Ne tik klimatas, bet ir konferencija karštėja
DONATAS TIJŪNĖLIS
Specialiai ,,Draugui“ iš Kopenhagos
Įsibėgėjo XV pasaulinės konferencijos, skirtos klimato kaitai (United
Nations Framework Convention on Climate Change, COP-15), antroji
savaitė Kopenhagoje. Oras šąla, dalyvių daugėja, demonstracijos,
protestai verda. Dėl sunkiai suvaldomos minios, kai paskutiniu metu
buvo suimta daugiau nei tūkstantis žmonių, visuomeninis traukinys
pradėjo nestoti prie konferencijos rūmų Bela Center. Prie rūmų įėjimo
vyksta didelė kraštų delegatų, ministrų grūstis, neretai jie
apstumdomi susirinkusios minios. Išleisti nauji leidimai,
siekiant sumažinti viešos publikos skaičių. Tad ne tik klimatas,
bet ir pati konferencija karštėja.
Iš kai kurių dalyvių galima išgirsti nusistebėjimą, jog
palyginti mažai dėmesio klimato temai ir pačiai konferencijai skiriama
JAV spaudoje. Čia ši tema vyrauja visų laikraščių,
žurnalų puslapiuose, reklamose ir apskritai žmonių kalbose. Vakar daug
dėmesio susilaukė Al Gore, šiandien turėjau progą
išgirsti Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Ban Ki-Moon.
Daug dėmesio susilaukė JAV senatoriaus John Kerry pranešimas
spaudai. Savo kalboje jis pabrėžė prasidėjusius pokyčius JAV, jog jau
pripažįstama, kad ekonomikai vystantis pramoniniai kraštai
padarė klaidų, kad tos klaidos sparčiai taisomos, siekiant įgyvendinti
švarią ir importui nepriklausomą energetiką, tuo pačiu stabdant
atmosferos teršimą. Kerry teigė, jog prie to ženkliai prisidės
350 mln. dol., jau paskirti JAV energetikos sekretoriaus Steven Chu,
taip pat JAV gamtos apsaugos tarnybos (US Environmental Protection
Agency, EPA) taisyklės ir verslo vadovų pasiryžimas bei entuziazmas
diegti naujoves. Kaip pavyzdį JAV senatorius davė North Carolina
valstijos nutarimą uždaryti 11 anglimi kūrenamų elektros jėgainių. Jis
taip pat pabrėžė, kad paremiant finansiškai ekonomiškai
atsilikusius kraštus (LDC), be įsipareigojimo švarinti
gamtos atliekas, bus skatinama nekartoti tų klaidų, kurias padarė
pramoniniai kraštai. Kerry prognozuoja, kad JAV tikrai prisidės
prie klimato kontrolės, bet ne iš karto, kai bus susitarta dėl
proceso, užtikrinus visų kraštų atsakomybę. Tai tikriausia įvyks
ateinantį pavasarį arba vasarą. JAV senatorius taip pat pažymėjo, jog
nors Kinija šioje konferencijoje ir žada sumažinti
šiltnamio dujų (ŠD) išmetimą, kylant jos
ekonomikai, ilgainiui ŠD kiekiu ji pralenks Ameriką 40 proc.
Paklaustas, ar Amerikos spauda turi įtakos JAV Kongreso delsimui
sprendžiant anglies mokesčių arba anglies kreditų įstatymo klausimus,
Kerry atsakė, jog, be abejo, spauda supainioja faktus, sukuria
abejones, o suprasti, kiek ŠD kainuoja, yra labai svarbu.
