G. Damušytė: 
Laikausi nuostatos, kad darbe visada gali būti geriau

Š. m. gruodžio 14 d. Balzeko lietuvių kultūros muziejuje jau 42–ąjį kartą buvo apdovanotas kiekvienais metais muziejaus renkamas ,,Metų žmogus”. Šiais metais apdovanojimas už pasiaukojimą Lietuvai ir lietuviams, už indėlį į tarptautinį saugumą bei žmogaus teises buvo įteiktas Lietuvos Respublikos ambasadorei Kanadoje Gintei Damušytei. Siūlome išskirtinį ambasadorės interviu ,,Draugui”.

— Lietuvos Respublikos ambasadore Kanadoje esate paskirta nuo šių metų sausio 29 dienos, vasario 13 dieną įteikėte skiriamuosius raštus Kanados gen. gubernatorei Michaelle Jean. Greitai sueis metai, kai dirbate šiose pareigose. Ar jau spėjote pajusti ambasadorės Kanadoje skonį? Koks jis?

— Pajutau skonį ne tik per bendravimą su Kanados vyriausybės įstaigomis, bet ir per išskirtinius šių metų politinius įvykius Kanadoje – šį rudenį premjeras paskelbė priešlaikinius rinkimus (Kanados rinkimai įvyko porą dienų po Lietuvos Seimo rinkimų), o prieš porą savaičių generalgubernatorė, pasikliaudama premjero rekomendacija ir konstitucinės teisės ekspertų vertinimais, laikinai paleido parlamentą iki sausio mėnesio pabaigos (tai beprecedentinis atvejis). Skonio davė ir nuolatinis bendravimas su Kanadoje reziduojančiais Europos Sąjungos valstybių ir kitų šalių ambasadoriais, Kanados akademine bendruomene, spaudos ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, ir „last but not least” — lietuvių bendruomene. Ambasados pareiga yra atstovauti Lietuvos interesams Kanadoje, tačiau integrali mūsų veiklos dalis yra ryšių su Lietuvos piliečiais ir lietuvių kilmės gyventojais palaikymas, jų įjungimas bei pritraukimas į Lietuvos pristatymą bei pažinimą Kanadoje. Išeivija yra puikus ambasados darbo įrankis ir džiaugiuosi, kad Kanados lietuviai energingai ir noriai talkina ambasadai. Štai tik pora pavyzdžių: kartu surengėme režisierės Giedrės Beinoriūtės filmų vakarus Otavoje, Toronte ir Monrealyje, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto ir „Be pykčio” laidos vedėjo prof. Leonido Donskio paskaitas apie Lietuvą keturiuose Kanados universitetuose.

— Esate ketvirtoji LR ambasadorė Kanadoje? Kokią dirvą radote atvykusi?

— Buvusieji ambasadoriai įkūrė ambasadą, ją pastatė ant kojų, parengė dirvą tolesnei veiklai ir paliko solidų pagrindą dvišalių santykių plėtotei. Kiekvienas ambasadorius atneša savo asmenines savybes ir patirtį į naują paskyrimo vietą. Pirmtakių pradėta veikla ir kontaktai yra mano atspirties taškas, nuo kurio bandau sąmoningai toliau vystyti ambasados veiklą. Taip pat išnaudoju (gerąja prasme) savo kontaktus, įgūdžius ir viziją stiprinant Lietuvos atstovavimą Kanadoje. Tikrai nemanau, kad vienintelė ambasados funkcija yra bendrauti su Kanados valdiškomis įstaigomis: skiriu dėmesį nevyriausybiniam sektoriui, spaudai, akademinėms institucijoms, pavieniams žmonėms. Laikausi profesinės nuostatos, kad darbe visada gali būti geriau, nes tobulybei ribų nėra.

