Arkivyskupas S. A. Geniotis ir kun. J. V. Liutas.

Lietuviškas kalėdinis žiburėlis 1938–ųjų Čikagoje

Raimundas Marius Lapas

Katalikai, bet nepavaldūs Vatikanui

Autoritetingos, išsamios Čikagos lietuvių istorijos paruošimas tebelaukia geresnių laikų. Studijų šia tema iki šiol turime vos keletą ir bene rimčiausia yra Alekso Ambrose ,,Chicagos lietuvių istorija 1869–1959”, išleista 1967 m. Ypač didelės spragos aptinkamos tyrinėjant įvairių tikybinių grupių praeitį. Apie Romos katalikų parapijas Čikagoje dar šį tą žinome, tačiau štai apie Lietuvių tautinę katalikų bažnyčią – apgailėtinai mažai, beveik nieko. Tautinę katalikų nepriklausomą nuo Romos bažnyčią 1913 m. pradėjo organizuoti kun. Urbonas, deja, jam nepavyko projekto įgyvendinti. 1914 m. kun. Jankauskas įkūrė Šv. Petro Apaštalo parapiją Town of Lake lietuvių kolonijoje, kurią 1919 m. perkėlė į 18-tą lietuvių koloniją 1957 Canal gatvėje. Po kelių metų parapija subankrutavo.

1916 m. kun. S. Mickevičius atvažiavo į Čikagą ir pradėjo organizuoti parapiją Bridgeporte. 1919 m. kun. J. A. Bukauskas įsteigė bažnyčią 2301 West 22 gatvėje, kuri, deja, irgi ilgai neišgyveno. Kiek vėliau, 1921 m., kun. Mickevičius nupirko buvusią vokiečių bažnyčią ties 35 gvės ir Union sankryža ir pavadino ją Šv. Marijos Šidlavos vardu. Į parapiją 1931 m. buvo paskirtas klebonas S. A. Linkus. Jo garbei surengta iškilminga vakarienė. Tai progai buvo išleistas ir suvenyrinis bukletas, kuriame rašoma: ,,Dar keleta žodžių iš tautinės bažnyčios gyvenimo Chicagoje. Kiek Chicagos lietuviams yra žinoma, tautinė parapija tapo sutverta vysk. S. B. Mickevičiaus, kuris mirė 1923 m. balandžio 29 d. Po jo mirties per šią parapiją perėjo apie pusė tuzino dvasinių vadų – klebonų. Iš jų kai kurie buvo be jokio kunigiško pašaukimo ir mažai rūpinosi bažnyčios bei parapijos gerove. Todėl viskas merdėjo ir pagaliau priėjo prie to, kad buvo uždaryta bažnyčia. Parapijonys tuo susirūpino ir kreipėsi į kunigą S. A. Linkų, kuris tuo tarpu gyveno prie italo vyskupo. Jisai sutiko užiimti šią vietą” (kalba netaisyta – R. L.).

Nuo Romos katalikų bažnyčios atsiskyrusiai grupei, pasivadinusiai Lietuvių tautine katalikų bažnyčia, vadovavo arkivyskupas Steponas A. Geniotis (gal maršalo Juzefo Pilsudskio pusbrolis?). Ši grupė vienu metu dar save vadino Tėvais Jonistais (St. John's Missionary Fathers of the Catholic Church of America.) 1928–1930 m. ji leido mėnesinį žurnalą ,,Naujoji era”, 1942–1952 m. ,,Jonistų balsą”, o 1953–1964 m. leidinį anglų ir lietuvių kalbomis ,,Voice”. Ši grupė 1929 m. buvo įsteigusi mokyklą – seminariją, veikusią 3125 South Parnell gatvėje Čikagoje.

Senas leidinys naujai ir įdomiai prabyla

Ne paslaptis, kad unikalius leidinius dažnai pamatysi ne bibliotekose, o privačiose rankose. Įdomios būna ne vien tik knygos, bet ir smulkieji leidiniai – kalendoriai, koncertų programos, proginės brošiūros ir bukletai. Su vienu, kurio, mano žiniomis, neturi nė viena biblioteka Lietuvoje, nei išeivijos archyvas, norėčiau švenčių proga supažindinti mūsų skaitytojus. Šis leidinys nedidelis, vos 36 puslapių, spausdintas ant gero popieriaus, bet kažkodėl žalios, o ne juodos spalvos šriftu. O gal žalia spalva sąmoningai buvo pasirinkta, siekiant suteikti jam – ir skaitytojui – šventinę nuotaiką? Netrūksta jame ir komercinių skelbimų – jų net 13 puslapių! Viršelį puošia spalvota iliustracija – ,,Jėzaus Kristaus gimimas Betliejuje”. Pavadinimas – labai kuklus: ,,KALĖDOS. Tėvų Jonistų leidinys. 1938.”

Bukleto titulinį puslapį puošia S. Geniočio portretinė nuotrauka (ko gero, vienintelė išlikusi?) su šventiniu sveikinimu:

LINKĖJIMAI KRISTAUS GIMIMO PROGA

Amerikos Katalikų Bažnyčios Sinodo Taryba, Kalėdų ir Naujų Metų šventėmis, širdingai sveikina Tėvus Jonistus, Tėvus Pranciškonus, bendradarbius ir visuomenę ir iš malonės Dievo velija visiems sėkmingumo, gausos ir laimės.

Tegul Dievas visus apdovanoja širdingumo, pasitikėjimo, darnos ramybės ir broliškos meilės dovanomis ir te laimina jūsų visus kilnius darbus, per mūsų
Viešpatį Kristų.

