Programa sukurta. Kas toliau?

Loreta Timukienė

Vis daugiau įstaigų ir visuomeninių struktūrų Lietuvoje reiškia norą rūpintis tautiečių gyvenimu už Tėvynės ribų. Šiuo metu per 20 valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bendradarbiauja su užsienio lietuvių bendruomenėmis. Sunku pasakyti, kas tvarko ir derina visų jų veiklą, tačiau straipsniai spaudoje ir šių įstaigų atstovų pasisakymai leidžia manyti, kad daugelio jų veikla apima tas pačias sritis, tačiau konkretumo ir tikslingumo toje veikloje pasigendama. Pastaruoju metu kalbant apie išeivijos reikalus dažnokai minima nueinančios Vyriausybės patvirtinta Ilgalaikės valstybės santykių su užsienio lietuviais 2008–2020 m. strategija bei Tarpinstitucinė bendradarbiavimo su užsienio lietuvių bendruomenėmis programa. Šių programų įgyvendinimo priežiūrai sudaryta Ilgalaikė valstybės santykių su užsienio lietuviais strategijos koordinavimo ir priežiūros komisija. Pagrindinė koordinavimo atsakomybė pavesta Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (TMID), todėl departamento specialistų paprašėme pristatyti šios programos atsiradimo istoriją, jos įgyvendinimo tikslus ir papasakoti apie laukiamus rezultatus.

Tai padaryti sutiko TMID Užsienio lietuvių skyriaus Kultūros ir informacijos poskyrio vyriausiasis specialistas Bertas Venckaitis.

Jis teigė, kad Tarpinstitucinė bendradarbiavimo su užsienio lietuvių bendruomenėmis 2008–2012 m. programa yra Ilgalaikės valstybės santykių su užsienio lietuviais 2008– 2020 m. sudedamoji dalis ir tarnaus kaip strategijos įgyvendinimo instrumentas. Šia programa pradedama įgyvendinti strategijoje įtvirtintas gaires, strategijos tikslams pasiekti bus rengiamos ir tvirtinamos kitos programos, kaip, pavyzdžiui, Užsienio lietuvių jaunimo stažuočių programa, Užsienio lietuvių integracijos į Lietuvos ekonominę ir sociokultūrinę aplinką programa, lituanistinio švietimo vystymo programa bei kitos vidutinės trukmės programos. Taip pat didelį dėmesį ketinama skirti didesniam užsienio lietuvių įsitraukimui į Lietuvos ekonominį gyvenimą. Siekiant šio tikslo, 2009 m. planuojama organizuoti Pasaulio lietuvių ekonomikos forumą.

Pasak B. Venckaičio, sėkmingai įvykdžius Užsienio lietuvių bendruomenių rėmimo 2004–2006 m. programą, buvo svarstoma, kaip suderinti mūsų valstybės paramos teikimo užsienio lietuvių bendruomenėms tvarką, todėl Tarpinstitucinės bendradarbiavimo su užsienio lietuvių bendruomenėmis 2008–2012 m. programos patvirtinimas yra būtinas žingsnis to siekiant.

Pasidomėjus, ar komisijos sukūrimas nėra dar vienos biurokratinės struktūros atsiradimas, TMID specialistas paaiškino, kad jau keletą metų veikianti aukščiausio lygio parlamentinės kontrolės struktūra – Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) komisija – stebi ir vertina valstybės įstaigų veiklą užsienio lietuvių atžvilgiu, o Ilgalaikės valstybės santykių su užsienio lietuviais 2008–2020 m. strategijos koordinavimo ir priežiūros komisijos sudarymu buvo siekiama valstybės santykių su užsienio lietuviais priežiūrą vykdyti vyriausybiniame lygmenyje, siekiant veiksmingesnio skirtingų įstaigų veiklos derinimo ir atskaitomybės. Į Komisijos sudėtį, siekiant kuo didesnio veiklos skaidrumo ir veiksmingumo, įtraukti ir trys PLB atstovai. Komisijos veikla, pasak TMID specialisto, nepareikalaus papildomų išlaidų iš valstybės iždo.