Konferencijos metu susikūrė globalinė tyrimų sąjunga ,,Global Research
Alliance on Agricultural Greenhouse Gases”. Jos sumanytoja
Naujoji Zelandija, netrukus prie jos prisidėjo 22 kraštai. Tarp
jų labai aktyvų vaidmenį vaidina Amerika, JAV žemės ūkio sekretorius
Tom Visack. Naujos Sąjungos teigimu, maisto gamyba, kuri sukuria
maždaug tiek pat ŠD kaip ir transportas, iki 2050 metų turi
pakilti 70 proc. Į šį faktą turėtų ypatingą dėmesį atkreipti
mokslininkai ir tyrimais įrodyti, kaip pakelti produktyvumą
neteršiant gamtos, nedidinant ŠD. Tam tikslui dauguma
kraštų prisižadėjo pradžiai skirti apie 150 mln. dol. (JAV
– 90 mln. dol.).
Šios lėšos bus skiriamos pasiruošimui pradėti
bendrą darbą. Visack pripažino, kad ateityje bus daug mokomasi vieniems
iš kitų. Pavyzdžiui, jau dabar galima pasimokyti iš
Danijos pažangos biodujų gamyboje, kai šiluma yra gaminama
iš miesto atliekų, o kaimuose iš galvijų mėšlo
– kaip energijos atnaujinamo išteklių. Pvz., 17 ūkininkų
kooperatyvas surenka mėšlą iš savo tvartų, kuriuose
laikoma apie 2,000 galvijų. Po to mėšlas aerobiniu procesu yra
paverčiamas į koncentruotas, nedvokiančias trąšas ir dujas,
kuriomis šildo ir šiltu vandeniu aprūpinamos 800 kaimo
šeimų. Mieste surinktos šiukšlės uždaru procesu,
kad nekiltų kvapas, išskirstomos, tos, kurios turi kalorinės
vertės, yra deginamos elektrai ir šilumai gauti. Taip
šiltu vandeniu yra aprūpinama apie 90 proc. Kopenhagos.
Kiek teko girdėti, užsienio firmos jau dirba su Lietuvos įmonėmis
biomasės panaudojimo Nukelta į 8 psl. Atkelta iš 3 psl. ir
naujos atominės elektrinės statymo srityse. Nėra atsakyta į klausimą,
ar Lietuvai geriau sekti centralizuotu modeliu, ar decentralizuotu,
rajoniniu modeliu? Tai priklausys nuo daug ko – nuo elektros
tiekimo tinklų tobulinimo, transporto kainų. Kalbant apie biomasę, čia
yra įvairių pavyzdžių. Kalbant apie atominę energiją – pavyzdžių
nėra daug. Lietuva yra susipažinusi tik su milžiniška centrine
jėgaine. Maži reaktoriai, esantys povandeniniuse laivuose, o gal ir dar
kiti variantai – tėra bandymų lygmenyje ir vis dar teorinė
galimybė, kurių įgyvendinimas būtų sudėtingas.
Pastebiu, jog Lietuvoje pradedama rimtai ruoštis. Pradedant
Lietuvos techninio personalo naujus procesus valdyti paruošimu,
Lietuvos įmonių dalyvavimu statant energetikos įrenginius ir, žinoma,
įvairių teisinių priemonių kūrimu, siekiant reguliuoti naują pramonės
šaką.
Spėjau apsilankyti Kopenhagos rotušėje įvykusiame pasaulio merų
suvažiavime. Dalyvavo keturiasdešimt pasaulio didžiausių miestų
merai: Londono, Maskvos, Los Angeles, Varšuvos, New York ir t.t.
Gaila, nesimatė nei Čikagos, nei Vilniaus merų. New York miesto mero
Michael Bloomberg paklausus, ką jis galvoja apie pasiryžimą mažinti
ŠD, nors kiti to nedaro (atsilikę kraštai neįsipareigoja
valdyti ŠD), meras atsakė, kad jei kitiems nesvarbu jų piliečių
gerovė, tai nereiškia, kas jam tai nėra svarbu. Mexico City
meras pasižadėjo per ateinančius penkerius metus padidinti mieste
dviračių skaičių nuo dabartinio 1 iki 5 proc. Kopenhagos miestiečių
transporte dviračiai sudaro 39 proc. O kaip Čikagoje, Vilniuje?