Tėviškai,
STEPONAS A. GENIOTIS
Amerikos Katalikų Bažnyčios
Arkivyskupas ir Primas
851 N. Damen Ave. Chicago

(kalba netaisyta – R. L.)

Šiek tiek stebina, kad antrame puslapyje spausdinamas Juozo Tysliavos eilėraštis ,,Kalėdos”. Gal čia duonkepio iš Newarko, NJ Andriaus Žiugždos įtaka? Mat Žiugžda buvo įtakingas rytiniame pakraštyje verslininkas bei visuomenės veikėjas, o gal ir šios bažnyčios pasekėjas? (Kitaip kodėl jis, vienintelis ne čikagietis, skelbtųsi tokiame religiniame leidinyje, juolab paskutiniame viršelyje ir dar su savo kepyklos nuotrauka?)

Kalėdos

Kalėdos baltos, Kalėdos gražios,
Kalėdos teikia sniego plotkelių.
Kad nerūdytų vaikų šynelės –
Kalėdos baltos, Kalėdos gražios.
Vieškeliuos žmonės staiposi, grąžos,
Vieškeliuos skamba vario varpeliai.
Kalėdos baltos, Kalėdos gražios –
Skamba ir aidi vario varpeliai.

O gal šis netikėtas radinys papildys išeivio literato bei publicisto Tysliavos kūrybos tyrinėtojų Lietuvoje žinias?

Kalėdos ir jų reikšmė žmonių gyvenime

Tokiu pavadinimu apmąstymus net 14-oje puslapių išdėsto kunigas Jonas V. Liutas:

Kalėdų pasaka – mytas. Istorinės kalėdų pasakos. Mesianiškos darnos siekimas. Izraelis ir Jėzaus gimimas. Kada Jėzus Kristus gimė. Dievo žadėjimas ir pranašai išsipildė. Linkėjimai.

Kalėdų ir Naujų Metų šventėmis širdingai linkiu visiems naujo atgimimo Kristuje. Linkiu visiems įsisamoninti pareigą ir atsakomybę, nes šios pamatinės dorovės yra būtinos vieningumo, darbštumo ir darnos klestėjimui.

Gerkite visi iš Mesijaus taurės taikingumo, ramybės ir geros valios vyną.
 (kalba netaisyta – R. L.).

Kun. Liuto minčių santrauka čia pat pateikta ir anglų kalba.

Ruošiant šį straipsnį, man nedavė ramybės Liuto pavardė. Kažkur pasąmonėje kirbėjo, kad tą asmenį jau buvau kažkur aptikęs. Ir štai dingtelėjo – aš apie jį rašiau prieš pusmetį Čikagoje leidžiamame savaitraštyje straipsnių serijoje apie pirmąją lietuvę moterį prokurorę Magdaleną Brazytę Garolienę. Visą biografiją sužinojau iš Ambrose 1967 m. išleistos ,,Chicagos lietuvių istorijos”. Liutas gimė 1882 m. birželio 20 d. Teizų kaime, Seinų apskrityje. Į JAV atvyko 1896 m. Studijavo Valparaiso universiteto komercijos ir teisės faktultetuose (nežinia, ar baigė?), kiek vėliau, 1912–1913 m., studijavo literatūrą YMCA akademijoje Brukline (Brooklyn). 1910–11 m. buvo Tėvynės mylėtojų draugijos pirmininkas, o 1916-20 m. tos organizacijos iždininkas. 1917–18 m. jis – Lietuvos Nepriklausomybės fondo valdybos narys, o 1918 m. – Lietuvių Tautinės tarybos narys. 1910 m. vedė. Išaugino sūnų Klaudijų ir dukrą Gabiją. 1922–24 m. buvo ALTS pirmininkas. 1922 m. Liutas įsidarbino ,,United States Line” laivakorčių firmos atstovu ir jau 1923 m. liepą organizavo pirmą išvyką per vandenyną į Klaipėdą. Vėliau jis bandė įsitvirtinti Lietuvoje: 1926–1932 m. dirbo laivyno firmos atstovu Kaune (būtent per šią firmą mano straipsnio herojei Garolienei buvo parūpintas bilietas į JAV!). Bet, neradęs ten laimės, Liutas vėl grįžo į JAV, kur arkivyskupo S. Geniočio Čikagoje buvo įšventintas Amerikos lietuvių katalikų bažnyčios (t. y. Tėvų Jonistų) kunigu. Čia jis redagavo parapijos leidinius bei tikybinį dvikalbį žurnalą ,,Voice”. Mirė 1951 metais.

Ne vien tik šventės

Šiame šventiniame leidinyje rasime ne tik įdomius kunigo Liuto apmąstymus (galbūt vertus atidesnio teologų dėmesio), bet ir Onos ir Juozo Strikaičių bei Vlado Nefo (parapijos narių?) kelionių iš Lietuvos įspūdžius.

Dar didesnės vertės turbūt yra vienas dokumentas. Tai Stanislovo Augusto išduotas Žemaitijos seimo atstovo liudijimas Repšių dvarininkui Ignotui Pilsudskiui (maršalo Juozapo Pilsudskio proproprotėviui). Pažymėta, kad originalą saugoja Arkivyskupas Steponas Geniotis.

Nagrinėjant šį unikalų leidinį, man šypseną sukėlė bukleto paskutiniai sakiniai: ,,Žmonės vertina ir skaito gerą literatūrą, tad ir biznieriai mėgsta dėti savo įstaigų skelbimus. Remkite savo rašytojus skaitydami ir skleisdami jų raštus.”

Akivaizdu, kad komercinė dvasia Kalėdų metu egzistavo jau anuometinėje, 1938 metų, lietuviškoje Čikagoje!