Pasiteiravus, kas yra šios programos sumanytojai ir vykdytojai, TMID atstovas sakė, kad programos kūrime dalyvavo TMID, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Kultūros ministerija, Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacijos centras, Ūkio ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitos Lietuvos Respublikos įstaigos. Rengiant šią programą buvo tariamasi su PLB Valdyba bei kraštų užsienio lietuvių bendruomenėmis. Įgyvendinant programą dalyvaus ir Kraštų užsienio lietuvių bendruomenės, kadangi būtent bendruomenės teikia Lietuvai savo poreikius per projektus ir lėšos, numatytos programos priemonių įgyvendinimo plane, yra skirtos būtent jų veiklai skatinti ir vystyti.

Finansinė parama užsienio lietuvių bendruomenėms

B. Venckaitis tvirtina, kad pastaruoju metu TMID skiriama finansinė parama užsienio lietuvių bendruomenėms nuolat augo. 2008 m. užsienio lietuvių bendruomenėms skirta apie 13 mln. litų, didžioji lėšų dalis – vystyti lituanistinį švietimą visame pasaulyje. TMID darbuotojai neatmeta galimybės, jog šiais metais šalį palietusi finansinė krizė privers peržiūrėti sumas, skiriamas santykiams su diaspora palaikyti ir stiprinti. Tikimasi, kad ateinančiais metais užsienio lietuviams skiriama valstybės parama jei neišaugs, tai bent išlaikys 2008 m. lygį.

Tarpinstitucinės bendradarbiavimo su užsienio lietuvių bendruomenėmis 2008–2012 m. programos įgyvendinimas daugiau nei 90 proc. bus finansuojamas iš TMID biudžeto, kitų įstaigų indėlis sudarys sąlyginai nedidelę sumos dalį. Planuojant TMID biudžetą šiai programai įgyvendinti numatyta 46 mln. litų suma.

Kiti metai – išskirtiniai

Ateinančiais metais išeivijoje vyks gausybė renginių Lietuvos tūkstantmečiui paminėti, todėl, B. Venckaičio nuomone, svarbu rasti galimybių skirti lėšų geriausiems projektams, kad jie būtų sėkmingai įgyvendinti, prisidėtų prie teigiamo Lietuvos įvaizdžio kūrimo ir Lietuvos vardo garsinimo. TMID specialistas sako, kad valstybės parama labai svarbi ir naujai besisteigiančioms, jaunoms lietuvių bendruomenėms, kurios neturi ilgamečių veiklos tradicijų, jų veiklos mechanizmai tebesikuria, tačiau žmonės entuziastingai siekia puoselėti lietuvybę.

Kaip teigia departamento darbuotojas, Vyriausybei patvirtinus Ilgalaikę valstybės santykių su užsienio lietuviais 2008–2020 m. strategiją ir Tarpinstitucinę bendradarbiavimo su užsienio lietuvių bendruomenėmis programą, kiekvienas užsienyje gyvenantis lietuvis visų pirma gali tikėtis suderinto Lietuvos valstybinių įstaigų požiūrio į užsienio lietuvių bendruomenių veiklą, jai teikiamą valstybės paramą, į užsienio lietuvių problemas ir jų sprendimo būdus. Jo nuomone, dialogas užsienio lietuviams svarbiais klausimais Lietuvos bei išeivijos viešajame diskurse yra būtinas. Šių poįstatyminių teisės aktų priėmimas skatina tokią diskusiją ir tai labai svarbu, siekiant aiškiau įvardyti problemines valstybės ir jos diasporos santykių sritis, ieškoti sąlyčio taškų ir vykdyti konkrečias priemones, siekiant stiprinti pasaulyje gyvenančių tautiečių ryšius.