— Nuo 1991 metų dirbate Lietuvos diplomatinėje tarnyboje: esate ėjusi delegacijos prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos vadovės, LR ambasados Austrijoje patarėjos, laikinosios reikalų patikėtinės, LR ambasadorės Austrijoje, nereziduojančios ambasadorės Slovėnijai, Slovakijai bei Kroatijai, Lietuvos ambasadorės prie NATO ir LR Užsienio reikalų ministerijos ambasadorės ypatingiems pavedimams (Afganistano klausimų koordinatorė) pareigas. Kaip visa ši patirtis pasitarnauja Jūsų dabartinėse — LR ambasadorės Kanadoje — pareigose?

— Su kiekvienu užkoptu laipteliu atsiranda gilesnis ir brandesnis supratimas – kas yra svarbu, kas nereikšminga; kada reikia kovoti, kada geriau patylėti; kas padeda šalies interesams, kas kenkia. Po 17 metų darbo stažo diplomatinėje tarnyboje jaučiuosi nemažai pasiekusi profesine prasme, bet niekad neužmirštu, kad prieš akis yra dar daug neatliktų darbų, nepasiektų tikslų, naujų iššūkių ir užduočių, ypač gilinant ir įtvirtinant Lietuvos narystę ES ir NATO.

Kiekviena nauja darbo aplinka suteikia galimybę taikyti savo patirtį ir žinias. Pvz., darbas NATO ir Afganistane praverčia bendraujant su Kanada, nes ji yra tarp daugiausiai įsipareigojusių sąjungininkių šalių Afganistane. Su Kanada stipriname ryšius per bendrus sąlyčio taškus. Nors Lietuvą ir Kanadą skiria geografinis atstumas ir dydis, mus jungia NATO narystė, demokratinės vertybės ir noras veržtis į vienas kito rinkas. Kanados dėmesys Europos Sąjungai pastaruoju metu padidėjo, nes ji aktyviai siekia gilesnės ekonominės partnerystės su Europa, o mūsų verslininkai aktyviau domisi Kanados rinka, ypač įvedus bevizį režimą. Lietuva sprendžia sunkius energetinio saugumo klausimus, kartu su strateginiais partneriais planuoja statyti atominę elektrinę, o Kanada turi branduolinę technologiją, kuria domisi Lietuvos ekspertai. Lietuva ir Kanada ne kartą kofinansavo vystomojo bendradarbiavimo projektus Gruzijoje, Ukrainoje ir kitose šalyse, padeda šioms šalims ugdyti administracinius gebėjimus praktinėse srityse, nuo pasienio kontrolės ligi visuomenės informavimo svarbiais nacionalinio saugumo klausimais. Kanadai neseniai paskelbus ketinimus steigti valstybinę demokratijos paramos agentūrą, padėsiančią besikuriančioms demokratijoms, Lietuva pareiškė norą toliau bendradarbiauti su Kanada šiame fronte. Kanada ir kitos šalys vertina Lietuvos žinias ir patirtį NVS regione.

— Kurią iš buvusių pareigų ir/ar vietų Jūs prisimenate su nostalgija? Su kuria buvo ypač sunku atsisveikinti?

— Turbūt neklysiu tvirtindama, kad kiekvienas ambasadorius su nostalgija prisimena pirmojo paskyrimo vietą, todėl man nostalgijos jausmą sukelia Austrija. Pamilau šios šalies kultūrą ir gamtą (esu Alpių sirgalė), taip pat kavos kultą bei skanius pyragaičius! Koks būdavo malonumas laisvalaikiu vaikščioti po legendinės Vienos kavines, prie kavos puodelio pabendrauti ar skaityti austrišką spaudą. Šito nostalgiškai pasigendu. Kadangi Austrijos patirtis stojant į ES buvo labai įdomi ir naudinga Lietuvos integracijos į ES procesui, nostalgiškai prisimenu ir tuos pirminius darbinius kontaktus su Austrijos pareigūnais.

— Su kokiais iššūkiais LR ambasadorei Kanadoje tenka susidurti kasdieną?

