S. Dariaus ir S.
Girėno skrydžio per Atlantą 80 metų jubiliejui. Kaip ŠALFASS
ruošiasi joms?
– Oficialų IX pasaulio lietuvių sporto žaidynių darbo grupės
kvietimą jau priėmėme, taigi „popieriuje” ŠALFASS
atstovai nuo š. m. lapkričio 19 d. jau yra dalyvių
sąrašuose. Pasakysiu dar daugiau – keliems mūsų Valdybos
nariams lankantis Lietuvoje, teko nemažai bendrauti su nauju Kūno
kultūros ir sporto departamento vadovu Klemensu Rimšeliu.
Bendromis jėgomis, atrodo, įrodėme Vilniui, kad tokie renginiai
išeivijai yra būtini. 2013 m. vidurvasaryje lietuvius iš
įvairiausių pasaulio kampelių priims Vakarų Lietuvos centras Klaipėda,
taigi turėsime puikią progą po aršių kovų krepšinio
aikštelėse pulti į vėsias Baltijos jūros bangas. Man tenka
didelė garbė būti išrinktam ir toliau atstovauti JAV lietuviams
bei ŠALFASS IX pasaulio lietuvių žaidynių darbo grupėje.
Netrukus ruošime informaciją norintiems 2013 m. vykti į
Klaipėdą. Esu įsitikinęs, kad Amerikos ir Kanados lietuvių bendra
delegacija bus ne tik didžiausia iš užsienyje gyvenančių
lietuvių, bet ir per visą Pasaulio lietuvių žaidynių istoriją!
– Savaitraštyje
,,Amerikos lietuvis” išspausdintame straipsnyje
,,Stambiausia išeivijos sporto mėgėjų sąjunga vis labiau tolsta
nuo Čikagos” mestelėjai akmenukų į Čikagos sportininkų daržą. Kas
vyksta ,,Vėjų” miesto lietuvių sporto padangėje?
– Esu sužavėtas Čikagos lietuvių sportine ir kitokia visuomenine
veikla. Tikrai nė viename kitame Šiaurės Amerikos bei apskritai
užsienio mieste ar šalyje nė su žiburiu nesurasi tiek puikių
mūsų išeivijos veikėjų ir įvairiausių renginių, tačiau gaila,
kad čikagiečiai labai nenoriai įsijungia į platesnio pobūdžio
projektus. Dar prieš keletą metų ŠALFASS varžybose buvo
sunku kovoti su bet kokios amžiaus grupės Čikagos
„Lituanicos” krepšininkais, dar sunkiau buvo
įsivaizduoti, kad bent viename turnyre nedalyvautų atstovai iš
,,Vėjų” miesto.Iš aktyvios veiklos šiame
stambiausiame lietuviškame sporto klube JAV pasitraukus
ilgamečiam jo vadovui dr. Donatui Siliūnui, turbūt neatsiranda, kas
pakeičia vis rečiau su savo auklėtiniais į kitus Amerikos miestus
beatvažiuojančius Medardą Karalių ir Kęstutį Ambutą, o ČLKL vadovai
Svajūnas Masilionis ir Rimvydas Otruškevičius labiau rūpinasi
vien savo „kiemo” reikalais ir didelio užsidegimo
bendradarbiauti su kitais ŠALFASS priklausančiais
lietuviškais sporto klubais nerodo.
Per pastaruosius porą metų mūsų organizuojamose sporto
šventėse ypatingai sumažėjo komandų iš Čikagos, todėl ir
kreipiuosi į didžiausios mūsų tautiečių išeivijoje atstovus, kad
neužmigtų „ant laurų” – jau senokai pirmaujančiose
vietose atsidūrė kaimyninės Kanados sportininkai. Būtų gaila, jeigu
tiek talentingų žaidėjų ir organizatorių turinčiame ,,Vėjų”
mieste neatsirastų tebenorinčių įrodyti, kad ne veltui 60 metų būtent
šio didmiesčio atstovai buvo ŠALFASS kelrodė žvaigždė.