Dėmesys lituanistiniam mokymui

Pasiteiravus, kokią vietą programoje užima pagalba lituanistiniam mokymui, TMID darbuotojas atsakė, kad viena iš pagrindinių programos įgyvendinimo priemonių lituanistinio švietimo srityje yra remti programų, mokymo priemonių, metodinės medžiagos, nuotolinio mokymosi programų, skirtų užsienio lietuvių švietimo įstaigoms, tobulinimą, rengimą ir leidybą. Kaip pagalba dirbantiems lituanistinėse mokyklose mokytojams pabrėžiamas kvalifikacijos tobulinimo renginių organizavimas, Lietuvos mokytojų, dėstytojų siuntimas dirbti į užsienio valstybių lietuvių švietimo įstaigas, aukštųjų mokyklų lituanistikos (baltistikos) centrus, švietimo įstaigų aprūpinimas naujausia metodine, mokomąja literatūra, mokymo priemonėmis. Šioms priemonėms įgyvendinti numatytos lėšos.

Lietuvių bendruomenių vaidmuo

Pasak TMID atstovo, rengiant Ilgalaikę valstybės santykių su užsienio lietuviais 2008–2020 m. strategiją ji buvo nuolat derinama su PLB Valdyba. Su strategijos projektu buvo supažindintos ir Kraštų lietuvių bendruomenės, buvo stengiamasi atsižvelgti į jų lūkesčius. Būtent PLB pageidavimu buvo sukurta Ilgalaikė valstybės santykių su užsienio lietuviais 2008–2020 m. strategijos priežiūros ir koordinavimo Vyriausybinė komisija, kurioje bus trys PLB atstovai. Pasak B. Venckaičio, į daugelį PLB bei Kraštų lietuvių bendruomenių pastabų buvo atsižvelgta ir tik dėl sudėtingo ir ilgai trunkančio tarpinstitucinio derinimo proceso, skirtingų specifinių sąvokų teisinių išaiškinimų, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patarimų, taip pat – ir dėl būtinybės pritaikyti Strategiją valstybės teisės aktų rengimo bei strateginio planavimo metodikoms į keletą pastabų liko neatsižvelgta, bet tai neturėjo įtakos PLB pritariant parengtos programos projektui.

PLB požiūris

Savaime suprantama, kad minėtuose dokumentuose skelbiami gražūs tikslai ir uždaviniai netaps tikrove be PLB pagalbos. Tad apie programos sukūrimo tikslingumą ir jos įgyvendinimą pasidalinti mintimis paprašėme PLB valdybos pirmininkės Reginos Narušienės. Ji sakė, kad ,,pati programa gražiai skamba ir turi gerų bei prasmingų idėjų, bet ji apgailestavo, kad dar programoje nesuprantama pačios Bendruomenės galia, patirtis, paskirtis ir įtaka”. Pasak R. Narušienės, tai yra ne pirmas TMID strategijos ir programos kūrinys, paskutinis yra ši 2008–2020 m. strategija. Kaip sakė PLB pirmininkė, paskutinis strategijos variantas yra daug tobulesnis ir prasmingesnis negu ankstyvesni. PLB valdyba pasiūlė daug pataisų, kai kurios buvo priimtos, kitos – ne. Valdybai prašant, buvo padarytos pataisos šiais klausimais: įtraukiant kaip tikslą ir viziją ,,integralios tautos” sampratą, kuri Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV Lietuvių Bendruomenės komisijos buvo priimta 1996 m. rugsėjo 2 d. Vilniuje; sukuriant naują bendrą su PLB Strategijos koordinavimo komisiją, atsakingą Vyriausybei; siūlant sukurti programą pasaulio lietuvių istorijos mokymui Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo mokyklose; suprantant, kad Lietuvių Bendruomenės turi pačios steigti savo mokyklas bei tvarkyti jų veiklą, ir kad TMID apsiima tik tokį kūrimą skatinti; siekiant rasti prasmingą bendradarbiavimą su Lietuvių Bendruomenėmis per PLB ir artimesnio bendradarbiavimo su pačia PLB.