— Kanadai natūraliai labiausiai rūpi jos kaimynystė – JAV, Lotynų Amerikos šalys, taip pat kylančios ekonomikos – Kinija ir Indija. Su JAV vyksta 86 proc. Kanados prekybos, o dėl likusio gabaliuko – rungiasi visos kitos šalys! Be to, eilinis kanadietis nedažnai vyksta už anapus Atlanto, paviršutiniškai pažįsta Europos žemyną, juolab Lietuvą. Todėl kartais tenka eiti į Kanados visuomenę ar spaudą ne tik po Lietuvos, bet ES vėliava. ES šalys rengia bendrus renginius, pvz., ES filmų festivalius skirtinguose Kanados miestuose, bei veda derybas su Kanada dalykiniais klausimais per Europos Komisiją. Lietuvos ambasada Kanadoje glaudžiai bendradarbiauja su kitų Baltijos valstybių ambasadomis, taip pat su Šiaurės šalimis. Estija, Latvija ir Lietuva kartu dalyvauja Kanados ekonominėse ir turizmo mugėse. Baltijos šalių ambasadoriai nevengia, esant reikalui, daryti bendrų demaršų rūpimais klausimais.

Daug laiko pastaruoju metu skyrėme ir ambasados naujų patalpų paieškai ir įrengimui. Kaip žinia, ambasada įsikūrė Otavoje 1995 metais, seniai išaugome dabartines patalpas, numatome persikelti į naująsias ateinančiais metais. Įsikursime netoliese esančiame biurų pastate, kuriame dirba Slovėnijos, neseniai įsikūrusios Norvegijos ir Europos Komisijos atstovybės. Ambasada, kartu su savo laiką nemokamai skiriančiu konsultantu, lietuvių kilmės statybų menedžeriu Edvardu Baliu, prižiūri naujųjų patalpų įrengimą, užtikrina, kad darbai būtų atlikti kokybiškai ir ekonomiškai.

Negaliu nutylėti, kad dideliu iššūkiu tampa finansinė krizė, kuri krečia pasaulį. Artėja Lietuvos tūkstantmetis ir Vilniaus Europos kultūros sostinės metai, o susiklosčius nepalankioms ekonominėms aplinkybėms teks koreguoti 2009 m. veiklos planus. Esant dabartinei situacijai, valstybė ir jos diplomatinės atstovybės turės mažinti išlaidas.

— Gal galėtumėte pristatyti savo ambasados komandą?

— Ambasados Kanadoje komanda labai šauni: patarėja Miglė Jankauskienė yra komunikabili ir gabi diplomatė, operatyviai tvarkanti ir sprendžianti konsulines užduotis; ambasados finansininkė ir mano padėjėja Ramunė Zitikienė pirmoji draugiškai ir paslaugiai pasitinka kiekvieną į ambasadą skambinantį ar užeinantį lankytoją; teisės studentas Tomas Margaitis ne tik tvarko ambasados ūkį, bet administruoja ambasados tinklalapį ir organizuoja kultūrinius renginius. Ateinančiais metais ambasados sudėtį turėtų papildyti dar vienas diplomatas ekonominiams klausimams.

— Jūsų darbo LR ambasadoje Kanadoje pradžioje, šių metų kovo 1 d. tarp Lietuvos Respublikos ir Kanados buvo pasirašytas bevizis režimas. Koks Jūsų indėlis? Ar padaugėjo darbo Jūsų vadovaujamoje ambasadoje?

