Floridiečiai Saulius Jankauskas ir Irma Kirvelienė ruošiasi parodai Čiurlionio galerijoje. Editos Klinkel nuotr.
Čiurlionio galerijai 2012-ieji buvo sėkmingi
LAIMA APANAVIČIENĖ
Ir vėl į duris beldžiasi Kalėdos. Netrukus užversime paskutinį 2012
metų kalendoriaus lapą. Taip jau įprasta, kad tai ne tik dovanų
pirkimo, pasiruošimo šventei metas. Paskutinėmis
nueinančiųjų metų dienomis paprastai prisimename nuveiktus darbus,
įdomiausius įvykius, žmones, kuriuos sutikome. Ne išimtis ir
Čiurlionio galerija, jau 55 metus veikianti Jaunimo centre Čikagoje.
Tiesa, nors jubiliejinis gimtadienis buvo spalio pabaigoje, jo dar
nešventėme, tačiau prisiminti turime ką.
2012-uosius pradėjome Dainiaus Mačikėno fotografijos paroda
,,Iš meilės šokiui”. Tai paroda, gimusi iš
tūkstančių akimirkų, sustabdytų Vilniuje, Boston, MA ir Providence, RI,
pro objektyvo ertmę stebint Lietuvos baleto meistrų – Eglės
Špokaitės, Martyno Rimeikio, Mindaugo Baužio bei Vilios Putrius
– kasdienį darbą, scenos užkulisius ir taip užgimusį šokio
stebuklą.
Žiūrovas galėjo pamatyti baleto scenos žvilgesį, linijų tobulumą,
užburiančią muzikos ir judesio harmoniją, pažvelgti į scenos
užkulisius, kur per emociškai ir fiziškai sekinantį darbą
gimsta mus užburiantis šokis. Parodos atidaryme dalyvavo darbų
autorius D. Mačikėnas ir baleto šokėja Eglė Špokaitė.
Kovo 12 d. Čiurlionio galerija buvo pakviesta į Loyola University
Chicago suruoštą Kovo 11-os dienos šventę. Šioje
šventėje aktorė Audrė Budrytė–Nakienė trumpai supažindino
susirinkusiuosius su lietuvių poezija, proza, skaitė lietuvių poetų
eiles. Čiurlionio galerija suruošė Algio Griškevičiaus
nuotraukų parodą (mecenatė Giedrė Gillespie), kuri sulaukė nemažo
pasisekimo. Renginį organizavo Gabija Steponėnaitė.
Na, o kovo viduryje susilaukėme svečių iš toliau. Pirmą
kartą Čiurlionio galerijoje svečiavosi grupė lietuvių dailininkų
iš Atlanta, GA. ,,Susipažinkime, mes – iš Atlanta,
GA”, – čikagiečius į savo parodą kvietė menininkai –
fotografė Aiva Gabrielaitytė, tapytojai Silvija Aniulienė, Vykintas
Genys, Simona Pakalkaitė, Asta Phillips ir Sandra Verbliugevičiūtė bei
konceptualių darbų autorė Šarūnė Stankevičienė. Paroda praėjo su
pasisekimu. Ypač daug pagyrų susilaukė A. Gabrielaitytės nuotraukos, S.
Aniulienės, Š. Stankevičienės darbai. Netikėtų raiškos
priemonių Šarūnės darbai kupini subtilaus pajautimo. Tai
pagauta, pajausta, pastebėta akimirka, įamžinta labai netradiciniu
būdu. Jos darbai kupini erdvės, skaidrumo ir šilumos. Tad
nekeista, kad ši autorė parodos atidaryme iš susirinkusių
žiūrovų susilaukė daugiausia klausimų.
Atėjusius į parodą domino ir jauniausios parodos dalyvės – S.
Pakalkaitės – kūriniai. Jei autorė neapleis kūrybos, jos darbai
kada nors gali susilaukti pakvietimo ir iš kitų galerijų.
