Lietuva dalyvavo NATO forume

Dalia Cidzikaitė

Š. m. gruodžio 15–16 dienomis JAV sostinėje įvykusiame parlamentiniame transatlantiniame forume ,,Pokyčiai JAV ir aljanse” (Transition in the United States and in the Alliance) dalyvavo ir Lietuvos Seimo narys (Tėvynės sąjungosLietuvos krikščionių demokratijos partijos narys, TSLKD), LR Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Audronius Ažubalis, kuris mielai sutiko duoti telefoninį interviu ,,Draugui”.

Pirmą kartą nedalyvavo Rusija

Kaip sakė Ažubalis, šio transatlantinio, tradiciškai kiekvienais metais Washington, DC vykstančio forumo, organizuojamo Institute for National Strategic Studies of the National Defence University, tikslas labai paprastas – sąjungininkai (dalyvauja ir asocijuoti nariai, o šiais metais pirmą kartą nedalyvavo Rusija, kadangi bendradarbiavimas su ja nebuvo atnaujintas), renkasi diskutuoti apie šių dienų aktualijas. Šiais metais kaip niekad gausiai dalyvavo NATO narės, atvyko daugiau nei 100 žmonių (įvairūs politologai, analitikai, NATO pajėgų Europoje vyr. vadas ir kt.). Lietuvos politiko nuomone, tokį susidomėjimą forumu galima turbūt susieti su JAV prezidento rinkimais. Šį kartą forumas buvo kiek kitoks, nes jame nedalyvavo oficialūs asmenys, kadangi nueinanti JAV administracija jau nesiryžta komentuoti, galų gale, tai ne jos prerogatyva, o naujoji turi kitų rūpesčių, – sakė Ažubalis.

Lietuvių karių pastangos Afganistane

LR Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko teigimu, kalbos forume sukosi apie vieną dalyką – ką daryti su iššūkiais, kuriuos dabar NATO, pati sėkmingiausia gynybinė ir saugumo organizacija, pasitinka. Visų pirma tai yra Afganistanas. Ažubalis teigė, jog visi šiame susitikime dalyvavę sutiko, jog iš Afganistano pasitraukti negalima, kol nebus užtikrinta minimali tvarka, kol nebus panaikintas islamiškųjų ekstremistų atėjimo į valdžią pavojus.

Jau kuris laikas Lietuva aktyviai dalyvauja, palaikant tvarką Afganistane. Šalies pietuose veikia Lietuvos specialiųjų pajėgų eskadronas. Jis kovoja pirmose fronto linijose kartu su amerikiečiais, britais, danais, kanadiečiais, savarankiškai vykdo kovines operacijas. Lietuvių kariai tarnauja ir vakarinėje Afganistano – Goro – provincijoje, kuri, Lietuvos politiko teigimu, yra sąlyginai rami. Čia Lietuva turi apie 150 kareivių ir apie 50 civilio personalo. Šioje provincijoje lietuviai bando padėti kurti civilinį gyvenimą, pradedant nuo įvairių infrastruktūros projektų, pvz., nutiesti pagrindinę gatvę, pastatyti ligoninę, mokyklas, vietines elektrines, bibliotekas. Nors Ažubalis įsitikinęs, kad nesitikima, jog Afganistanas taps demokratine valstybe, kokia yra Lietuva, norima, kad ši šalis taptų stabilia, neekstremistine valstybe, kuri tvarkytųsi pagal savo musulmoniško pasaulio tradicijas.

Rusijai nelinkima blogo

Vienoje iš sesijų buvo kalbama ir apie JAV santykius su Rusija. Anot Ažubalio, visi pranešėjai ir diskutantai supranta vieną dalyką – dabar, kai naftos kaina krito, kai Rusija susiduria su labai rimtais ekonominiais iššūkiais, tokia padėtis nėra gera, nes Rusijos vadovybę ji gali paskatinti kokiems nors neapgalvotiems žingsniams. Tą, Lietuvos politiko teigimu, supranta visi ir niekas nelinkę Rusijai linkėti, kad jos ekonomika ristųsi kamuolio greičiu nuo kalno, kaip dabar.