— Kaip gerai būtų, jei galėčiau prisiimti visus nuopelnus už bevizio režimo įvedimą! Nors ir teko prie šio klausimo padirbėti atvykus į Kanadą, dar ir Lietuvoje bendraujant su Kanados pareigūnais, Kanados vyriausybė priėmė teisingą politinį sprendimą dėl bevizio režimo taikymo keturioms ES šalims – Lietuvai, Lenkijai, Slovakijai ir Vengrijai. Ne vien šios šalys, bet ir Europos Sąjunga aktyviai siekė šito tikslo. Mus džiugina tai, kad lietuviai dabar laisviau ir dažniau keliauja į Kanadą, kad verslo dėmesys Kanadai padidėjo, kad lengviau studentams, kultūros ir švietimo veikėjams dalyvauti mainuose ar kitose programose, kad dingo barjeras, kuris per ilgai kliudė tokių ryšių plėtotei. Pajutome skirtumą ir dėl to, kad Lietuvos piliečiai skuba pakeisti senus pasus, nes nuo 2009 m. sausio 1 dienos be vizų galės atvykti tik tie Lietuvos piliečiai, kurie turi biometrinius pasus, t.y. pasus, išduotus po 2006 metų rugpjūčio 28 dienos ir turinčius papildomą elektroninę laikmeną su paso turėtojo biometriniais duomenimis. Lietuvos piliečiai, norintys į Kanadą vykti nuo 2009 metų sausio 1 dienos, bet neturintys biometrinio paso, turės gauti Kanados vizą.  Nuo 2011 metų sausio 1 dienos į Kanadą įvažiuoti bus galima tik su biometriniu pasu. Be to, biometriniai pasai privalomi ir tiems Lietuvos piliečiams, kurie turizmo tikslais ne ilgesniam nei 90 dienų laikotarpiui planuoja vykti į kaimynines JAV.

— Kokie Kanados ir Lietuvos tarpvalstybiniai klausimai šiuo metu ir netolimoje ateityje yra aktualūs? Kokie Jūsų nusibrėžti prioritetai?

— Prieš daugiau nei metus Kanada įvedė naujas vidines procedūras dėl dvišalių/tarptautinių sutarčių pasirašymo ir ratifikavimo. Dvišalių sutarčių pasirašymo eiga su visomis valstybėmis, įskaitant Lietuvą, buvo sustabdyta. Stengiamės pasirašymo eigą, pvz., dėl jaunimo mobilumo sutarties, atgaivinti. Aktualiais tarpvalstybiniais klausimais toliau išlieka: vizitų organizavimas įvairiais lygmenimis tarp mūsų šalių, karinio bendradarbiavimo tęsimas (karių ir civilių anglų ir prancūzų kalbos mokymai, bendros pratybos ir pan.), ekonominio bendradarbiavimo stiprinimas (eksporto ir investicijų skatinimas), bendrų vystomojo bendradarbiavimo projektų ir programų įgyvendinimas (NVS erdvėje, taip pat Afganistane, kur abi šalys vadovauja Provincijų atkūrimo grupėms), turizmo skatinimas. Norime sustiprinti ryšius ir bendradarbiavimą tarp LietuvosKanados mokslinių įstaigų, pramonės parkų ir inovacijų centrų. Numatau aplankyti ir užmegzti tiesioginius ryšius su kuo daugiau Kanados provincijų, suvesti jų verslo atstovus ir mokslininkus su partneriais Lietuvoje. Spalio mėnesį lankiausi Saskačevane (Saskatchewan), vienoje iš sparčiausiai augančių Kanados provincijų. Vizito metu daugiausia dėmesio skyriau Lietuvos ir Saskačevano provincijos bendradarbiavimo plėtrai verslo, mokslo ir inovacijų bei švietimo srityse, ypač energetikos ir žemės ūkio sektoriuose. Susitikau su Saskačevano provincijos aukštojo mokslo, užimtumo ir darbo ministru R. Norris, Saskatūno (Saskatoon) meru D. Atchinson, Saskačevano universiteto prezidentu P. MacKinnon, universiteto inžinerijos bei žemės ūkio ir bioišteklių fakultetų dekanais ir mokslininkais, Prekybos rūmų valdybos nariais, provincijos mokslo ir technologijos parko vadovais bei pavienių įmonių, dirbančių su atsinaujinančiais energijos šaltiniais, atstovais. Vizitą surengė Saskatūno, didžiausio provincijos miesto, atstovė, Kanados parlamentarė Carol Skelton ir Prekybos rūmai, kurių kvietimu skaičiau pranešimą vietiniams verslininkams apie energetikos saugumo iššūkius Lietuvoje. Tokie apsilankymai ne tik supažindina kanadiečius su Lietuva, bet ir atneša praktinės naudos tiems Lietuvos partneriams, kurie nuosekliai naudojasi šiais ambasados užmegztais ryšiais.

