Petronėlė Orintaitė ir Salomėja Nėris

Petronėlė Orintaitė ir Nėries Nekrologas

Donatas Januta

Mano motina, Petronėlė Orintaitė (1905–1999) – rašytoja, poetė ir pedagogė, draugavo su Salomėja Nėrim nuo gimnazijos laikų Vilkaviškyje, studentaujant Kaune ir mokytojaujant Lietuvoje. 1936 m. Orintaitė buvo vienintelė Nėries sutuoktuvių Paryžiuje su skulptoriumi Bernardu Buču liudininkė.

Prieš 50 metų Orintaitė karo pabėgėlių stovykloje parašė poemą ,,Nekrologas Salomėjai Nėriai”, kuriame negailėta ir gailesčio, ir aštrių žodžių savo buvusiai ,,draugužei”. Tada prarasta tėvynė ir sulaužytas gyvenimas buvo lietuviams dar šviežia, atvira žaizda, o Orintaitei asmeniškai skaudėjo dėl Nėries nuklydimo ir savo draugės praradimo. Poema labai ryškiai išreiškia tų laikų nuotaikas ir skausmus, to laikotarpio vieno žmogaus asmeninę tragediją ir parodo tos asmeninės tragedijos vietą platesnėje Lietuvos tragedijoje.

1947 metais šis ,,Nekrologas” buvo išpausdintas atskira knygele, rotatoriaus būdu Augsburge, Vokietijoje, karo pabėgėlių DP stovykloje, ribotu tiražu, lyg ,,pogrindinis” spaudinys, pasirašytas slapyvardžiu. Pokariniu laiku karo pabėgėliai naudojo slapyvardžius dėl įvairių priežasčių, kurių nemenkiausia buvo noras nepakenkti likusiems Lietuvoje šeimos nariams.

Orintaitė tada pasirašė ,,Nekrologą” slapyvardžiu Jurgis Tauragis. Dabar dar ne taip seniai, 2005 metais, mokslininkė Viktorija Daujotytė Lietuvoje komentavo, kad šį ,,Nekrologą” ,,rašė žmogus, gerai Salomėją pažinęs” ir spėliojo, kad turbūt ,,Jurgio Tauragio slapyvardžiu pasirašė Petronėlė Orintaitė, ištikimoji Salomėjos bičiulė”.

Prie šios ,,pogrindinės” poemos spausdinimo prisidėjo tada išeivijoje žymūs talentai. Viršelį sudarė ir Sibiran dardenančių vagonų traukinį nupiešė grafikas Vaclovas Ratas (Rataiskis). Leidėjas žurnalistas Almus Šalčius eilėraščio gale pridėjo savo ex libris, kurį sukūrė dailininkas V. K. Jonynas.

20 metų vėliau, 1965 metais, Orintaitė, dar sykį apmąsčiusi Salomėjos likimą, parašė atsiminimų knygą apie ją – ,,Ką laumės lėmė”. Rasti leidėją tai knygai buvo sunku, nes tada dar daugeliui išeivių Nėris buvo nepriimtinas žmogus. Nidos knygų klubo leidykla Londone buvo jau nutarus knygą išleisti, bet pasipriešinus kai kuriems žmonėms, atsisakė. Todėl ,,Ką laumės lėmė” pirmą kartą dienos šviesą išvydo tiktai kaip serialas dienraščio ,,Naujienos” puslapiuose. Sovietmečiu ši knyga Lietuvoje buvo laikoma uždarame ,,spec. fonde” ir net mokslininkams be ypatingo leidimo nebuvo prieinama. Lietuvos atgimimo metais ši knyga jau išleista dviem leidimais: 1993 ir 2001 metais.

Viena mokslininkė Lietuvoje, literatūros tyrinėtoja Orintaitės ,,Ką laumės lėmė” įvertina šitaip: ,,Tai ilgą laiką buvo vienas autentiškiausių ir išmintingiausių paliudijimų – samprotavimų apie S. Nėrį.” Dabar Lietuvoje jau yra nemažai kitų knygų ir straipsnių apie Salomėją Nėrį ir jos dabartinį vertinimą.

Nuo 1925 metų ligi gyvenimo pabaigos Orintaitė yra parašiusi ir išleidusi daug eilėraščių, romanų ir vaikams knygų bei bendradarbiavusi spaudoje. Pokario lietuvių pabėgėlių stovyklose, kai trūko mokslo vadovėlių, ji paruošė gimnazijoms pasaulinės ir lietuvių literatūros konspektus/vadovėlius. Vilniuje 2002 metais Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleista, mokslininkės Dalios Striogaitės paruošta 107 puslapių Petronėlės Orintaitės ,,Bibliografinė rodyklė”.

Savo gyvenimo gale Orintaitė pastebėjo atnaujintą dėmesį Nėries gyvenimui ir viename laiške komentavo: ,,dabar apie Salomėją ‘šnekų šnektos’, tokių nebūtų pramanų plinta, koktu skaityti. O pravartu būtų daugiau domėtis jos poezija, apie ją kalbėti, svarstyti – tai būtų kultūringos visuomenės žymė.”