JAV stiprybė – užsienio politikos tęstinumas

Kitas svarbus klausimas forume buvo naujos JAV administracijos santykis su NATO. Ažubalis sakė, kad šį kartą forume dalyvavę tokie seni vilkai, kaip Tom Pickering (JAV ambasadoriumi dirbęs 4 ar 5 valstybėse ir Rusijoje prie Jelcino) – visi pabrėžė užsienio politikos tęstinumą. Nors, pripažino LR Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, galbūt metodai ir bus kiti, pvz., gal bus daugiau diplomatinių pastangų kalbėtis su sąjungininkais, gal sprendimai nebus priimami taip vienašališkai, kaip buvo Bush laikais. Ažubalio nuomone, kalbėtis, diskutuoti ir solidariai veikti nėra vien tik JAV uždavinys, pati Europa turi išmokti būti solidari. O to ji iki šiol nerodė. ,,Forume buvo pasakyta frazė: Obama atėjimas yra atviras galimybių langas, bet lygiai tą patį galime pasakyti ir apie Schroeder ir Chirac nuėjimą – tai irgi Europai atviras galimybių langas. Kai pasikeitė šie du Europos vadovai, bent jau paskutiniaisiais dvejais metais Bush administracijos santykis su Europa, bent jau politiniame lygmenyje, buvo visai geras. Tai abipusė priklausomybė ir mes negalime iš JAV reikalauti daugiau solidarumo, nei patys jo rodome”, – įsitikinęs Ažubalis.

Taupymas, o ne išlaidavimas

Nemažai dėmesio skirta ir naujiems globalinės ekonomikos, finansinės krizės iššūkiams. Lietuvos politikas prisiminė šio forumo metu kalbėjusį vieną JAV ekonomistą, kuris sakė, kad visas pasaulis šiuo metu gyvena pagal. vieną šūkį: „Taupymas ir dar kartą taupymas, o ne išlaidavimas.” ,,Tai labai gerai atitinka mūsų (Lietuvos Vyriausybės – Red.) krizinę programą, – teigė Ažubalis, – kurioje kai kas pasigedo vartojimo skatinimo.” Lietuva neturi pinigų, kuriuos galėtų mesti į finansinį sektorių, kad būtų skatinamas vartojimas, – sakė pašnekovas. Išeidama Kirkilo vyriausybė Lietuvą paliko pliką, tad Lietuvos finansiniai ištekliai yra juokingi. ,,Tiesą sakant, jų visai nėra, – sakė Seime daugumą laimėjusios TSLKD partijos narys. – Skirtingai nuo Estijos, kuri per taip vadinamą lašinių auginimo metą, kai mūsų šalių ekonomikos augo po 80 proc., ji sugebėjo sukaupti 10 mlrd. dol. stabilizacinį fondą.”
 
Todėl, Ažubalio nuomone, kai eina kalba, kodėl Lietuva neseka Britanijos, Prancūzijos ar Vokietijos pavyzdžiu ir nemažina kai kurių mokesčių, atsakyti labai paprasta – negalime to daryti, nes jei sumažinsime mokesčius, kol ateis laikas, kai tai pradės duoti naudą, mes numirsim iš bado. ,,Tad dabar mūsų uždavinys sutaupyti arba nukapoti, nors ir kaip baisiai tai nuskambėtų, 5.3 mlrd. litų valstybės išlaidų.” Nors pašnekovas sutiko, jog tokia suma Lietuvai yra labai didelė, jis pridūrė, jog vis dėlto į tokią padėtį naujoji Vyriausybė žiūri su santūriu optimizmu. Ažubalio nuomone, jei jie tai padarys, Lietuva ir lietuviai išgyvens. ,,2009–ieji, 2010–ieji bus sunkūs, o po to pradėsime stotis ant kojų. Kita vertus, krizė yra geriausias laikas permainoms ir struktūrinėms reformoms”, – optimistiškai kalbą apie Lietuvos ekonominius išteklius užbaigė LR Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.