75 metai, kai Amerikoje pasibaigė taurus prohibicijos eksperimentas

Aleksas Vitkus

Metęs neplanuotą žvilgsnį į istorinį kalendorių – almanachą, pastebėjau, kad dar tik prieš kelias dienas sukako 75 metai, kai Amerikoje baigėsi daug triukšmo ir nesantaikos sukėlusi taip vadinama prohibicija arba alkoholio draudimas. Tai buvo 1933 m. gruodžio 5 d., kai Utah valstija ratifikavo Konstitucijos XXI pataisą, taip pa naikinant 1919 m. priimtą XVIII pataisą, uždraudusią alkoholinių gėrimų gamybą, prekybą ir jų įvežimą į arba išvežimą iš Amerikos ir visų jos teritorijų.

Nedaug šiandien beliko „Draugo” skaitytojų, kurie dar gali prisiminti tuos nepaprastus laikus, kai Amerikos visuomenėje ir politikoje buvo kovojama dėl taip vadinamos saikingumo akcijos („temperance movement”), po jos priimtą alkoholio uždraudimą ir po daugiau kaip 14 metų to uždraudimo atšaukimą. Manau, kad susipažinti su šia nuostabia Amerikos istorijos epocha būtų tikrai naudingas ir pamokantis pasiskaitymas.

XIX a.  Amerikai idealizmas tikrai nebuvo svetimas. Visuomenėje dygo įvairios grupės, kurios rūpinosi gerinti prispaustų, neturinčių visų jiems priklausiusių teisių žmonių gyvenimą. Tai buvo juodosios rasės žmonės, moterys, darbininkai, neįgalūs žmonės, alkoholikai ir kiti.  Viena iš veikliausių tokių grupių buvo 1833 m. įkurta „Temperance Union”, įvairiais būdais bandžiusi girtuoklius atpratinti nuo alkoholio vartojimo. Nematant šių pastangų norimų rezultatų, buvo bandyta paveikti politikus, prašant išleisti atitinkamus įstatymus. Jau prez. Lincoln, gal panašiai kaip ir mūsų didysis blaivintojas vysk. Valančius, drįso sakyti, jog „jei mes mokėjome išsilaisvinti iš anglų tironijos, turėtume išsilaisvinti ir iš alkoholio”.

Ėjo metai, ir judėjimas stiprėjo. Buvo priimta daug vietinio pobūdžio įstatymų, draudusių ar bent varžiusių alkoholio vartojimą. Manoma, kad jau prieš Pirmąjį pasaulinį karą bent pusė Amerikos piliečių gyveno taip vadinamose sausose („dry”) teritorijose. Karui prasidėjus buvo uždrausta naudoti grūdus alkoholio gamybai. 1917 m. Kongresas priėmė XVIII pataisą, kuri, 2/3 valstijų ją ratifikavus, 1919 m. sausio 29 d. tapo oficialia Konstitucijos dalimi. Visa Amerika tapo „sausa”. Kongresas savo Volstead įstatymu alkoholį apibrėžė kaip bet kokį gėrimą, turintį daugiau negu pusę procento alkoholio.

Sukurta įstaiga prižiūrėti naujojo įstatymo vykdymą neturėjo pakankamai etatų, buvo korumpuota, imanti kyšius, ilgainiui tapo visai neveiksminga. Nelegalus alkoholio vartojimas sudarė gerą dirvą atsirasti milijardinei pramonei, kuri netrukus pateko į kriminalų rankas, labiausiai vešėjusias didmiesčiuose, kai mažesniuose miesteliuose ir kaimuose amerikiečiai daugiausia liko „sausi”. Atsiradę turtingi nauji milijonieriai ėmė viršų prieš vietinius politikus. Jei neužteko kyšių, padėdavo ir „gangsteriai” arba banditai.

Tikėdami, kad geri laikai ir toliau tęsis, tūkstančiai amerikiečių, matydami nuolat kylančias akcijų kainas, užuot investavę pradėjo jomis spekuliuoti, turėdami tik vieną tikslą – greitą praturtėjimą – „pirk pigiai, parduok brangiai”. Deja, 1929 metų spalio pabaigoje buvo prieitas liepto galas – akcijų rinka sugriuvo kaip koks kortų namelis.

Pirmasis pasaulinis karas, prie kurio prisidėjo tūkstančiai moterų fabrikuose ir net užfrontėje, padėjo pagaliau ir moterims išsikariauti balsavimo teisę, kuri buvo patvirtinta XIX-ąja Konstitucijos pataisa, prieš pat 1920 m. rinkimus. Kadangi prezidentu buvo išrinktas Warren Harding, neišsipildė pranašavimas, kad turėsime „sijonėlių” valdžią. Vis dėlto moterys tapo pagrindiniais krašto švietimo, kultūros ir net ekonomikos varikliais.

Kai 1929 m. kovo mėnesį į Baltuosius rūmus įžengė prez. Herbert Hoover, jis buvo pilnas entuziazmo ir žadėjo, kad Amerika netrukus visiškai nugalės neturtą.  Būdamas inžinierius ir geras administratorius, jis skyrė įvairias komisijas ištirti visų vyriausybės įstaigų veiksmingumą, vieną iš jų – prohibicijos istatymo vykdymą. Komisija pripažino, kad tas taurus („noble”) eksperimentas gerai neveikė, bet vis tiek rekomendavo jį toliau tęsti.

Amerikos ūkiui visai sugriuvus ir kilus pasaulinei krizei, Hoover, aišku, 1932 metų rinkimus smarkiai pralaimėjo (472:59). Naujasis prezidentas  F. D. Roosevelt, neturėjo aiškios linijos, kaip kraštą išvesti iš ekonominės suirutės, bet buvo įsitikinęs, kad reikia bandyti ką nors naujo. Spaudžiamas įtakingų politinių grupių jis pradėjo savo garsiąją „New Deal” programą. Viena iš sričių – tai Volstead įstatymo panaikinimas, taip leidžiant prekiauti lengvu vynu ir 3,23 proc. stiprumo alumi. Netrukus 1933 m. gruodžio 5 d. XXI-oji pataisa, panaikinusi prohibiciją, tapo oficialia Konstitucijos dalimi.

Prohibicijos eksperimentas nepavyko. Jis tik išugdė Amerikoje galingą kriminalinį elementą, padidino alkoholio vartojimą, pripratino piliečius prie įstatymo laužymo ir atėmė iš valstybės milijonus legalių mokesčių.

Gal teisingai vienas juokdarys pasakė: „Prohibicija buvo uždraudusi alkoholio gamybą, prekybą ir jo transportą, bet užmiršo paminėti, kad ir gerti negalima.” Tad visi ir gėrė, kol po 14 metų susiprato.