Tačiau, kaip paminėjo R. Narušienė, rengiant dokumentus liko ir trūkumų. Pirmiausia – tai užsienio lietuvių pilietybės klausimo išsprendimas be referendumo. Pasak R. Narušienės, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas seniau gyvuojančių bendruomenių poreikiams. Pirmininkė pastebėjo, kad buvo netikslumų statistikoje, kuri bus vartojama įvertinant TMID atliktus darbus. Be to, pasak jos, yra netinkami programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai. R. Narušienės nuomone, programų, ryšių ir naujų įstaigų kiekybė dar nereiškia kokybės ar jų reikalingumo. Nors tai gali būti tik vienas iš vertinimo kriterijų.

Kas įgyvendins programą?

Kaip sakė TMID specialistas B. Venckaitis, departamentas jau pateikė savo pasiūlymus dėl programų įgyvendinimo naująją Vyriausybę sudarančios koalicijos partneriams. Šiuo metu sunku spėti, koks likimas laukia parengtų dokumentų, juolab žinant, kad ką tik patvirtinta Vyriausybė rengiasi atlikti pertvarkas TMID darbe. Departamento likimas neaiškus – yra svarstymai iki kitų metų birželio 1 d. dalį jo atliekamų funkcijų perduoti Kultūros ministerijai, dalį – Užsienio reikalų ministerijai. PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė kreipėsi į Lietuvos Respublikos ministrą pirmininką Andrių Kubilių prašydama atidėti TMID pertvarkos klausimą, kol PLB neišsakys savo nuomonės ir nepateiks pasiūlymų.

Pirmininkė pasiūlė 2009 m. sausio mėnesio pradžioje surengti šiuo klausimu pasitarimą ir apsvarstyti visus galimus variantus. R. Narušienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu už Lietuvos ribų gyvena beveik 1 mln. tautiečių, todėl prasminga ir abipusiškai naudinga būtų įsteigti tik užsienyje gyvenančių lietuvių reikalais besirūpinantį departamentą, tiesiogiai pavaldų Vyriausybei, o tautinių mažumų reikalus pavesti tvarkyti Kultūros arba Vidaus reikalų ministerijai.

Patvirtintoje naujosios LR Vyriausybės programoje 13 str. teigiama, kad „iki 2009 m. birželio 1 d. panaikinsime Tautinių mažumų ir išeivijos reikalų departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, išeivijos reikalų koordinavimą perduodami Užsienio reikalų ministerijai ir Tautinių mažumų reikalų koordinavimą – Kultūros ministerijai”.

Be to, pokyčių gali būti ir pasikeitus įstaigos vadovui – Antanas Petrauskas praėjusią savaitę sulaukė tuometinio premjero, kolegos socialdemokratų partijoje Gedimino Kirkilo įspėjančios pastabos. Netrukus TMID vadovas patvirtino, kad jis yra paskirtas Lietuvos ambasados Kazachstane patarėju.

Kol kas departamentui vadovaus 6 metus jame dirbanti ligšiolinė direktoriaus pavaduotoja Vida Bagdonavičienė, kuri neseniai viešėjo Čikagoje, XIV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume. Ji savo pranešime pristatė TMID tikslus ir uždavinius. V. Bagdonavičienė laikinai eis pareigas, kol bus paskirtas naujas vadovas ir apskritai nuspręstas departamento likimas. Taigi – vėl tarpuvaldis...

Belieka tik spėlioti, kaip ši dar viena solidžiai skambanti programa pasieks kiekvieną išeivijoje gyvenantį tautietį. Ar neatsitiks taip, kad šis dokumentas taps dar vienu Krylovo pasakėčios vežimu, kurį į skirtingas puses bandys patempti už programos įgyvendinimą atsakingos įstaigos? Tad klausimas lieka retorinis: ,,Programa sukurta. O kas toliau?”