— Ne kartą susitikote su Kanados lietuvių bendruomenėmis, atskirais šio Šiaurės Amerikos telkinio lietuviais. Ar pajutote jų poreikius? Kokie jie?

— Manau, kad išeivija supranta, kad gali atlikti svarbų vaidmenį padėdama Lietuvai. Tas vaidmuo pasitvirtino ne kartą – okupacijos laikotarpiu, kai išeivija išlaikė Lietuvą ir jos laisvės siekį tarptautinėje darbotvarkėje ir globalios visuomenės sąmonėje; atgimimo laikotarpiu, kai Lietuva buvo sugrąžinta į pasaulio žemėlapį ir jos nepriklausomybė buvo iš naujo pripažinta; euroatlantinės integracijos laikotarpiu, kai išeivijos lietuviai agitavo už Lietuvos narystę NATO ir ES. Suprantama, išeivijai rūpi ne vien Lietuvos valstybės gerovė, bet ir lietuvybės išlaikymas už Lietuvos ribų. Kartais išeivija jaučiasi užmiršta ar nustumta. Todėl, manau, kad turime į išeivijos poreikius rimčiau atsižvelgti, skatinti Lietuvos institucijų, įmonių ir žmonių bendravimą su išeivijos bendruomenėmis. Toks bendravimas yra abipusiškai naudingas, nes pasisemiame naujų idėjų, gebėjimų, kontaktų ir energijos. Naujoji Lietuvos vyriausybė kaip tik numato išeivijos klausimus pavesti Užsienio reikalų ministerijai, kuri yra natūraliausia partnerė ir aktyviai bendrauja su išeivija per diplomatines atstovybes užsienyje.

— Visai neseniai Lietuvoje formuojant naują LR vyriausybę iš JAV gyvenančių visuomenės veikėjų teko išgirsti LR užsienio reikalų ministro pareigoms užimti minimą ir Jūsų pavardę. Koks būtų Jūsų komentaras į tai?

— Jaučiuosi pagerbta ir įvertinta, kad mano kandidatūra buvo rimtai svarstoma. Tačiau tokių politinių ambicijų neturėjau, todėl nepergyvenu, kad ši didelė atsakomybė ir našta atiteko mano geram kolegai Vygaudui Ušackui. Jis yra gabus ir dinamiškas diplomatas, jaučiasi kaip žuvis tarptautiniuose vandenyse. Neabejoju, kad jis bus nuoseklus Užsienio reikalų ministras, aktyviai ginantis šalies interesus. Su juo neseniai kalbėjau ir palinkėjau nepasiduoti neigiamiems, jį puolantiems veiksniams, net nepradėjus eiti pareigų!

— Kartu noriu paklausti, kokia Jūsų nuomonė apie išeivijos, ypač JAV, siekį ir vis kaskart išsakomą norą aktyviau dalyvauti Lietuvos politiniame ir visuomeniniame gyvenime? Atrodo, jog toji išeivija yra šiek tiek nusivylusi ribotu savo vaidmeniu Lietuvoje?

— Manau, kad išeivija galėtų savo įtaką didinti bendraudama ne vien su politikais ar SeimoPLB komisija, o aktyviau ieškodama ryšio su pilietinėmis organizacijomis kaip Piliečių santalka. Ši 2006 m. įsteigta organizacija yra neformalus Lietuvos piliečių ir pilietiškų organizacijų tinklas, kuris siekia sustiprinti pilietinę visuomenę Lietuvoje. Dovanokite už tiesmukišką teiginį: ne išeivija nulems Lietuvos politinį ir visuomeninį gyvenimą, nes jos vaidmuo, nors ir labai svarbus bei reikalingas, yra pagalbinis. Šalies gyvenimą nulems Lietuvoje gyvenantys piliečiai. Jei tie piliečiai bus silpni, pasyvūs ir neorganizuoti, politinis elitas ir toliau nepaisys visuomenės poreikių. Aš, kaip ir kiti Piliečių santalkos steigėjai (Generolas Jonas Kronkaitis, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys, Bernardinai.lt redaktorius Andrius Navickas, verslininkė Vaiva Žukienė, žurnalistas Romas Sakadolskis, politologė Ainė Ramonaitė ir daugelis kitų), esame įsitikinę, kad susitelkusi, gerai organizuota, tvirtus principus turinti visuomenė gali daryti įtaką valdžiai. JAV ir kitų šalių Lietuvių Bendruomenės turėtų aktyviau palaikyti ir arčiau bendradarbiauti su Piliečių santalka, nes tvirta demokratinė, žmogaus teises ir Konstituciją gerbianti santvarka, į visuomenės nuomonę įsiklausanti valdžia yra visų lietuvių bendras reikalas. Piliečių santalka kaip tik siekia tapti tinklu, kurį pasitelkę užsienio lietuviai galėtų savo žiniomis, patirtimi, pilietine pozicija prisidėti prie geresnės Lietuvos kūrimo.

