Ne tik klimatas, bet ir konferencija karštėja

DONATAS TIJŪNĖLIS
Specialiai ,,Draugui“ iš Kopenhagos

Įsibėgėjo XV pasaulinės konferencijos, skirtos klimato kaitai (United Nations Framework Convention on Climate Change, COP-15), antroji savaitė Kopenhagoje. Oras šąla, dalyvių daugėja, demonstracijos, protestai verda. Dėl sunkiai suvaldomos minios, kai paskutiniu metu buvo suimta daugiau nei tūkstantis žmonių, visuomeninis traukinys pradėjo nestoti prie konferencijos rūmų Bela Center. Prie rūmų įėjimo vyksta didelė kraštų delegatų, ministrų grūstis, neretai jie apstumdomi susirinkusios minios. Išleisti nauji leidimai, siekiant sumažinti viešos publikos skaičių. Tad ne tik klimatas, bet ir pati konferencija karštėja.

Iš kai kurių dalyvių galima išgirsti nusistebėjimą, jog palyginti mažai dėmesio klimato temai ir pačiai konferencijai skiriama JAV spaudoje. Čia ši tema vyrauja visų laikraščių, žurnalų puslapiuose, reklamose ir apskritai žmonių kalbose. Vakar daug dėmesio susilaukė Al Gore, šiandien turėjau progą išgirsti Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Ban Ki-Moon.

Daug dėmesio susilaukė JAV senatoriaus John Kerry pranešimas spaudai. Savo kalboje jis pabrėžė prasidėjusius pokyčius JAV, jog jau pripažįstama, kad ekonomikai vystantis pramoniniai kraštai padarė klaidų, kad tos klaidos sparčiai taisomos, siekiant įgyvendinti švarią ir importui nepriklausomą energetiką, tuo pačiu stabdant atmosferos teršimą. Kerry teigė, jog prie to ženkliai prisidės 350 mln. dol., jau paskirti JAV energetikos sekretoriaus Steven Chu, taip pat JAV gamtos apsaugos tarnybos (US Environmental Protection Agency, EPA) taisyklės ir verslo vadovų pasiryžimas bei entuziazmas diegti naujoves. Kaip pavyzdį JAV senatorius davė North Carolina valstijos nutarimą uždaryti 11 anglimi kūrenamų elektros jėgainių. Jis taip pat pabrėžė, kad paremiant finansiškai ekonomiškai atsilikusius kraštus (LDC), be įsipareigojimo švarinti gamtos atliekas, bus skatinama nekartoti tų klaidų, kurias padarė pramoniniai kraštai. Kerry prognozuoja, kad JAV tikrai prisidės prie klimato kontrolės, bet ne iš karto, kai bus susitarta dėl proceso, užtikrinus visų kraštų atsakomybę. Tai tikriausia įvyks ateinantį pavasarį arba vasarą. JAV senatorius taip pat pažymėjo, jog nors Kinija šioje konferencijoje ir žada sumažinti šiltnamio dujų (ŠD) išmetimą, kylant jos ekonomikai, ilgainiui ŠD kiekiu ji pralenks Ameriką 40 proc. Paklaustas, ar Amerikos spauda turi įtakos JAV Kongreso delsimui sprendžiant anglies mokesčių arba anglies kreditų įstatymo klausimus, Kerry atsakė, jog, be abejo, spauda supainioja faktus, sukuria abejones, o suprasti, kiek ŠD kainuoja, yra labai svarbu.

Konferencijos metu susikūrė globalinė tyrimų sąjunga ,,Global Research Alliance on Agricultural Greenhouse Gases”. Jos sumanytoja Naujoji Zelandija, netrukus prie jos prisidėjo 22 kraštai. Tarp jų labai aktyvų vaidmenį vaidina Amerika, JAV žemės ūkio sekretorius Tom Visack. Naujos Sąjungos teigimu, maisto gamyba, kuri sukuria maždaug tiek pat ŠD kaip ir transportas, iki 2050 metų turi pakilti 70 proc. Į šį faktą turėtų ypatingą dėmesį atkreipti mokslininkai ir tyrimais įrodyti, kaip pakelti produktyvumą neteršiant gamtos, nedidinant ŠD. Tam tikslui dauguma kraštų prisižadėjo pradžiai skirti apie 150 mln. dol. (JAV – 90 mln. dol.).

Šios lėšos bus skiriamos pasiruošimui pradėti bendrą darbą. Visack pripažino, kad ateityje bus daug mokomasi vieniems iš kitų. Pavyzdžiui, jau dabar galima pasimokyti iš Danijos pažangos biodujų gamyboje, kai šiluma yra gaminama iš miesto atliekų, o kaimuose iš galvijų mėšlo – kaip energijos atnaujinamo išteklių. Pvz., 17 ūkininkų kooperatyvas surenka mėšlą iš savo tvartų, kuriuose laikoma apie 2,000 galvijų. Po to mėšlas aerobiniu procesu yra paverčiamas į koncentruotas, nedvokiančias trąšas ir dujas, kuriomis šildo ir šiltu vandeniu aprūpinamos 800 kaimo šeimų. Mieste surinktos šiukšlės uždaru procesu, kad nekiltų kvapas, išskirstomos, tos, kurios turi kalorinės vertės, yra deginamos elektrai ir šilumai gauti. Taip šiltu vandeniu yra aprūpinama apie 90 proc. Kopenhagos.

Kiek teko girdėti, užsienio firmos jau dirba su Lietuvos įmonėmis biomasės panaudojimo Nukelta į 8 psl. Atkelta iš 3 psl. ir naujos atominės elektrinės statymo srityse. Nėra atsakyta į klausimą, ar Lietuvai geriau sekti centralizuotu modeliu, ar decentralizuotu, rajoniniu modeliu? Tai priklausys nuo daug ko – nuo elektros tiekimo tinklų tobulinimo, transporto kainų. Kalbant apie biomasę, čia yra įvairių pavyzdžių. Kalbant apie atominę energiją – pavyzdžių nėra daug. Lietuva yra susipažinusi tik su milžiniška centrine jėgaine. Maži reaktoriai, esantys povandeniniuse laivuose, o gal ir dar kiti variantai – tėra bandymų lygmenyje ir vis dar teorinė galimybė, kurių įgyvendinimas būtų sudėtingas.

Pastebiu, jog Lietuvoje pradedama rimtai ruoštis. Pradedant Lietuvos techninio personalo naujus procesus valdyti paruošimu, Lietuvos įmonių dalyvavimu statant energetikos įrenginius ir, žinoma, įvairių teisinių priemonių kūrimu, siekiant reguliuoti naują pramonės šaką.

Spėjau apsilankyti Kopenhagos rotušėje įvykusiame pasaulio merų suvažiavime. Dalyvavo keturiasdešimt pasaulio didžiausių miestų merai: Londono, Maskvos, Los Angeles, Varšuvos, New York ir t.t. Gaila, nesimatė nei Čikagos, nei Vilniaus merų. New York miesto mero Michael Bloomberg paklausus, ką jis galvoja apie pasiryžimą mažinti ŠD, nors kiti to nedaro (atsilikę kraštai neįsipareigoja valdyti ŠD), meras atsakė, kad jei kitiems nesvarbu jų piliečių gerovė, tai nereiškia, kas jam tai nėra svarbu. Mexico City meras pasižadėjo per ateinančius penkerius metus padidinti mieste dviračių skaičių nuo dabartinio 1 iki 5 proc. Kopenhagos miestiečių transporte dviračiai sudaro 39 proc. O kaip Čikagoje, Vilniuje?