Visiems, kurie nors kiek domisi kultūriniu išeivijos gyvenimu,
gerai žinoma režisieriaus ir operatoriaus Arvydo Baryso pavardė.
Prieš septynetą metų pirmą kartą apsilankęs JAV režisierius
sakosi įsimylėjęs Amerikos lietuvius, tad grįžęs nusprendė statyti
filmų seriją „Žymiausi pasaulio lietuviai”. Tai filmų
serija apie žmones, kurie garsūs Amerikoje bei pasaulyje, tačiau apie
kuriuos mažai žinoma Lietuvoje. Vienos pirmųjų šio filmo serijų
premjera „Šviesos ir formos estetas” apie
fotomenininką Algimantą Kezį ir vyko balandžio 1 d. Čiurlionio
galerijoje, Jaunimo centre. Jos metu atvykę žiūrovai ne tik dalyvavo
filmo premjeroje, bet ir susitiko su filmo herojumi ir su filmo
režisieriumi. Ta proga fotografas Jonas Kuprys paruošė
fotoparodą, skirtą A. Kezio nueitam gyvenimo keliui.
Balandžio 27 d. Čiurlionio galerijoje atsidarė paroda ,,Transformuoti
gyvenimai”, kurios didelę rengimo naštą ant savo pečių
nešė dailininkė Aušrinė Marcinkevičiūtė-Kerr, pasiūliusi
suruošti parodą, kurioje galėtų dalyvauti visi kūrybingi,
nebūtinai meno studijas baigę žmonės. Darbus pristatė net 20 autorių.
Gausiai į parodos atidarymą susirinkę žiūrovai gėrėjosi kūrybingų
žmonių išmone – iš dėvėto rūbo, apavo ar galvos
apdangalo, kurie mena praeitį ar kelia gražius ar liūdnus prisiminimus,
sukurti meno kūrinį. Parodoje apsilankę dar kartą įsitikino –
daiktas, sutikęs kūrėją, savo ,,gyvenimą” pasuka visai kita
linkme.
Sezono pabaigą šventėme su svečiais iš saulėtosios
Florida valstijos. Gegužės 11 d. atsidariusioje parodoje
,,Kryžkelės” dalyvavo lietuviai dailininkai, dirbantys ir
gyvenantys Orlando, FL. Saulius Jankauskas pagal profesiją –
plastikos chirurgas. Tačiau jau daugiau nei 13 metų turi ir kitą
užsiėmimą – jį domina karštas stiklas. Jis įdomiai žaidžia
su šviesa, vandeniu – šiltas ir šaltas;
švelnus, lygus ir saugus arba aštrus ir pavojingas.
Irma Kirvelienė, būdama 12 metų, nupiešė savo pirmąją freską.
Atvykusi į JAV Irma nepamiršo savo pomėgių – daugiau nei
10 metų piešia freskas pagal užsakymus. Tuo pačiu tapo
paveikslus, kuriuos retkarčiais rodo meno galerijose bei JAV LB
renginiuose.
Edita Klinkel fotografuoti pradėjo nuo Lietuvos Nepriklausomybės
paskelbimo. Pomėgis pamažu išaugo į aistrą, tuo pačiu atsirado
įgūdžiai ir supratimas apie tai, kokios fotografijos sukelia ir
išlaiko žiūrovo susidomėjimą.
Oksana Kofman baigė Kauno dailės institutą. Sėkmingai pritaikė savo
žinias ir kūrybą atvykusi į JAV. Tapo aliejiniais ir akrilo dažais.
Iliustracijose derina akvarelę ir spalvotų pieštukų grafiką.