Kaip Santalkos fondo pirmininkė (Santalkos fondas yra pelno nesiekianti organizacija, kuri telkia lėšas Piliečių santalkos veiklai remti — Red. pastaba), džiaugiuos, kad JAV LB neseniai su Piliečių santalka pasirašė paramos bendradarbiavimo sutartį. Paramos sutarties pasirašymo proga JAV LB pirmininkas Vytas Maciūnas teisingai pastebėjo, kad ,,JAV LB labai vertina Piliečių santalkos veiklą, kuri siekia stiprinti piliečių orumą saugančios Lietuvos valstybės pamatus ir užtikrinti valdžios pilietinę priežiūrą… Tauta yra Lietuvos valstybės pagrindas, o brandūs piliečiai yra sėkmingos demokratijos būtinybė. JAV LB mielai tarpininkaus priimdama aukas iš JAV lietuvių, norinčių paremti Piliečių santalkos veiklą Lietuvoje bei pilietinius projektus kaip ‘Rinkis rimtai’.” (Vykdydami ,,Rinkis rimtai” projektą, Santalkos savanoriai šį rudenį organizavo viešus kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimą debatus. Rugsėjo ir spalio mėn. suruošti 36 debatai Lietuvos miestuose ir miesteliuose.)

Patirtis rodo, kad esant pilietinei visuomenei, geriau dirba valdžios institucijos, sėkmingiau veikia ekonomika, žmonės labiau patenkinti savo gyvenimu, yra aktyvūs, visuomeniški ir tolerantiški. Šito siekia Piliečių santalka Lietuvoje, kur dar sunkiai įveikiama korupcija, siauri grupiniai interesai, Konstitucijai prieštaraujantys veiksmai ir visuomenės abejingumas viešajam gyvenimui.

Šia proga informuoju, kad norintys paremti Piliečių santalkos veiklą čekius gali išrašyti JAV LB Demokratijos plėtros fondui, arba LAC Inc. Democracy Development Fund, ir savo nuo JAV mokesčių nurašomą auką pasiųsti adresu: JAV LB Krašto valdyba, 2715 East Allegheny Avenue, Philadelphia PA 19134, USA.

— Kiekvienais metais skiriamas Balzeko lietuvių kultūros muziejaus Metų žmogaus apdovanojimas šiais metais paskirtas Jums. Su kokiomis mintimis priimsite šį apdovanojimą?

— Priimsiu šį garbingą apdovanojimą kuklindamasi, kad Balzeko muziejus mane išskyrė iš daug, gerai ir sąžiningai dirbančių diplomatų ir šiaip Lietuvą garsinančių žmonių. Esu labai dėkinga už tokį pripažinimą. Su pagarba žiūriu į Balzeko muziejaus pavyzdį: tai yra puikus privačios iniciatyvos pavyzdys. Daug Ilinojaus ir kitų valstijų gyventojų pažįsta Lietuvą per Balzeko muziejų.

— Ačiū už pokalbį. Sveikiname su Balzeko muziejaus ,,Metų žmogaus” apdovanojimu. Tikimės, jog toks apdovanojimas ne paskutinis.

Kalbino Dalia Cidzikaitė