Norėtųsi ir toliau matyti gausiausias Čikagos komandų delegacijas tiek
mūsų Sąjungos gretose, tiek Pasaulio lietuvių žaidynėse Lietuvoje.
– Esi sakęs, kad ,,iki
šiol sportas buvo lietuviškos visuomeninės veiklos
užribyje”. Ko trūksta, kad kuo daugiau tiek čia, Amerikoje,
gimusio jaunimo, tiek iš Lietuvos atvykusieji į bendruomenę
įsijungtų per sportą?
– Šnekant apie sportinę išeivijos veiklą, man
sudėtinga išsamiau pasakoti apie tai, kas vyko Amerikos lietuvių
sportiniame gyvenime prieš 50, netgi prieš 20 metų. Būtų
gaila, jeigu tiek talentingų žaidėjų ir organizatorių turinčiame
,,Vėjų” mieste neatsirastų tebenorinčių įrodyti, kad ne veltui 60
metų būtent šio didmiesčio atstovai buvo ŠALFASS kelrodė
žvaigždė. Norėtųsi ir toliau matyti gausiausias Čikagos komandų
delegacijas tiek mūsų Sąjungos gretose, tiek Pasaulio lietuvių
žaidynėse Lietuvoje. Tačiau
nepamirškime, kad laikai keičiasi, ir XXI amžiuje sunku
įsivaizduoti bet kokioje šalyje, užsienyje ar pačioje Lietuvoje
didesnę ar mažesnę mūsų tautiečių bendruomenę, neturinčią jokių
ryšių su sportu. 2011 m. mūsų gimtinėje vykęs Europos vyrų
krepšinio čempionato turnyras kažin ar paliko abejingų bent
vienoje lietuvio šeimoje. Daugelyje pasaulio valstybių Lietuvą
žino todėl, kad joje gimė ir užaugo Arvydas Sabonis, Šarūnas
Marčiulionis, Romas Ubartas, Virgilijus Alekna, Žydrūnas Savickas,
Algimantas Šalna, Dainius Zubrus, Vida Vencienė. Jie tapo nė
kiek ne mažiau įžymūs ir Lietuvai atnešė ne mažiaus naudos negu
Kipras Petrauskas, Jonas Mekas, Violeta Urmana, Irena Milkevičiūtė ar
net Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Beje, būtų įdomu, jeigu kas nors
bent apytiksliai paskaičiuotų, kiek dabar lietuviško jaunimo yra
įsijungę į mūsų bendruomenes per sportą ir kiek – per kultūrinę
ar kokią kitokią veiklą. Manau, tokios apklausos rezultatai būtų, ko
gero, stebinantys. Aš per 15 metų, praleistų Amerikoje, niekur
tiek susirinkusiųjų, kaip per lietuvių krepšinio turnyrus,
nemačiau, jeigu kalbėsime apie nuolat tokiose varžybose dalyvaujančius
ir ją stebinčius, o ne apie pavienius renginius, tokius kaip
šokių ar dainų šventės. Žinoma, visuomet visur mūsų
galėtų būti ir dar daugiau – juk gyventojų surašyme čia,
JAV, lietuvių kilmės žmonių beveik kiekvienoje plačiau apgyvendintoje
valstijoje užregistruota tūkstančiai. Bet kur jie visi pasislėpę?
– Kaip pavyko bandymas pereiti
prie kitokio, labiau amerikietiško, varžybų organizavimo –
už žaidynių rengimą organizacijai ar pavieniams asmenims sumokant?