Prabėgo vasara, prasidėjo naujas parodų sezonas. Atidarėme jį Lietuvos
dailininkų ir žurnalistų sąjungų nario, kauniečio Vladimiro Beresniovo
(Vlaberio) – plačiai žinomas humoristikos meistro –
karikatūrų paroda „Smailiu žvilgsniu”. Dailininkas
Lietuvoje žinomas ne tik savo karikatūromis, bet ir savo kuriamais
aforizmais, kuriuos pats vadina vlaberizmais. Juos parodos atidaryme
skaitė Dalia Sokienė. Jis taip pat mėgsta tapyti (akvarelė, tempera,
aliejus), yra apipavidalinęs daugybę knygų, piešia ekslibrisus,
įvairius kitus ženklus. ,,Linksmos prigimties žmogui karikatūra teikia
malonumo, niūruolį ar niurzgą tik erzina”, – teigia
autorius, atvežęs parodą į JAV.
Lapkričio 2 d. į Čiurlionio galeriją pakvietėme ne tik dailės, bet ir
poezijos mėgėjus. Tą dieną atidarėme žinomos dailininkės, knygų
iliustratorės ir pasakų vaikams autorės Sigutės Ach parodą. Paslaptinga
ir naivi, poetiška ir šviesi, elegantiška ir
,,išbėganti” už popieriaus lapo – tokia yra
dailininkės S. Ach kūryba. Dailininkė žinoma ir kaip knygų
iliustratorė. Parodos lankytojų dėmesį patraukė ir iš visos
parodos išsiskiriantys keli Sigutės darbai. Rusvu tonu atlikti
vienspalviai darbai, įrėminti paukščių pėdutėmis
,,nutupečiuotuose” pasportuose – tai iliustracijos Roberto
Danio knygai ,,Būsiu paukštis”. Tad atsirado dar viena
proga – rašytojo mamai pasiūlius, surengėme ir poeto
poezijos vakarą ,,Vienatvės paros”.
Ant fortepijono ramiai degančios žvakės, šalia – maži
rožių žiedeliai ir švelnus, jautrus, sentimentalus ir iki
beprotybės atviras R. Danio eiles skaičiusios akorės Birutės Mar balsas
bei Sigito Rubio smuiku išgauti garsai apsupo atėjusius į
vakarą.
O kaip gali išleisti B. Mar po vienintelio poezijos vakaro?
Pasinaudojome jos atvykimu į Čikagą, o kad jai būtų linksmiau, dar
pasikvietėme aktorių Aleksą Kazanavičių ir smuikininką S. Rubį ir
paprašėme parodyti čikagiečiams spektaklį ,,Jis ir ji”,
sukurtą pagal rašytojo Jono Biliūno ir jo žmonos Julijos
Janulaitytės-Biliūnienės prisiminimus bei J. Biliūno ir Julijos
atvirlaiškius.
Beveik prieš šimtmetį, vos kelis metus tetrukusi Julijos
ir J. Biliūno jautrumo kupina, švelni ir jausminga meilės
istorija sužavėjo žiūrovus. Po spektaklio žiūrovai atsistoję dar ilgai
plojo atlikėjams. Galerija yra dėkinga Rūtai Danienei ir
JAV LB Kultūros tarybai už finansinę paramą, kurios dėka galėjo
parodyti spektaklį.
Gruodžio 14 d. Kaune galerijoje ,,Meno parkas” atidaryta
kanadietės dailininkės Elenos Žebrauskaitės- Weir (1919–1995)
paroda ,,Atsiverianti mitologija”. Prie šios parodos
atidarymo prisidėjo ir Čiurlionio galerija.
Metai baigiasi, su jais atsisveikina ir Čiurlionio galerijoje kabantys
Sigutės Ach angelai. Angelas – gėrio ir saugos simbolis. Tad
tegul Jus, mieli skaitytojai ir Čiurlionio galerijos lankytojai, kitais
metais visur lydi Dievo pasiuntinys ir tarnas – angelas. Būkite
sveiki ir laimingi. Lauksime Jūsų Čiurlionio galerijoje kitų metų
parodose ir renginiuose.

Algimantas Kezys (kairėje) ir režisierius Arvydas Barysas.
Laimos Apanavičienės nuotr.