– Tai rimčiau pradėta svarstyti tik šiemet, kai
pastebėjome, kad savo jėgomis nebepajėgiame suorganizuoti
ŠALFASS metinių varžybų taip, kaip reikėtų. Vyresnieji buvo
įpratę ne tik patys tokiose sporto šventėse dalyvauti, jas
organizuoti, bet ir apmokėti papildomas išlaidas. Deja, mūsų
karta į daugelį visuomeninės veiklos sričių žiūri gana
skeptiškai. Naujojo šimtmečio ekonomikos dėsniai diktuoja
ir visiškai kitokias savanoriškos veiklos aplinkybes
– vis sunkiau beišsiverčiame dirbdami vien tik
visuomeniniais pagrindais, taigi nori nenori tenka po truputį pereiti
ir prie „amerikietiškojo” veiklos modelio, kai
varžybas rengiantieji gauna nedidelį užmokestį už sugaištą laiką
ir atliktą darbą
– Ne taip seniai ŠALFASS
gavo pelno nesiekiančios organizacijos statusą, buvo įkurtas
ŠALFASS fondas. Kaip jam sekasi?
– Prieš keletą metų mūsų Valdyba „paveldėjo”
ŠALFASS fondo kūrimo projektą, kuriame buvo padrikai
surašyti įstatai ir iki galo nesutvarkyta registracija kaip ne
pelno siekiančios organizacijos, remiantis valstybinės mokesčių
inspekcijos (IRS) nuostatais. Šiemet, padedant Čikagos lietuviui
advokatui Rimui Domanskiui, visi dokumentai baigti tvarkyti –
kitas ne mažiau svarbus žingsnis – surasti tinkamą šio
fondo vadovą, administratorių. Galima pasvajoti, kad už keliolikos metų
ŠALFASS fondas taps taip pat svarbus išeivijos
lietuviams, kaip Lietuvių Fondas ar bent jau Tautos Fondas. Vis dėlto
šiandien svarbu, kad tokį sporto paramos fondą jau turime.
Laukiame pirmųjų aukų, kurias bus galima nurašyti nuo JAV
federalinių mokesčių. O norintiems prisidėti prie stambiausios
išeivijos sporto mėgėjų Sąjungos veiklos skubu pranešti,
kad Jūsų paramos laukiame apsilankius ŠALFASS tinklalapyje
www.salfass.org, kur galima paaukoti, paspaudus mygtuką dešinėje
„Donate”.
– Kokie svarbiausi ŠALFASS renginiai, varžybos vyks ateinančiais metais?
– Jau kuris laikas skelbiame apie ŠALFASS remiamą Naujųjų
metų sportinį renginį – slidininkų sąskrydį Aspen, CO (kovo
25–31 d.). Taip pat patvirtintos pagrindinių Sąjungos
organizuojamų krepšinio varžybų datos: senjorų (vyresni nei 35
m. amžiaus) turnyras pirmą sykį rengiamas Palm Beach, FL 2012 m. kovo
31–balandžio 1 d., jaunių (iki 16 m.) pirmenybės kitąmet
organizuojamos Cleveland, OH gegužės mėn. 19–20 d., o 2012 m.
62-oji ŠALFASS metinė sporto šventė planuojama gegužės
25–27 d. Wall, NJ. Prieš tai kartu su Lietuvos ambasada
rengsime LR „Ambasadoriaus taurės” krepšinio
turnyrą, kuris numatytas 2012 m. balandžio 21 d. Washington, DC. Apie
kitų sporto šakų varžybas nuolat (kaip ir įprasta)
pranešime visiems ŠALFASS sporto klubams ir nariams
elektroniniu paštu, informacija nuolat skelbiama minėtame
Sąjungos tinklalapyje www.salfass. org. Kitais metais pagrįstai tikimės
dar aktyvesnio Šiaurės Amerikos lietuvių dalyvavimo mūsų
organizuojamose varžybose. Naudodamasis proga noriu pasveikinti
„Draugo” skaitytojus su ateinančiomis šv. Kalėdomis
ir palinkėti puikių, sportiškai žavingų Naujųjų 2012-ųjų.
Kalbino
Loreta Timukienė
Dalis suvažiavimo dalyvių. Eugenijos Misevičienės nuotr.